Žmogaus teisės istorijoje

Grupė moksleivių Pliusoje (Rusija) norėjo daugiau sužinoti apie stalinistinę epochą ir ką reiškė tokiame režime gyventi. Jie nusprendė to paklausti pačių tuo metu gyvenusių žmonių, tad per keletą susitikimų išsiaiškino, kaip su tais žmonėmis susisieks, kaip ims iš jų interviu, o tuomet surinks, išnagrinės ir visuomenei pateiks gautą informaciją.

Iš viso jie surengė daugiau nei 70 interviu su giminaičiais, kaimynais, mokyklų mokytojais ir kitais, kurie norėjo pasidalyti savomis bendros istorijos refleksijomis. Tuomet vaikai keliuose Pskovo regiono kaimuose suorganizavo parodą su nuotraukomis ir skirtingų interviu fragmentais. Kalbintiems žmonėms buvo smagu, kad jaunimas taip jais domisi, ir jiems patiko pasakoti apie tuos laikus, kurie buvo sunkūs, bet kartu tai buvo jų jaunystės laikai. Kai kurie pasakojimai buvo skausmingi ir liūdni tiek vyresnei, tiek jaunajai kartai. Tačiau abi pusės geriau suprato viena kitą ir pajuto didesnę tarpusavio empatiją bei geresnį tų įvykių, motyvuojančių faktorių, jų įtakos asmeniniam gyvenimui bei žmogiškosios tokių sudėtingų laikų patirties supratimą. Interviu galima pasižiūrėti čia: http://wiki.antarchia.org/tiki-index.php.

Apskritai, bet koks veiksmas reikalauja išankstinio planavimo, be abejonės, to reikia ir geram aktyvizmui. Todėl grupėje surengta planavimo sesija jums padės susikoncentruoti į tai, ko norite ir ką galite padaryti bei koks būdas pasiekti tikslus yra geriausias. Jei turite kiek ambicingesnių tikslų, tai turbūt yra labai patartinas pirmas žingsnis, kadangi veiksmas, neteikiantis norimų rezultatų arba susiduriantis su nenumatytomis problemomis, gali atbaidyti nuo tolimesnių veiksmų. Tad pirmasis dalykas, kurio imsitės, privalo būti efektyvus.

Šioje skiltyje rasite, kaip galite struktūrizuoti savo planą, taip pat ji padės grupei susikoncentruoti į efektyviausią būdą savo nusistatytiems tikslams pasiekti. Šie metodai tinka pavieniams veiksmams, tokiems kaip aprašytieji ankstesnėje skiltyje, bet taip pat juos galima panaudoti mąstant apie ilgesnę kampaniją su keliais veiksmais, siekiančiais vieno ir to paties tikslo.

Prieš pradedant…

Pažinkite save – SSGG analizė

Klausimas: Ar žinote, kokių įgūdžių turi kiekvienas grupės narys? Ar žinote, kuo konkrečiai jie domisi?

Kiekvienoje grupėje yra slaptų talentų ir kiekvienas individualus grupės narys turi savo mėgstamų ir nemėgstamų dalykų bei konkrečių įgūdžių. Taip pat yra dalykų, kurie jai ar jam sekasi itin sunkiai. Tam, kad grupė geriausiai pasinaudotų visais savo narių gebėjimais, reikėtų surengti specialią sesiją. SSGG analizė yra efektyvus būdas tai padaryti. Ši analizė taip pat apima išorines grupės aplinkybes, kurios gali daryti įtaką galutiniam jūsų veiksmo rezultatui.

Santrumpa SSGG reiškia:

• Stiprybės: tai, ką grupė moka daryti gerai
• Silpnybės: tai, kas grupei sekasi ne taip gerai
• Galimybės: už grupės ribų egzistuojančios galimybės, galinčios padėti veiksmui
• Grėsmės: už grupės ribų egzistuojančios grėsmės, galinčios tapti kliūtimi tikslams pasiekti

Šiai analizei negailėkite laiko – patartina jai skirti bent valandą. Padalykite grupę į keturias mažesnes darbo grupeles ir paskirstykite joms užduotis: nustatyti visos grupės stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Tuomet pakvieskite grupę susėsti kartu ir išsiaiškinkite, ar visi sutinka su savo kolegų analize. Jei reikia, ką nors pridėkite ir patobulinkite tuos sąrašus.

