Klausimas: Kaip galima teigti, kad žmogaus teisės yra visuotinės, kai pasaulyje tiek daug žmonių kenčia nuo jų teisių pažeidinėjimo?

Tie žmonės tebeturi savo teises. Tai, kad su jais blogai elgiamasi, prieštarauja ne tik moralinėms, bet ir tarptautiniu mastu sutartoms normoms. Jų valstybės atstovai yra kalti pagal tarptautinę teisę, o kai kurias šalis tarptautinė bendruomenė išties baudžia sankcijomis arba net ir karinėmis priemonėmis. Tačiau tokie procesai dažnai būna savavališki ir juos lemia ne žmogaus teisės pažeidimo dydis, o šalies interesai. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo įkūrimas truputį šią prarają sumažino. Būdamas pirmas nuolatinis, sutartimi pagrįstas tarptautinis baudžiamasis teismas, įkurtas Romos statutu, jis yra įgalintas padėti užbaigti nebaudžiamumą tiems, kurie įvykdė pačius rimčiausius tarptautinei bendruomenei rūpimus nusikaltimus: genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Klausimas: Kokia nauda iš VŽTD, jei jos negalima įgyvendinti teisiškai?

Nors (dar) nėra tarptautinio teismo, kuriame vyriausybės galėtų būti teisiamos pagal VŽTD straipsnius, šis dokumentas istoriškai yra labai svarbus ir net iki pat šių dienų yra laikomas rodikliu, pagal kurį vyriausybės yra vertinamos tarptautiniu lygiu. Šiandien vyriausybės jau žino, kad jei jos tyčia pažeidinės tame dokumente įrašytas teises, gali būti, kad kitos vyriausybės jas pasmerks ir galbūt net paskelbs kokias nors sankcijas. Šis procesas ne visada yra labai objektyvus (!), bet tai tikrai yra pradžia. VŽTD taip pat suteikė pagrindą beveik visoms tarptautinėms sutartims, kurios yra daugiau ar mažiau įgyvendinamos teisiškai.

Klausimas: Kas man iš tų „žmogaus teisių“, jei mano šalies valdžia kasdien pažeidinėja paprastų žmonių teises ir jai visiškai nerūpi tarptautinės bendruomenės nuomonė?

Vėlgi – žmogaus teisės yra pradžia, jos yra geriau nei nieko ir susidarius tinkamoms aplinkybėms padės valdžiai pakeisti kai kurias, jei ne visas, savo praktikas. Kartais tai gali atrodyti kaip labai tolima viltis, kai valdžios vykdomi pažeidimai yra labai rimti arba itin dažni, tačiau istorija rodo, kad tai padaryti yra įmanoma. Be to, šiandien galimybės yra turbūt geresnės nei bet kada iki šiol. Pokyčių skatinimas gali būti labai lėtas procesas, tačiau tai, kad individai turi šias teises ir jos vis labiau pripažįstamos visame pasaulyje – ir todėl bent truputį kelia vyriausybėms susirūpinimą, suteikia mums galingą ginklą ir vertingą atskaitos tašką.

Klausimas:  Jei aš gerbiu kitų žmonių teises, ar tai reiškia, kad leidžiu jiems daryti, ką tik užsigeidžia?

Ne, jei tai, ko jie geidžia, pažeistų tavo ar bet kieno kito teises. Tačiau reikia elgtis atsargiai ir perdėtai savo teisių nereikalauti: juk galbūt kažkieno elgesys tau nepatinka arba atrodo netinkamas, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad tas žmogus pažeidinėja tavo teises. Todėl, jei nori, kad kiti leistų tau elgtis taip, kaip užsigeidi, galbūt tau pačiam reikia išsiugdyti tolerantiškesnį požiūrį į kitų žmonių elgesį!

Klausimas: Ar, gindamas savo teises, galiu imtis bet kokių priemonių, įskaitant ir smurtą prieš kitus?

Apskritai ne. Tačiau jei tai iš tiesų yra savigynos atvejis, tuomet teisėtas jėgos panaudojimas, adekvatus tau keliamai grėsmei, gali būti priimtinas. Jis neleistinas kaip „kerštas“ už blogį, kurį tu patyrei – tik kaip savigyna nuo dar didesnės žalos. Kankinimas niekada nėra priimtinas.

Klausimas: Kodėl turėčiau gerbti kitų teises, jei jie negerbia manųjų?

Iš dalies dėl to, kad, jei negerbsi kitų žmonių teisių, pats gali pakliūti į bėdą; iš dalies todėl, kad kiti nusipelno tavo pagarbos jau vien dėl to, kad jie yra žmonės; ir iš dalies dėl to, kad kitiems gali parodyti pavyzdį, kuris, gali būti, pelnys tau didesnę pagarbą. Tačiau galų gale turbūt viskas atsiremia į tai, kokiu žmogumi tu nori būti ar kokiame pasaulyje nori gyventi. Tad galima pareflektuoti, kaip jaustumeisi pats, elgdamasis taip, kaip tau nepatinka, kai taip kiti elgiasi. Arba pagalvok, koks būtų šis pasaulis, jei visi pažeidinėtų vieni kitų teises „akis už akį“ metodu.

Klausimas: Kodėl tie, kurie nežmoniškais būdais pažeidinėja kitų teises, taip pat turi žmogaus teises?

