Klausimas: Jei matai neteisybę arba nemanai, kad tam tikra politika yra teisinga, ką tu dėl to darai? Kaip parodai kitiems, ką jauti?

Šioje dalyje aptariame keletą būdų, kuriais galima ŽTŠ įvesti į bendruomenę. Pasiūlymai nėra radikalūs, ir labai gali būti, kad jūs juos jau įgyvendinate savo veiklose: plakatų kūrimas, diskusijos, kultūrinių renginių organizavimas, susitikimai su skirtingomis organizacijomis, laiškų rašymas ir t. t. Tokius, regis, paprastus metodus naudoja ir profesionalūs aktyvistai, ir jie yra labai efektyvūs!

Žemiau pateiktame sąraše rasite įvairių dalykų, kuriuos galėtumėte nuveikti su grupe. Šis sąrašas turėtų įkvėpti jus kurti idėjas, o ne būti galutinis receptas veiksmui. Būkite kūrybiški, paklauskite dalyvių, kas, jų nuomone, būtų naudingiausia ar įdomiausia ir kas labiausiai tiktų tiems, kurie tą veiksmą atliks.

Vieši veiksmai

Vieši veiksmai, tokie kaip gatvės teatras, protesto maršas, peticijos, „užsisėdėjimai“ (angl. sit-ins), turi įvairiausių tikslų, tačiau patys svarbiausi turbūt yra šie:

• Skleisti sąmoningumą tam tikru klausimu
• Pritraukti naujų žmonių
• Pritraukti žiniasklaidos dėmesį
• Parodyti politikams ir valdžioje esantiems, kad žmonės juos stebi!

Jei ketinate imtis viešo veiksmo, atminkite, kaip svarbu yra patraukti dėmesį: prajuokinkite žmones arba priverskite juos sustoti ir įbesti akis; galbūt net norėsite juos šokiruoti. Turite priversti žmones apie tai kalbėti!

Kritinė masė

Daugelyje Europos miestų paprastai paskutinį mėnesio penktadienį dešimtys arba dažnai ir šimtai dviratininkų susirenka atsiimti miesto gatvių iš automobilių. Šis veiksmas kyla spontaniškai: renginio niekas neorganizuoja, nėra jokio iš anksto numatyto maršruto. Dviratininkų masė, kartu važiuodama miesto gatvėmis, sulėtina eismą ir taip pademonstruoja savo žinutę apie oro taršą arba automobilių pilnuose keliuose keliamą pavojų dviratininkams, o galbūt paprasčiausiai norėdami parodyti žmonių siekį sulėtinti įprastą miesto gyvenimą, patirti bendro tikslo ir bendrų idėjų teikiamą džiaugsmą. Žmonių motyvacija įvairi, daug dviratininkų vežasi savo plakatus ar kampanijas, į kurias jie nori atkreipti visuomenės dėmesį.

Tai prasidėjo nuo kelių dviratininkų, išvažiavusių kartu pasivažinėti, o tapo masiniu renginiu, kasmėnesine tradicija daugybėje miestų.

Daugiau informacijos: www.critical-mass.info.

Pasiūlymai grupei:

• Parašykite dainą, miuziklą ar savo pjesę ir atlikite ją gatvėje.
• Paruoškite didelį plakatą ir surenkite demonstraciją šalia vietinės verslo įmonės biuro – protestuoti galite prieš taršą, darbų perkėlimą, darbuotojų teisių pažeidimus arba bet ką kita, kas tinka.
• Paruoškite paprastų plakatų arba skrajučių su informacija apie tą problemą ir padalinkite jas viešoje vietoje (arba pakabinkite stende).
• Sukurkite feisbuko puslapį apie šią problemą, o tuomet pasinaudokite kitais socialiniais tinklais, kad pritrauktumėte sekėjų.

Klausimas: Dažnai sakoma, kad demonstracijos – tai tik laiko gaišimas, tačiau kokią žinią skelbtų tai, jei demonstracijų visai nebūtų?