Žemiau pateikta diagrama yra tokios analizės pavyzdys, kuris gali padėti jūsų grupei sugalvoti idėjų. Tačiau neleiskite grupės nariams pernelyg ja vadovautis! Atminkite, kad kiekviena grupė yra unikali, ir savo stiprybes (bei silpnybes) ji turi atrasti ir įvardyti pati.

Priimkite sprendimus

Kaip grupė pasirenka temą, prie kurios dirbs? Daugeliu atvejų grupės nariams tam tikri dalykai atrodo svarbūs ir jie nori būtent juos nagrinėti. Temas gali nulemti tikri įvykiai, tokie kaip žemės drebėjimas Haityje, badas Sudane ar tai, kad kaimynystėje gyvenanti šeima yra prievarta iškeldinama iš savo namų. Sunkiausia gali būti visiems drauge nutarti, kurią problemą pasirinkti ir kaip geriausia ją spręsti.

Jums reikės, kad visi grupės nariai palaikytų bendrą sprendimą, tad diskusijų neskubinkite: suteikite jiems užtektinai laiko išreikšti savo prioritetus ir aptarti, kuo jų pasirinkimas būtų geresnis nei kitų. Priminkite, kad ateityje gali pasitaikyti ir kitų progų spręsti jiems rūpimus klausimus. Taip pat priminkite, kad svarbiausias dalykas – grupė turi išlikti kartu viso veiksmo metu, tad net jei vienas žmogus labai stipriai prieštarauja kokiam nors pasirinkimui, galbūt neverta to pasirinkimo vykdyti. Pabandykite grupėje pasiekti konsensusą, o ne daugumos sutarimą.

Klausimas: Kaip galite užtikrinti, kad nesutarimai grupėje būtų naudingi, o ne griaunantys?

Žinokite problemą

Problemų medis

Naudingas įrankis, kad suvoktumėte dalyką, prie kurio dirbsite, yra problemų medis. Tai metodas, skirtas išskaidyti problemai, suprasti jos priežastis ir pasekmes ir pamatyti ją kitų visuomenėje egzistuojančių problemų kontekste. Šis įrankis gali būti naudingas tiek padedant grupei geriau suprasti dalykus, tiek strategiškai planuojant problemos sprendimą.

Problemų medžio pavyzdį rasite kitame puslapyje, išeities tašku jame pasirinkti gatvės vaikai. Štai procedūra, kuria grupė turėtų naudotis braižydama savo pačios problemų medį:

• Pirmiausia didelio popieriaus lapo viduryje užrašykite problemą, kurią norite išspręsti.
• Po ja surašykite visus prie jos prisidedančius faktorius ir susiekite juos nuo šaknų iki savo užrašytosios problemos.
• Po vieną aptarkite visas šaknis ir pamąstykite apie jų priežastis – taip atrasite faktorius, prisidedančius prie problemos egzistavimo.
• Nagrinėkite kiekvieną šaknį tol, kol daugiau nebegalėsite: atminkite, kad medžio šaknys gali būti gilesnės, nei jums atrodo.
• Galbūt norėsite tokiu pat būdu praplėsti ir medžio šakas: tai bus jūsų pagrindinės problemos pasekmės. Galbūt atrasite, kad tai, nuo ko viską pradėjote – t. y. pagrindinė jūsų įvardyta problema – iš tiesų yra kito medžio šaknis arba šaka.
• Pabaigę pasižiūrėkite į savo medį. Ar iškart turite imtis spręsti problemą, kurią pirma įvardijote, ar geriau pirmiau susidoroti su kuriuo nors iš ją lemiančių faktorių? Ar medis jums padėjo sugalvoti būdų, kaip šią problemą spręsti?