Tai – bene pati sunkiausia suvokti, bet ir svarbiausia žmogaus teisių teorijos dalis. Kartais išties gali atrodyti, kad kai kuriems asmenims taip trūksta žmogiškų bruožų, kad tik aklas tikėjimas padėtų juos laikyti žmonėmis. Tačiau svarbūs aspektai turbūt yra šie:

  • Pirmiausia, nepaisant to, kad kai kurie žmonės atrodo visai nežmoniški, kiekviename individe yra nors dalelytė žmogiškumo. Blogieji myli savo mamas, vaikus, vyrus ir žmonas arba ką nors kita. Jie jaučia skausmą, atstūmimą, nusivylimą ir pavydą, trokšta būti įvertinti, vertinami, remiami, mylimi ir suprasti. Jie visi – kiekvienas jų – gali jausti kai kurias ar daugumą šių išskirtinai žmogiškų emocijų. Tai daro juos žmonėmis ir todėl jie nusipelno mūsų pagarbos.
  • Antra, trokšdami pakenkti tiems blogiesiems taip, kaip jie pakenkė kitiems, nedarome sau jokios paslaugos: dėl tokių norų patys nebe taip nusipelnome pagarbos.
  • Trečia, jei kažkokio atsitiktinumo dėka tas blogasis apsireikštų „žmogiška“ forma, bet neturėtų jokių žmogiškųjų bruožų (toks dar niekada nepasirodė), kas iš mūsų galėtų visiškai užtikrintai teigti, kad jis nėra žmogus? Pagal kokius kriterijus? Galbūt remiantis tuo, kad jis nesugeba mylėti arba būti mylimas? O kas, jei tas mūsų įsitikinimas pasirodys esąs klaidingas?

Trečiasis punktas mums primena, kad turėtume apsvarstyti grėsmes visai žmonijai, jei nuspręstume leisti kai kuriems žmonėms teisti kitus, kuomet to teisimo pasekmės gali būti siaubingos ir negrąžinamos. Ar tikrai norime gyventi pasaulyje, kur taip teisiama ir kur lengva ranka nusprendžiama, kad kai kurie žmonės neturi žmogaus teisių ir todėl jie net nėra žmonės? Be visiško žmogaus teisių visuotinumo būtent tokiame pasaulyje ir gyventume.

Išnašos

„Europe, Youth, Human Rights, Report of the Human Rights Week“, Yael Ohana (red.), Europos jaunimo centras, Budapeštas, 2000 m.

Garzón Valdés, E., „Confusiones acerca de la relevancia moral de la diversidad cultural“, CLAVES de Razón Práctica, No.74, Madridas, Liepa/Rugpjūtis, 1997 m.

„Human Rights, a basic handbook for UN staff“, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, Jungtinės Tautos, Ženeva, 2001 m. Prieinama čia:http://www.ohchr.org/Documents/Publications/HRhandbooken.pdf

Levin, L., „Human Rights, Questions and Answers“, Unesco, Paryžius, 1996 m.

Donnelly, Jack, „Universal Human Rights in theory and practice“, Cornell University Press, 1989 m.

Freeman, Michael, „Human Rights: Key Concepts, Polity Press“, Londonas, 2002 m.

Ishay, Micheline R. red., „The Human Rights Reader“, Routledge, Londonas, 1997 m.

Rishmawi, M., „The Arab Charter on Human Rights and the League of Arab States: An Update, Human Rights Law Review“, 10.1, pp. 169-178

Symonides, Janusz red., „Human Rights: New Dimensions and Challenges, Manual on Human Rights“, Unesco/ Dartmouth Publishing, Paryžius, 1998 m.

Robertson A. ir Merrills J, „Human rights in the world“, Manchester University Press, 1996 m. Europos Tarybos bioetikos tinklalapis: www.legal.coe.int/bioethics

http://www.udhr.org/history/biographies/bioer.htm, Eleanoros Roosevelt citata.

Hanski, R., Suksi, M. (red.), „An introduction to the international protection of human rights: a textbook“, Åbo Akademi University Institute for Human Rights, 1999 m.

Informacinis biuletenis nr. 2 (Rev. 1), „The International Bill of Human Rights“, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, www.unhchr.ch/html/menu6/2/fs2.htm.

Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, www.unhchr.ch.

„Short Guide to the European Convention on Human Rights“, Europos Taryba.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, www.echr.coe.int.

Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo prevencijos komitetas, www.cpt.coe.int.

Europos Tarybos lyčių lygybės tinklalapis, www.coe.int/t/dghl/standardsetting/equality/default_en.asp

Europos socialinė chartija, www.coe.int/T/DGHL/Monitoring/SocialCharter.

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, www. coe.int/t/dghl/monitoring/minorities.

Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija tinklalapis, www.coe.int/t/dghl/monitoring/ecri.

JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, www.ohchr.org.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras, www.coe.int/t/commissioner

Risse T., Ropp S., Sikkink K., „The Power of human rights“, Cambridge University Press, 1999 m.

Forsythe, D., „Human rights in International Relations“, Cambridge University Press, 2000 m. www.speaktruth.org

Hijab, Nadia, „Human Rights and Human Development: Learning from Those Who Act“, HDRO Background paper, 2000 m.