„99%“ balsas

2011 m. judėjimas „Occupy“ (angl. Okupuokime) apėmė beveik 1 000 miestų daugiau nei 80-yje šalių. Iš dalies jį įkvėpė vadinamasis „Arabų pavasaris“, per kurį protestuojantys žmonės atsisakė skirstytis tol, kol bus įvykdyti jų reikalavimai. Aktyvistai, jaunimas ir daugelis kitų pasistatė palapines ir susibūrė į nedideles savarankiškas bendruomenes, „okupuodami“ atviras erdves miestų centruose visame pasaulyje. Naudodami šūkį „Mes esame 99 procentai“, jie norėjo paskelbti visuomenei žinią apie milžiniškus turtus, priklausančius labai nedideliam skaičiui „išrinktųjų“, demokratijos iškraipymą ir neteisybę, kurią sukelia didžiuliai viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi daugelis, biudžeto apkarpymai.

Jaunimas edukuoja

Vieši veiksmai, tokie kaip pateiktieji ankstesniame skyrelyje, iš tikrųjų nesiekia edukuoti: jie labiau skirti greitai ir nesudėtingai žinutei pateikti, skleisti informaciją ir sėti sėklas. Jauni žmonės yra nuostabūs edukatoriai, dažnai jie būna žymiai efektyvesni pritraukiant kitus arba keičiant nuostatas, ypač tarp savo bendraamžių. Aiškindami kokį nors dalyką kitiems, jauni žmonės taip pat pasitikslina savo pačių pozicijas ir įgauna daugiau pasitikėjimo.

Projektas „Powerpod“: http://www.edinburgh-powerpod.org

Edinburgo organizacija „The Edinburgh Woodcraft Folk“ laimėjo stipendiją, už kurią saulės baterijomis ir vėjo turbinomis aprūpintą treilerį, kaip apie tvarią energiją informuojantį praktinį edukacinį įrankį, vežiojo po Lodiano sritis Škotijoje. Treilerį, pavadintą „Powerpod“, pastatė vietos universiteto studentai, norėję pademonstruoti saulės elektrinę ir saulės terminę energiją bei alternatyvų vėjo energijos generavimą.

Pirmoji „Woodcraft Folk“ bendraamžių edukatorių grupė keliavo į Alternatyvių technologijų centrą, kuriame įgijo mokslinių ir techninių žinių apie „Powerpod“. Grįžę jie įkūrė dirbtuves, tinkančias vaikams ir bendraamžiam jaunimui. Po to buvo suplanuota ir įkurta keletas panašių dirbtuvių kitoms apylinkės „Woodcraft“ grupėms.

Dirbtuvės sukėlė didžiulį susidomėjimą tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo sektoriuose.

Šaltinis:  http://www.scotland.gov.uk/Topics/SustainableDevelopment/EWFenergytrailer

Pasiūlymai grupei:

• Suorganizuokite viešus debatus aktualia tema, pvz., apie švietimo biudžeto mažinimą, ar nusikaltėliai nusipelno žmogaus teisių, ar mažinant skurdą reikėtų nebefinansuoti karinių programų. Dalyvauti pakvieskite ir valdžios pareigūnus, ir savo draugus.
• Sukurkite vaizdo įrašą arba surenkite teatro pasirodymą kokia nors žmogaus teisių tema.
• Parašykite straipsnį vietiniam (arba nacionaliniam) laikraščiui arba paprašykite vietinės radijo ar TV stoties interviu. Galbūt galėtumėte rasti ir nuotrauką, kuri patrauktų akį?
• Sugalvokite dalyką, kurį grupė gerai supranta, ir su kitomis grupėmis ar moksleiviais iš rajono mokyklos parenkite bendraamžių edukacijos programą. Galbūt galėtumėte apie žmogaus teises papasakoti grupei jaunų žmonių arba surengti jiems užsiėmimą, aprašytą 2-ajame skyriuje?
  