Žinokite sprendimą

Svarbu žinoti, kokių savo veiksmų rezultatų norite sulaukti! Ką vadintumėte pasiekimu? Pakvieskite grupę pamąstyti apie tai, ką jie bando pasiekti ir kaip išmatuos, ar tai pasiekė, ar ne. Galbūt jiems bus naudinga sugrįžti prie problemų medžio ir jį panaudoti identifikuojant konkrečius problemos sprendimus. Iš tiesų nagrinėjant problemos šaknis atsivers kelias į galimus jos sprendimus, pvz.:, jei būtų daugiau socialinių būstų arba nuomos kainos būtų mažesnės, žymiau daugiau jaunų žmonių įstengtų turėti stogą virš galvos.

Atminkite, kad sudėtingais atvejais dažnai būna sunku pakeisti valdžios politiką, ir tie pokyčiai labai retai atsiranda vos dėl vieno veiksmo. Grupės lūkesčiai turi būti realistiški: priminkite jiems, kad net ir „maži“ rezultatai gali būti neįkainojami, sprendžiant didžiąją problemą. Efektyvios kampanijos beveik visada kuriamos tokių „mažų“ veiksmų pagrindu, ir jūs savo grupės pasiekimais galėsite remtis vėliau arba jais pasinaudos kiti ta pačia problema susirūpinę aktyvistai.

Grupei gali padėti minčių lietus apie bendras priežastis, dėl kurių jie imasi veiksmų. Tai gali padėti pasirinkti tinkamą problemą ir nustatyti skirtingus tikslus, kurie, jų nuomone, yra realiai pasiekiami.

Klausimas: Prisiminkite kokį nors protesto veiksmą, kurį neseniai matėte arba apie jį girdėjote: kaip manote, ką jo organizatoriai bandė pasiekti? Ar jiems pasisekė? Kodėl pasisekė arba kodėl nepavyko?

Veiksmo planavimas

Dabar jūsų grupė jau nusprendė, kokią problemą bandys spręsti, ir jau daugmaž žino, kokių veiksmų imsis. Atėjo laikas nutarti, kokį mechanizmą naudos, kad pasiektų savo tikslą.

Čia pateiktą diagramą galima naudoti kaip pagalbą, žingsnis po žingsnio nurodančią, kaip priimti tą sprendimą, ir užtikrinančią, kad tai, ką grupė bando padaryti, yra išties įmanoma padaryti naudojant pasirinktą metodą. Šioje diagramoje pavaizduoti 5 žingsniai, parodantys, kaip nuspręsti, kuri veiksmo forma yra tinkamiausia jūsų veiksmui, ir kaip šis procesas galėtų vykti pasitelkiant 5 hipotetinius pavyzdžius.

Kiekvienas žingsnis yra detaliau paaiškintas kitame skyrelyje.

Veiksmo planavimas – diagrama

Kokią problemą norite spręsti?

Šis žingsnis yra labai paprastas: tai bus ta problema, kurią užrašėte problemų medyje. Jei to nedarėte, pasistenkite, kad grupė kuo tiksliau suformuluotų problemą, kurią nori spręsti.

Kas yra jūsų tikslinė auditorija?

Jūsų veiksmo tikslinė auditorija gali ir nebūti konkretus žmogus ar žmonės, galintys įgyvendinti tą didįjį pokytį, kurio siekiate, nebent tikitės problemą išspręsti tuoj pat. Labai tikėtina, kad jūsų veiksmas bus tik žingsnelis pokyčių kryptimi; pavyzdžiui, galbūt norite parodyti visuomenei, kad tokia problema apskritai egzistuoja ir reikia daryti spaudimą valdžiai. Arba galbūt mėginate suburti vietos žmonių grupę, kad ji galėtų dirbti prie projekto, kuris jums rūpi.

Jūsų tikslinė auditorija, žymima langelyje B, bus ta grupė žmonių, į kurią nukreipiate savo veiksmą. Tai gali būti daugiau nei viena žmonių grupė, pvz., remiantis pirmuoju diagramoje pateiktu pavyzdžiu, tiek miestelio gyventojai, tiek įmonės direktoriai yra jūsų veiksmo tikslinės auditorijos. Pats veiksmas remiasi tuo, jog miestelio žmonės pasirašys peticiją, kuri bus pristatyta įmonės direktoriams tikintis, kad ji paveiks juos ir direktoriai bus priversti upę išvalyti.

