Turbūt pastebėjote, kad kiekvienas 2-ajame skyriuje pateiktas užsiėmimas turi skiltį, pavadintą „Idėjos veiksmams“. Kodėl? Todėl, kad mes manome, jog klasėje ar jaunimo centre liekantis ŽTŠ yra nepilnas. Imtis veiksmų – tai neatskiriama ŽTŠ dalis: iš dalies dėl to, kad tokiu būdu žmogaus teisių tema jauniems žmonėms tampa „tikra“, o iš dalies ir dėl to, kad žmogaus teisių švietimas turėtų tapti švietimu pokyčiams. ŽTŠ siekiama, kad jis vestų prie veiksmų.

Iš 1-ojo skyriaus pamenate, kad ŽTŠ yra švietimas apie žmogaus teises, per žmogaus teises ir dėl žmogaus teisių. Todėl imtis veiksmų už žmogaus teises nėra kokia nors papildoma detalė, o esminė švietimo proceso dalis: imtis veiksmų reiškia ką nors daryti už tradicinio švietimo ribų, imtis ko nors, kad žmogaus teisės taptų realybe – geresniam žmogaus teisių pasauliui.

Šiame skyriuje susipažinsite su šiuo praktiniu ŽTŠ aspektu. Jį galite laikyti pereinamuoju tarp 2-ojo skyriaus užsiėmimų jaunimo klube ar klasėje ir „profesionalesnio“ aktyvizmo, kuris aprašomas 4-ajame skyriuje. Tai yra būdas pripratinti jaunimą prie aktyvesnio vaidmens ginant ir propaguojant žmogaus teises, tuo pat metu iš esmės orientuojantis į edukacinius tikslus.

• 1-ajame poskyryje aptariame, kas yra aktyvizmas, ką turime omenyje sakydami „imtis veiksmų“ ir viso to ryšį su ŽTŠ.
• 2-ajame poskyryje pateikiame paprastų metodų ir idėjų veiksmams, kurių galite imtis su grupe jaunų žmonių. Didžioji dalis 2-ajame skyriuje išdėstytų veiksmų pasiūlymų remiasi šiais metodais.
• 3-iajame poskyryje rasite planavimo įrankių, kurie padės grupei giliau įsitraukti į problemą sukuriant ilgalaikę strategiją ir remiantis konkrečiais savo turimais interesais bei gebėjimais.

Kiekvienas poskyris yra atskiras, tačiau 1-ojo ir 2-ojo poskyrių peržiūra gali padėti geriau suprasti 3-iąjį poskyrį.

Laisvasis universitetas

2008 m. pavasarį Lietuvos studentai ir kitos aktyvios jaunimo grupės organizavo protestų seriją prieš siūlomą reformą, kuri būtų reiškusi nemokamo aukštojo mokslo pabaigą. Nepatenkinti studentai dalyvavo įvairiuose veiksmuose ir okupavo centrinę Vilniaus universiteto aikštę. Nors sustabdyti reformos nepavyko, tie veiksmai juos suvienijo ir įtikino būtinybe užtikrinti, kad šviestis siekiantys žmonės neturėtų būti atstumti tik dėl to, kad neturi tam pakankamai pinigų. Todėl jie nusprendė sukurti alternatyvią erdvę, kuri būtų atvira visiems ir kurioje nebūtų tradicinių universitete dėstomų dalykų. Laisvasis universitetas (LUNI) tapo mokymosi centru visiems, norintiems mokytis ar mokyti; vieta be rasizmo, seksizmo ir diskriminacijos; vieta, kurioje žinios laikomos ne „ekspertų“ nuosavybe, o laisvai prieinamos visų dalijimuisi.

Interneto paieškos laukelyje įveskite frazę „Laisvasis universitetas LUNI“, ten rasite daugiau informacijos.