  
  
   

Gyvoji biblioteka

Žmonių grupė Vroclave (Lenkija) suorganizavo Gyvąją biblioteką, kurioje vietoj knygų buvo žmonės iš skirtingų kultūrinių, socialinių ar kitokių grupių, juos buvo galima „pasiskolinti“ 30 minučių pokalbiui. Renginyje dalyvavo grupės, kurios paprastai yra išstumiamos iš visuomenės ir kurių žmogaus teisės dažnai pažeidinėjamos, pvz., homoseksualūs asmenys, romai, žmonės su negalia, religinės mažumos ir t. t.

Per 2 bibliotekos veikimo dienas ją aplankė 600 žmonių, iš kurių daugiau nei 100 pasiskolino „knygą“. Apie renginį reportažus parengė valstybiniai ir privatūs radijo ir televizijos kanalai bei spauda.

Gyvosios bibliotekos tikslas – griauti išankstines nuostatas leidžiant jų galbūt turintiems visuomenės nariams susitikti, pasikalbėti ir išklausyti asmenis iš tam tikrų bendruomenių. Štai ką po pokalbių su „knygomis“ sakė jų „skaitytojai“:

„Tai padėjo man priimti sprendimus savo gyvenime.“
„Labai daug sužinojau. Kai kurie pokalbiai tikrai paneigė mano turėtus stereotipus.“

Daugiau informacijos apie Gyvosios bibliotekos metodiką rasite adresu www.coe.int/compass.

Padaryk pats

Yra įvairių būdų, kaip jūsų grupė galėtų tiesiogiai prisidėti prie pokyčių be poreikio kreiptis į politikus, visuomenę ar kitus tarpininkus. Tai gali būti labiausiai džiuginantis veiksmas, nes jo rezultatai iškart akivaizdūs, o grupės nariai mato, kad būtent jų veiksmai lėmė pokyčius.

Pavyzdžiui, daugybė jaunimo grupių aktyviai siūlo tiesioginę pagalbą pažeidžiamiems žmonėms, kurių teisės negerbiamos. Tokiems žmonėms šiaip jau turėtų padėti valstybė, nes juk valstybė yra atsakinga už tai, kad teisės nebūtų pažeidinėjamos. Tačiau visuomenei dažnai tenka pačiai suteikti neatidėliotiną pagalbą, kai valstybė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų.

Jauni žmonės gali padėti šią spragą užpildyti – dažnai užtenka tiesiog būti šalia, reguliariai susitikti su tais, kurie patiria sunkumų, išklausyti juos, pabūti drauge, pasikalbėti. Abiem pusėms tai yra visuomet praturtinanti patirtis. Lankydami pažeidžiamus žmones ir stebėdami netinkamą valstybės elgesį, jauni žmonės atsiduria stipresnėje pozicijoje ir gali lengviau daryti įtaką tiems, kurie už tokią situaciją yra atsakingi, arba traukti į dienos šviesą tokius valstybės nesugebėjimo veikti pavyzdžius kreipdamiesi į žiniasklaidą.

Klausimas: Pagalvokite apie konkrečią grupę: kokias žmogaus teisių problemas galėtų padėti spręsti jaunimo apsilankymas?

Kiti pasiūlymai grupei:

• Sutvarkykite apleistą vietos bendruomenės dalį: pasodinkite gėlių ar daržovių ir padarykite tą vietą tokią, kad žmonės norėtų joje būti.
• Savo bendruomenės žmonėms pasisiūlykite padėti darže (arba pritaikykite kitokius savo įgūdžius). Gal jūsų grupė gali tapti mokymosi centru kaip šio skyriaus pradžioje paminėtas Laisvasis universitetas?
• Paklausinėkite žmonių, gal turi atliekamų dažų arba dekoravimo priemonių: papuoškite savo jaunimo centrą, vietos bendruomenės centrą, o gal net kieno nors namus!
• Iškepkite pyragą ir nuneškite jį į benamių žmonių centrą arba vienišam kaimynui. Arba padalinkite žmonėms pyrago gabalėlius kartu su skrajutėmis – taip labiau atkreipsite dėmesį į veiklą, kuria užsiimate.
   