Kokių pokyčių tikitės?

Vėlgi, šis klausimas yra susijęs su jūsų veiksmu, nebūtinai su galutiniu pokyčiu, kurio siekiate. Pavyzdžiui, nėra tikėtina, kad dėl jūsų grupės veiksmo tarptautinės korporacijos nustos išnaudoti vaikų darbą! Tačiau jūs visgi galite sukelti didesnį susidomėjimą šia problema, o tai paskatins ir kitus imtis veiksmų, kurių savo ruožtu gali pakakti, kad būtų pakeista kompanijos politika arba toms kompanijoms taikomos valdžios sukurtos taisyklės.

Šioje vietoje jums reikia apgalvoti, ko savo veiksmu tikitės pasiekti ir kaip žinosite, pasisekė jums tai padaryti ar ne. Pabandykite paraginti grupę apie tai galvoti labai konkrečiai: ką iš tiesų realybėje reikštų tai, kad veiksmas „pavyko gerai“ arba „nepasisekė“? Pasinaudokite sufleriais iš ankstesnio skyrelio „Žinokite sprendimą“.

Kaip tikimasi, kad pokyčiai įvyks?

Tai vis dar ne klausimas apie mechanizmą, kurį grupė nuspręs naudoti, o apie tai, kaip veiksmas turėtų paveikti, ir tai dažnai susiję su žmonių nuomonės keitimo arba privertimo suprasti, kad turėtų kažką daryti kitaip, psichologija. Tai labai svarbus klausimas, nors dažnai ir užmirštamas, tačiau jo ignoravimas gali daryti įtaką jūsų veiksmo poveikiui. Pavyzdžiui, grupei nerimą kelia augantis nacionalistinių ar profašistinių organizacijų populiarumas ir ji nori su tuo kažkaip kovoti. Galbūt aktyvistai toje vietovėje, kur šios organizacijos sulaukia daugiausia paramos, sugalvos po gyventojų namų durimis pakišti informacinių skrajučių. Tačiau jeigu jie nesupras, kodėl žmonės jungiasi prie nacionalistinių organizacijų, tos skrajutės gali turėti visiškai priešingą poveikį, nei norėta. Todėl grupei teks apgalvoti, kaip skrajučių kampanija gali pakeisti kieno nors nuomonę, ir kokios žinutės efektyviai paveiktų norimą tikslinę auditoriją. Aktyvistai turės suprasti bent kai kurias priežastis ir baimes, slypinčias už augančios paramos nacionalistinėms organizacijoms.

Šį langelį iš tiesų reikia pažymėti varnele: pagalvoti, kas turi įvykti, kad „rezultatas“ neišvengiamai išsirutuliotų iš tos situacijos, kurioje esame dabar.

Moksleiviai prieš rasizmą: pagalba mokyklos administracijai

Vienoje kaimo mokykloje Portugalijoje naujokai moksleiviai iš Rumunijos ir Ukrainos iš kitų moksleivių sulaukė rasistinių komentarų ir veiksmų. Nei mokytojai, nei mokyklos valdžia nežinojo, kaip į tai reaguoti, nes tame regione su tokia problema susidurta pirmąkart.

Keletas moksleivių, sunerimusių dėl to, kas vyksta, pagalbos ir patarimų kreipėsi į jaunimo darbuotoją vietos laisvalaikio centre. Kartu jie mokykloje pradėjo vieną savaitę trukusią kampaniją, pavadintą „Skirtingos išorės, vienodas vidus“ (port. Diferente por fora, Igual por dentro). Buvo pasinaudota kiekviena vaikų kasdienybės akimirka – pietų laiku, pamokomis, pertraukomis – ir per jas suorganizuotos įvairios veiklos, skirtos problemai spręsti. Teatro klubas naudojo forumo teatrą, buvo dalijami vaikų nupiešti plakatai ir ženkliukai, laisvalaikio centre buvo organizuojami meniniai užsiėmimai, rodomi filmai, kavinėje buvo galima paragauti pyragų iš skirtingų šalių. Ta savaitė buvo tokia sėkminga, kad mokykla nusprendė panašų renginį organizuoti kasmet.

