• Šiame diskusijų užsiėmime žmonės tiesiogine to žodžio prasme stoja už savo nuomonę.
Susijusios teisės
Visos
Tikslai
• Suprasti skirtumus tarp pilietinių ir politinių bei socialinių ir ekonominių teisių
• Naudoti ir lavinti diskusijos bei argumentavimo įgūdžius
• Ugdytis pagarbą ir atvirą protą
Priemonės
• Teiginių lapo kopija
• Dideli popieriaus lapai, rašikliai
• Virvutė arba kreida (nebūtina)
• VŽTD kopijos (nebūtina)
• Erdvė žmonėms judėti
Pasiruošimas
• Paruoškite du plakatus – ant vieno užrašykite „Sutinku“, ant kito „Nesutinku“ ir priklijuokite juos ant grindų priešingose kambario pusėse, kad tarp jų būtų galima sustoti tiesia linija (galite kreida ją nupiešti arba panaudoti virvutę).
• Sužinokite, kodėl kalbama apie „teisių kartas“ ir dvi teisių kategorijas – pilietines ir politines bei socialines ir ekonomines teises (žr. Patarimai fasilitatoriams (-ėms) žemiau ir 4 skyrių).
compass-key-date
Gruodžio 5 d.Tarptautinė savanorių už ekonominę ir socialinę plėtrą diena
Eiga
1. Pradėkite labai trumpa įžanga apie skirtumus tarp pilietinių ir politinių bei socialinių ir kultūrinių teisių.
2. Per 5 minutes prigalvokite teisių, kurios patektų į visas šias kategorijas. Teises surašykite ant lentos / didelio popieriaus lapo po antraštėmis: pilietinės ir politinės teisės bei socialinės ir ekonominės teisės.
3. Paaiškinkite, kad dabar perskaitysite teiginius, su kuriais galima daugiau ar mažiau sutikti ar nesutikti.
4. Parodykite dvi kraštutines pozicijas – plakatus „Sutinku“ ir „Nesutinku“. Paaiškinkite, kad galima atsistoti bet kuriame (įsivaizduojamos) linijos taške, bet reikia stengtis atsistoti kaip įmanoma arčiau žmonių, kurių nuomonės beveik sutampa su jūsų pačių. Trumpos diskusijos leistinos, žmonėms ieškant savo vietos!
5. Paeiliui perskaitykite visus teiginius.
6. Stimuliuokite refleksiją ir diskusiją. Paprašykite kraštutiniuose taškuose stovinčiųjų paaiškinti, kodėl jie užima šias kraštutines pozicijas. Centre stovinčiųjų paklauskite, ar jų pozicija reiškia stiprios nuomonės, ar žinių stoką.
7. Leiskite žmonėms keisti savo poziciją, išgirdus įtikinamus kitų žmonių argumentus.
8. Perskaitę visus teiginius, sugrįžkite kartu su visa grupe aptarimui.
Aptarimas ir apibendrinimas
Pradėkite bendra užsiėmimo apžvalga, tada padiskutuokite apie tai, ko dalyviai išmoko.
• Ar buvo klausimų, į kuriuos atsakyti dalyviams pasirodė neįmanoma – arba dėl to, kad buvo sunku apsispręsti, arba dėl prastai suformuluoto klausimo?
• Kodėl žmonės keitė savo poziciją diskusijų metu?
• Ar nustebino, kad daugeliu klausimų nebūta vieningos nuomonės?
• Ar kam rūpi, jei nesutariame dėl žmogaus teisių?
• Kaip manote, ar šiems teiginiams yra „teisingi“ ir „klaidingi“ atsakymai, ar viskas – tik asmeninės nuomonės klausimas?
• Ar apskritai bus kada nors įmanoma visiems bendrai sutarti dėl žmogaus teisių?
• Ar yra koks esminis skirtumas tarp (pirmų) dviejų žmogaus teisių „kartų“: pilietinių ir politinių bei socialinių ir ekonominių teisių? Ar įmanoma pasakyti, kurios iš jų yra svarbesnės?
• Ar mums reikia dar daugiau teisių? Ar galėtų atsirasti trečiosios kartos teisės?
Patarimai fasilitatoriams (-ėms)
Rikiavimosi dalį galite pereiti ganėtinai skubiai, nepalikdami daug laiko diskusijoms tarp teiginių, o tuomet pasirinkti du ar tris teiginius ir juos detaliau panagrinėti su visa grupe. Tačiau verta tam tikrais momentais sustabdyti užsiėmimą, kad žmonės turėtų galimybę pamąstyti tiek apie pačius teiginius, tiek apie savo poziciją santykyje su kitų pozicijomis.
Šis užsiėmimas apima visas žmogaus teises, bet ypač socialines ir ekonomines, pvz., teisę į darbą ir laisvalaikį, sveikatos priežiūrą ir bazinį gyvenimo lygį.