Pasėti sėklas

Daugybėje šalių visame pasaulyje skelbiamos iniciatyvos atsiimti apleistas viešąsias erdves ir jose įkurti sodus. Kartais tai vadinama „partizanine sodininkyste“ (angl. guerrilla gardening – nuo ispaniško žodžio guerrilla, reiškiančio „mažas karas“). „Briuselio ūkininkais“ pasivadinusi grupė gegužės 1-ąją paskelbė Tarptautine saulėgrąžų partizaninės sodininkystės diena. 2010 m. apie 5 000 žmonių visame pasaulyje dalyvavo šiame renginyje – savo gyvenamajame rajone sėjo saulėgrąžų sėklas.

Valdžios atstovų politikos ar elgesio keitimas

Turint omenyje, kad būtent valstybė arba jos atstovai yra įpareigoti užtikrinti, jog žmogaus teisės būtų gerbiamos, politikos, įstatymo ar potvarkio pakeitimas dažnai yra galutinis žmogaus teisių kampanijos tikslas.

Jauniems žmonėms tai gali atrodyti „per rimtas“ reikalas, kuriame mažai tikėtina, jog jie gali ką nors pakeisti. Tačiau politikos pokyčiai nacionaliniu, tarptautiniu ar vietos lygiu įvyksta tik po nuolatinio spaudimo iš visų pusių. Jauni žmonės, tik susipažinę su žmogaus teisėmis, galbūt prie šio proceso prisidės tiek pat, kiek ir užkietėjęs aktyvistas. Greičiausiai jiems pavyks vietiniu arba instituciniu lygiu, nes ten tinklai mažesni, o prieiga prie esančiųjų valdžioje realesnė. Tačiau neatsisakykite dirbti nacionaliniu, o gal net ir tarptautiniu lygiu, jei jūsų grupė nuspręs tai pabandyti.

Kartais geriausias būdas daryti spaudimą valdžios atstovams – su jais bendradarbiauti ir stengtis, kad jie suprastų jūsų argumentus. Kita kartais geriausia priemonė – protestas arba spaudimas. Bendrai paėmus, politika keičiama tuomet, kai spaudimas vyksta iš įvairių pusių – tiek bendradarbiaujant, tiek konfrontuojant.

Klausimas: Ar jauni žmonės, su kuriais jūs dirbate, žino, kas yra jų politiniai atstovai vietos, nacionaliniu ir Europos lygiu?

Švietimo reformos atidėtos dėl studentų protestų

Daugybėje šalių studentų protestai turi seną istoriją, o studentų veiksmai dažnai turėjo tiesioginės įtakos politikai arba padėjo ir kitoms grupėms išreikšti savo nepasitenkinimą politiniais sprendimais.

2008 m. Prancūzijos valdžia pasiūlė visą sąrašą pokyčių švietimo programose, įskaitant žymų mokytojų etatų ir mokymo valandų sumažinimą. Visos šalies miestuose ir miesteliuose studentai išėjo į gatves, ir vyriausybė buvo priversta reformas atidėti.

Pasiūlymai grupei:

• Susisiekite su vietiniais asmenimis, atsakingais už tam tikrą sprendimą; susisiekite su opoziciniais politikais arba kitais, turinčiais įtakos politikai. Pakvieskite juos susitikti arba suorganizuokite viešą apklausą ir pakvieskite visus joje dalyvauti.
• Surašykite peticiją ir surinkite kaip galima daugiau parašų. Pakvieskite žiniasklaidos atstovus – tegu jie dalyvauja jums įteikiant peticiją asmeniui, kurį tikitės paveikti.
• Sužinokite apie valdžios teisinius įsipareigojimus gerbti žmogaus teises ir kokias sutartis ji yra pasirašiusi. Galbūt jums prireiks susisiekti su teisininkais arba šioje srityje dirbančia NVO ir paprašyti jų patarimo. Tuomet parašykite laišką savo Seimo nariui arba susijusiam vietos politikui ir paklauskite, ką jie ruošiasi daryti, kad tie įsipareigojimai būtų vykdomi. Papasakokite apie tai žiniasklaidai!
• Paieškokite kitų mechanizmų – tiek nacionalinių, tiek tarptautinių, kuriuos galėtumėte panaudoti skųsdamiesi savo klausimu, arba reikalaukite, kad į tai dėmesį atkreiptų oficiali institucija.