Kokias priemones naudosite, kad padarytumėte poveikį savo auditorijai?

Štai kur veda ta diagrama! Šiame etape, sekdami prieš tai išdėstytais žingsniais, jau būsite sukonkretinę pasirinkimus, ką konkrečiai grupė turėtų daryti. Dabar grupė jau turėtų sugebėti sudaryti galimų veiksmų sąrašą, kuris padės įvykti tai tranzicijai, nurodytai ankstesniame laukelyje. Paraginkite grupės narius mąstyti kūrybiškai, darkart atsiverskite pasiūlymus, esančius šio skyriaus 2-ame poskyryje, taip pat atvejų analizes ir priminkite jiems, kad nepamirštų konkrečių savo grupės bruožų. Dar kartą pabandykite pasiekti konsensusą dėl galutinio pasirinkimo.

Naujos taktikos žmogaus teisėms

„Naujos taktikos“ yra grupė tarptautinių organizacijų, patarėjų ir praktikų, egzistuojanti tam, kad propaguotų taktines inovacijas ir strateginį mąstymą tarptautinėje žmogaus teisių bendruomenėje. Nuo 1999 m. projektas „Naujos taktikos žmogaus teisėms“ yra sukūręs unikalių išteklių ir orientuojasi į galimus sprendimus, o ne konkrečias problemas, geografinius regionus ar tikslines auditorijas. Ištekliai leidžia aktyvistams identifikuoti unikalius savo situacijos elementus ir ieškoti būdų, kurie sėkmingai suveikė kitur ir gali būti efektyvūs konkrečioje vietoje. Ištekliai padeda aktyvistams sujungti skirtingas taktikas į sudėtingas strategijas.

Daugybę išteklių skirtingomis kalbomis galima rasti čia: www.newtactics.org.

Organizavimasis

Iki grupės idėjų pristatymo viešai liko dar vienas žingsnis – jau paskutinis. Prieš pradedant praktinę dalį, primygtinai rekomenduojame nusibraižyti veiksmų planą, kuris padėtų išspręsti organizacinius klausimus. Nors paprastam veiksmui atlikti tai nėra būtina, tačiau vis tiek toks įprotis yra naudingas grupei: jis užtikrins, kad užduotys visiems padalintos lygiai – pagal kiekvieno įgūdžius ir norus. Veiksmų planas taip pat padės užtikrinti, kad nieko nepamiršite!

Grupei reikės nuspręsti:

• Kokias užduotis reikia įvykdyti?
• Kas jas vykdys?
• Kada tai bus padaryta?

Užduočių lentelės sukūrimas

Apačioje pateiktoje lentelėje iliustruotas įsivaizduojamas veiksmas, o užduotys suskirstytos pagal tris klausimus. Nubraižykite tokią lentelę su grupe, remdamiesi šiais punktais:
1. Užtikrinkite, kad viskas būtų užrašoma – kad galėtumėte sekti, kaip planai vykdomi. Tam jums reikės dviejų didelių popieriaus lapų ir žymeklio.
2. Įsitikinkite, kad aptariamas klausimas visiems aiškus. Pasirinkite vieną žmogų, kuris bus jūsų raštininkas ir popieriaus lapo viršuje užrašys antraštę. Surenkite minčių lietų ir sugalvokite visus darbelius, kuriuos reikia nuveikti, užrašykite juos ant vieno iš didžiųjų popieriaus lapų, kad visi matytų.
3. Su grupe aptarkite visą dieną: įsivaizduokite, kas įvyks, darkart pasitikrinkite, kad apgalvojote visus darbus.
4. Dabar peržiūrėkite sąrašą ir nuspręskite, ar tas užduotis reikia padaryti dabar, greitai, ar vėliau, ir atitinkamai prie jų prirašykite raides D, G arba V.
5. Antrąjį popieriaus lapą naudokite kaip „sprendimų lapą“. Jo kairėje iš viršaus į apačią surašykite visas užduotis, kurias reikia atlikti, o šalia – kas kiekvieną užduotį atliks. Paskiausiai trečiame stulpelyje lapo dešinėje pusėje parašykite, iki kada tos užduotys turi būti atliktos.
6. Užduotis pasidalykite tarpusavyje: nepalikite visų darbų tik vienam žmogui ar dviem. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei tas žmogus susirgtų arba nepajėgtų susidoroti su krūviu!