Žemiau pateiktais teiginiais stengiamasi adresuoti kai kuriuos iš debatų, vykstančių dėl skirtumo tarp, iš vienos pusės, pilietinių ir politinių teisių, ir iš kitos – socialinių ir ekonominių teisių. Nėra jokio reikalo detaliai į tai gilintis užsiėmimo pradžioje, kadangi dauguma šių aspektų iškils diskusijos metu.
Tačiau įžanginiame žodyje turbūt verta paminėti du punktus. Pirma, paprastą skirtumą, kad pilietinės ir politinės teisės – tai tie moraliniai reikalavimai, kuriuos mes pateikiame valdžiai pilietiniais ir politiniais klausimais, tokiais kaip teisė į sąžiningą teismą, teisė balsuoti, reikšti savo nuomonę ir t. t.; o socialinės ir ekonominės teisės – tai reikalavimai, susiję su socialiniais ir ekonominiais klausimais, tokiais kaip benamystė, netinkama sveikatos priežiūra, skurdas ir t. t.
Antra, yra tokių, kurie nurodo esminį skirtumą tarp skirtingų tipų teisių. Daug kas teigia, kad socialinės ir ekonominės teisės yra ne tokios svarbios ir jas sunkiau garantuoti nei pilietines ir politines teises.
Per minčių lietų galite duoti dalyviams VŽTD kopijas, kad atgaivintų atmintį; arba galite patys garsiai perskaityti kai kuriuos straipsnius ir paprašyti dalyvių priskirti juos atitinkamai kategorijai. Paprastai 16 ir 22-29 straipsniai yra laikomi taikomais socialinėms-ekonominėms teisėms.
Variacijos
Sugalvokite kitokių teiginių arba paprašykite grupės narių jų sugalvoti patiems.
Pasiūlymai, ką daryti toliau
Suorganizuokite formalius debatus vienu iš klausimų, paprašę žmonių savo argumentus pasiruošti iš anksto, o debatų pabaigoje balsuokite. Dalyvauti galite pasikviesti kitus jaunus žmones arba visuomenės narius.
Svarbu žinoti apie žmogaus teises, tačiau dar svarbiau – būti aktyviu piliečiu, kad tos teisės būtų ginamos. Galite išbandyti užsiėmimą „Rinkimų triukai“. Jame atkreipiamas dėmesys į kitų įtikinimą savo nuomone.
Kalbant apie žmogaus teises, svarbu, kokius žodžius vartojate ir kokį poveikį jie turi. Pvz., pasvarstykite, ar sakyti „gėjus“, ar „homoseksualus asmuo“, arba ar vartoti terminą „neįgalūs žmonės“, „neįgalieji“, ar „žmonės su negalia“. Galbūt grupė norės padiskutuoti apie tiesios kalbos ir politinio korektiškumo klausimus užsiėmime „Balta ateitis“, kuris yra pakete „Visi skirtingi – visi lygūs“.
Idėjos veiksmams
Susisiekite su vietine žmogaus teisių ar socialinės gerovės srityje dirbančia organizacija ir sužinokite, kaip galite prisidėti.
Daugiau informacijos
4-ame skyriuje yra informacijos apie įvairias teisių kartas, įskaitant ir įvadą į „trečios kartos“ teises.
• Svarbiau turėti namus, maisto ir esminius dalykus, nei galėti sakyti tai, ką nori.
• Žmonės turi prievolę dirbti, o ne teisę.
• Esminė bet kurios valdžios atsakomybė yra užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų ką valgyti.
• Teisė į „poilsį ir laisvalaikį“ yra prabanga, kurią sau gali leisti tik turtuoliai.
• Ne valdžios užduotis užtikrinti, kad žmonės nebadautų – tai pačių žmonių užduotis!
• Tai, kaip mes pasirenkame elgtis su savo darbuotojais, yra ne tarptautinės bendruomenės reikalas.
• Neturtingos šalys pirmiausia turi rūpintis, kaip visiems gyventojams užtikrinti bazinį gyvenimo lygį, o ne užsiimti savo piliečių pilietinėmis ir politinėmis teisėmis.
• Didžiulė ekonominė nelygybė – pagrindinių teisių pažeidimas.
• Socialinės ir ekonominės teisės išreiškia ateities idealą, tačiau šiandien pasaulis nėra pasiruošęs jų garantuoti.
• Jeigu teisės negali būti garantuojamos, neverta jų visai turėti.
• Kai kurios teisės yra svarbesnės nei kitos.
• Kai kurie žmonės iš prigimties turi daugiau teisių nei kiti.
• Kai kurie žmonės yra benamiai, nes jie nori tokie būti.
• Turtuoliai – laimingesni nei vargšai.
• Neįmanoma visiškai panaikinti skurdo.
• Mes negimstame su teisėmis – mes jas įgauname.