Policijos stebėjimas

„LegalTeam“ (Teisinė komanda) yra Rusijoje dirbanti jaunų teisinių konsultantų, aktyvistų ir ekspertų grupė. Jos specializacija – teisinės pagalbos teikimas viešose asamblėjose ar demonstracijose dalyvaujantiems žmonėms, kurie dėl savo dalyvavimo patiria policijos spaudimą, ir tų žmonių teisių gynimas. Panašios iniciatyvos egzistuoja daugelyje šalių.

Grupė Rusijoje buvo suburta stebėti ir užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams per Sankt Peterburge 2006 m. vykusį G8 viršūnių susitikimą. Vėliau ji išsiplėtė į kolektyvą, kuris konsultuoja aktyvistus įstatymų dėl protesto klausimais bei pataria jiems, kaip pateikti kaltinimus valdžiai, kuri galimai piktnaudžiavo savo galia. Grupė organizuoja seminarus ir yra parengusi įvairios informacinės medžiagos. Jų paskyra platformoje „LiveJournal“ tapo virtualia susitikimų vieta diskusijoms ir konsultacijoms bei koordinaciniu įrankiu veiksmams.
(http://community.livejournal.com/legal_team).

Partnerystės su kitomis grupėmis ar judėjimais

Nors jauniems žmonėms tikrai naudinga patiems inicijuoti veiksmus, taip pat vertingas gali būti veiksmų ėmimasis būnant didesnio judėjimo dalimi arba patirties sėmimasis dirbant su kitomis organizacijomis. Egzistuoja daugybė organizacijų – tiek „profesionalių“ NVO, tiek spontaniškai susikūrusių judėjimų, kurios dirba žmogaus teisių labui, ir daugelis jų tik apsidžiaugs jaunimo noru prie jų prisijungti ir padėti. Atminkite, kad savo veiklą organizacijos nebūtinai vadina „žmogaus teisių“ veikla; tačiau, be abejonės, organizacija, dirbanti tokiose ar panašiose srityse kaip benamystė, vaikų skurdas, smurtas artimoje aplinkoje, rasizmas ir diskriminacija, iš tiesų dirba žmogaus teisių labui nepaisant to, ar ji tai aiškiai pabrėžia, ar ne.

Jauni žmonės gali dalyvauti tokių organizacijų rengiamose kampanijose arba, norėdami įsitraukti labiau, gali pasisiūlyti joms padėti planuojant ir organizuojant kokį nors renginį. Paprastų žmonių suburtos (angl. grassroots) organizacijos, neturinčios tinkamo finansavimo, visuomet apsidžiaugs sulaukusios pagalbos rankų iš entuziastingai nusiteikusių savanorių; be to, jos apskritai suteikia daugiau galimybių savanoriams patiems imtis iniciatyvos. Didesnės NVO galbūt gali pasiūlyti praktinės patirties mainais į keletą valandų savanoriškos pagalbos. Tokiu būdu jauniems žmonėms gali būti suteikiama galimybė dirbti su profesionaliais aktyvistais ir įgyti naudingos patirties, taip pat iš arčiau pažvelgti į trečiojo sektoriaus darbą.

Klausimas: Ar žinote kokių nors žmogaus teisių srityje dirbančių vietos organizacijų? Gal yra tam tikrų klausimų, kurie nėra efektyviai sprendžiami?