Aptarimas ir apibendrinimas

Kaip ir kiekvienoje ŽTŠ veikloje, tiesą sakant, bet kokioje veikloje, labai svarbu pasibaigus veiksmui skirti laiko grupės darbo aptarimui ir apibendrinimui, kas sekėsi gerai, o ką būtų buvę galima padaryti geriau. Tikėtina, kad po veiksmo grupė bus kupina stiprių emocijų – pozityvių ar negatyvių. Svarbu suteikti kiekvienam nariui galimybę apie visa tai pasikalbėti ir pasidalinti su grupe. Tai aktyvistams padės ateityje planuojant kitus veiksmus. 

Čia pateikti klausimai gali būti naudingi aptariant grupės darbą.

• Kaip jaučiatės po veiksmo dienos? (to galima klausti paeiliui ratu, trumpai)
• Kaip jums atrodo, kas pavyko?
• Ar kas nors buvo sunkiau, nei jūs įsivaizdavote?
• Ar įvyko kas nors netikėto?
• Ar manote, kad kitą kartą turėtume ko nors pasimokyti?
• Ar pasiekėme tai, ką norėjome?
• Ar pasiekėme ką nors, ko net nebuvome numatę?
• Ar esate savimi patenkinti ir ar norėtumėte ką nors panašaus pabandyti dar kartą?
• Ką darysime dabar?!

Futbolo sportbačiai Afrikai

Emilis buvo Frederiksbergo mokyklos Soro mieste Danijoje septintokas, o Anakleitas buvo kviestinis mokytojas iš Pietų Afrikos. Klasėje kalbėdamas apie savo gimtinę ir mokyklos gyvenimą joje Anakleitas paminėjo, kiek daug, jo nuomone, galimybių ir daiktų turi Danijos vaikai ir jaunimas. Sakė, kad Pietų Afrikoje jo mokiniai neturi normalios futbolo aikštės, ką jau kalbėti apie sportbačius futbolui žaisti. Tai išgirdus moksleiviams kilo mintis surinkti dėvėtų futbolo sportbačių kolekciją ir nusiųsti juos į Anakleito mokyklą. Septintokai mokytojo paklausė, ar tokia idėja gera. Atsakymas buvo teigiamas, tad moksleiviai pakabino plakatų savo ir kitose mokyklose, prašydami padovanoti sportbačius. Išgirdęs apie šią iniciatyvą, vietos futbolo klubas padovanojo keletą porų, rastų neatsiimtų daiktų spintelėje.

Tokiu būdu Emilis ir jo draugai surinko didžiulę krūvą sportbačių – 100 porų, kurias nusiųsti paštu į Johanesburgą, didžiam jų nusivylimui, kainuotų 500 kronų (67 eurus)! Moksleiviai ėmė mąstyti, ką daryti. Pirmiausia jie peržiūrėjo visus batus, kad įsitikintų, ar visus juos išties verta siųsti. Tinkamų liko 75 poros. Tuomet reikėjo rasti pinigų pašto išlaidoms apmokėti, tad visa klasė rašė laiškus kelioms labdaros agentūroms ir vietos savivaldybei, apie juos parašė vietos laikraštis ir pranešė vietinė radijo stotis. Nusivylimo akimirkų neišvengta, tačiau galiausiai vietinės kelionių asociacijos, organizuojančios keliones į Pietų Afriką, pirmininkas susisiekė su laikraščiu ir pasisiūlė padėti. Tad po šešis mėnesius trukusių pastangų Emilis galėjo nunešti paketus su batais į paštą ir išsiųsti į Johanesburgą Anakleito mokiniams.

​​​​​​​Šaltinis: Pasaulinis kviestinis mokytojas, „AFS Interkultur“, Danija