Maistas, ne bombos

„Maistas, ne bombos“ (angl. Food not Bombs) yra iš paprastų žmonių kilęs judėjimas už taiką, prasidėjęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir išplitęs į daugelį kitų šalių. Nedidelės savanorių grupelės, apsiginklavusios informacija apie maistą ir bombas, nemokamai dalija vegetarišką maistą ne tik benamiams, bet ir visiems kitiems. Jie tai daro ne tik norėdami padėti skurdžiai gyvenantiems žmonėms, bet ir siekdami atkreipti dėmesį į tai, kad maisto trūkumo problemą pasaulyje būtų galima išspręsti perskirstant karinius biudžetus ir nustojus švaistyti maistą. Šis judėjimas neturi jokios oficialios struktūros, bet skatina žmones įkurti „vietinius skyrius“ savo miesteliuose ir imtis kitų maitinimo kaip politinio gesto. „Maisto, ne bombų“ skyriai egzistuoja visose Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daugybėje Europos miestų. Daugiau informacijos: http://www.foodnotbombs.net/.

„Manau, kad „Maistas, ne bombos“ išlieka dėl to, kad turi svarbų komponentą – žmonės mato savo pastangų rezultatus, ir tai juos keičia: tu supranti, kad gali surinkti maisto, juo pasidalyti ir taip daryti tiesioginį poveikį žmonių gyvenimams. Kitas aspektas, lemiantis judėjimo ilgaamžiškumą, yra mūsų principas neturėti vadovų ir skatinti kiekvieną atskirą grupę priimti sprendimus konsensuso principu. Savanoriai nesijaučia esantys verčiami kažką daryti ar turintys dirbti, kol kažkas sėdi biure sudėjęs rankas ir gauna už tai atlyginimą. Savanoriai prisiima asmeninę atsakomybę, kad „Maistas, ne bombos“ gyvuotų.“ Keithas McHenry’is, „Maisto, ne bombų“ įkūrėjas.

Pasiūlymai:

• Išsiaiškinkite, kurios vietinės organizacijos savo veikloje sprendžia problemas, dominančias jūsų grupę: suorganizuokite susitikimą su jų atstovais ir pradėkite su grupe galvoti, kaip galėtumėte įsitraukti.
• Susipažinkite su kampanijomis, kurias organizuoja tokios didelės ir gerai žinomos žmogaus teisių organizacijos, kaip „Médecins sans Frontières“ (,,Gydytojai be sienų“), „Amnesty International“, „Save the Children“, „International Federation of Human Rights League (FIDH)“ ar „Greenpeace“, ir su grupės nariais aptarkite, prie kokių kampanijų ar kokių problemų sprendimo jie norėtų prisidėti.
• Perskaitykite šiame skyriuje pateiktą skiltį „Veiksmo planavimas“ ir išsiaiškinkite, ar grupė norėtų įsteigti savo organizaciją darbui su konkrečia problema. Galbūt grupės nariai norės susisiekti su kitomis jaunimo grupėmis arba pakviesti savo draugus – tai praturtintų grupę naujomis idėjomis bei gebėjimais ir padidintų dalyvių skaičių. Juk taip žmogaus teisių organizacijos ir pradeda savo veiklą!

Tarptautinis jaunimo žmogaus teisių judėjimas

Tarptautinis jaunimo žmogaus teisių judėjimas (JŽTJ, angl. International Youth Human Rights Movement (YHRM)) yra tarptautinis jaunus žmones ir organizacijas, daugiausia veikiančias Centrinėje ir Rytų Europoje, jungiantis tinklas. Jauni žmonės kartu dirba tam, kad apgintų ir propaguotų žmogaus teisių idėjas bei principus, remtų vienas kito veiksmus ir suformuotų naują žmogaus teisių gynėjų kartą. JŽTJ savo veiklą pradėjo 1998 m., tuomet tai buvo mažos jaunimo grupelės iniciatyva. Šiandien ji vienija daugiau nei 1 000 žmonių 37-iose šalyse. Daugiau informacijos rasite čia: www.yhrm.org.

Įrodymų rinkimas

Jaunimas ir dalyvavimas: „Ko jums reikia?“

Viename mažame Lenkijos miestelyje vietinė jaunimo asociacija buvo susirūpinusi žemu jaunų žmonių dalyvavimo lygiu. Jie žinojo, kad vietinė valdžia nieko nenutuokia apie miestelio jaunimo poreikius, tad nusprendė surinkti tą informaciją ir taip susidaryti išsamesnį vaizdą. Grupelė naudojo įvairius įrankius bei metodus, pvz., socialinius tinklus, SMS žinutes, interviu gatvėse ir pokalbius su savo draugais, kolegomis, šeimomis. Tuomet ta grupė nusprendė suorganizuoti viešą parodą ir joje paskelbti apklausų rezultatus. Su vieno eksperto pagalba jie surašė oficialų dokumentą, kuriame pateikė rezultatus, ir nusiuntė miestelio merui. Tai buvo pirmas kartas, kai miesto jaunimo balsas buvo išgirstas.

Tyrimai ir stebėjimas yra svarbūs kiekvieno aktyvisto įrankiai, jie padeda ne tik aiškinantis poreikius ir problemas, pateikiamas susirūpinusiai grupei, kuri imsis veiksmų jas spręsti, bet ir kaip priemonė lobizmui arba būdas informuoti visuomenę. Suprasti skirtingus dalyko aspektus svarbu tam, kad būtų galima planuoti efektyvius veiksmus. Arba, kaip matome iš aukščiau pateikto pavyzdžio, pati informacija gali būti naudinga darant įtaką tiems, kurie yra valdžioje.

Kaip grupės gali rinkti informaciją ir užtikrinti, kad ta informacija bus naudinga ne tik joms pačioms, bet ir konkrečios problemos sprendimui? Kitaip tariant, kaip informacijos rinkimas gali tapti veiksmo pradžia, o kartu ir edukaciniu užsiėmimu?

• Užtikrinant, kad informacija yra šviežia, šokiruojanti arba nelabai gerai žinoma, pavyzdžiui, kiek jaunų žmonių jūsų gimtajame mieste neturi namų, kokio jie amžiaus, kaip atsidūrė gatvėje ir ką jie patys kalba apie savo poreikius.
• Apgalvojant, kam reikėtų tą informaciją žinoti, ir kaip, jūsų požiūriu, ta informacija turėtų būti naudojama. Ar panaudosite ją siekdami įtikinti vietos politikus, o gal pabandysite daryti spaudimą pasinaudodami visuomenės nuomone arba tarptautinėmis organizacijomis?
• Apgalvojant, kaip informacija bus pateikta: paroda – tokia, kokią surengė ano Lenkijos miestelio jaunimas – visuomenei gali pasirodyti žymiai įdomiau nei kalnas statistikos!
• Taip pat apie savo tyrimo rezultatus informuojant žiniasklaidą, net jei ji ir nėra pagrindinis jūsų taikinys. Žiniasklaida užtikrins, kad tas dalykas nebus tiesiog „pradangintas“.

Jaunimas stebi rinkimus

Armėnijos parlamento rinkimai tapo galimybe tos bei kitų šalių jaunimui dalyvauti rinkimų stebėjime. Pirmiausia buvo parengtas „Jaunojo stebėtojo vadovas“, kuriame pateikta visa reikalinga informacija, kurios dalyviams galėtų prireikti stebint rinkimų procesą. Tame vadove aprašyti teisiniai klausimai, rinkimų koncepcija ir poreikis, Armėnijos politinės partijos ir stebėjimo misijos uždaviniai.

Rinkimų stebėjime dalyvavo maždaug 82 jauni žmonės. Po rinkimų jie publikavo ataskaitą apie savo surinktą medžiagą, kuri buvo padalyta susijusioms šalims.

Medžiagą galite rasti internete, Armėnijos jaunimo klubų federacijos tinklalapyje: www.youthclubs.am.