Klausimas: Kas yra žmogaus teisės?

Žmogaus teisės yra moralinės teisės (galėjimai), kurias kiekvienas individas pasaulyje turi vien todėl, kad yra žmogus. Reikšdami savo teises, mes išsakome moralinį pareiškimą, kuris paprastai būna skirtas mūsų valdžiai, kad „jūs negalite to daryti, nes tai yra mano moralinės erdvės ir mano asmeninio orumo pažeidimas“. Niekas – nei joks individas, nei jokia valdžia – niekuomet negali žmogaus teisių iš mūsų atimti.

Klausimas: Iš kur jos?

Iš to, kad mes esame ne tik fizinės, bet ir moralinės bei dvasinės būtybės. Žmogaus teisių reikia tam, kad būtų apsaugotas ir išsaugotas kiekvieno individo žmogiškumas, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienas individas gali gyventi orų ir žmogaus vertą gyvenimą.

Klausimas: Kodėl jas reikia gerbti?

Iš esmės todėl, kad kiekvienas yra žmogus, tad ir moralinė būtybė. Dauguma asmenų, jeigu jiems parodysi, kad jie pažeidžia kieno nors kito asmeninį orumą, stengsis to nebedaryti. Apskritai žmonės nenori kenkti kitiems žmonėms. Tačiau be moralinių savo paties ar kitų žmonių sąžinės sankcijų, daugelyje šalių dabar jau yra ir teisės aktų, įpareigojančių vyriausybes gerbti pagrindines savo piliečių žmogaus teises, net jei jos to daryti ir nenori.

Klausimas: Kas turi žmogaus teises?

Absoliučiai visi. Nusikaltėliai, valstybių vadovai, vaikai, vyrai, moterys, afrikiečiai, amerikiečiai, europiečiai, asmenys be pilietybės, bedarbiai, dirbantieji, bankininkai, apkaltintieji terorizmu, labdaros organizacijų darbuotojai, mokytojai, šokėjai, astronautai...

Klausimas Net ir nusikaltėliai bei valstybių vadovai?

Absoliučiai visi. Nusikaltėliai ir valstybių vadovai taip pat yra žmonės. Žmogaus teisių galia glūdi tame, kad joms visi yra lygūs, nes visi turi žmogiškąjį orumą. Žmonių, pažeidusių kitų teises ar keliančių grėsmę visuomenei, teisės gali būti tam tikru būdu apribotos siekiant apginti kitus, tačiau tam galioja tam tikros ribos. Tos ribos suprantamos kaip minimalios žmogiškojo orumo kupinam gyvenimui būtinos sąlygos.

Klausimas: Kodėl tam tikroms žmonių grupėms reikalingos specialios žmogaus teisės? Ar tai reiškia, kad jie turi daugiau teisių nei kiti?

Ne. Kai kurios žmonių grupės, tokios kaip romai Europoje ar dalitai ir kitos kastos Indijoje, mūsų visuomenėse ilgai kenčia diskriminaciją, todėl jiems reikalingos specialios priemonės, padedančios pasiekti bendrus žmogaus teisių standartus lygiavertiškai su kitais. Metų metais besitęsianti institucionalizuota diskriminacija ir stereotipai, atvira neapykanta ir kliūtys reiškia, kad būtų grynas farsas tiesiog paskelbti bendras jiems irgi galiojančias teises ir tikėtis, kad to pakaks.

Klausimas: Kodėl kalbame apie žmogaus teises, o ne atsakomybes?

Nors kai kurie mąstytojai ir NVO yra pateikę stiprių argumentų už žmogaus atsakomybių surašymą ir net joms skirtų kodeksų ar deklaracijų priėmimą, žmogaus teisių bendruomenė į šiuos debatus reaguoja santūriai. Priežastis yra tai, kad, jei valdžia „suteiktų“ žmogaus teises priklausomai nuo to, ar žmogus vykdo valdžios ar kokio valdovo nustatytas „pareigas“, tuomet visa žmogaus teisių, kaip įgimtų teisių, idėja taptų beprasmiška. Tačiau nereikia nė sakyti, kad privalome elgtis atsakingai tiek kaip individai, tiek kaip jų grupės ir gerbti kitų teises, nepažeidinėti žmogaus teisių ir skatinti tiek savo, tiek kitų teises. Tiesą sakant, VŽTD 29 str. pripažįstama, kad: „1. Kiekvienas turi pareigas bendruomenei, kurioje vienintelėje yra galimas laisvas ir visokeriopas jo asmenybės vystymasis. 2. Kiekvienam, kuris naudojasi savo teisėmis ir laisvėmis, gali būti taikomi tik tokie apribojimai, kokie yra nustatyti įstatymo, tik tam, kad būtų užtikrintas kitų teisių ir laisvių pripažinimas ir pagarba joms ir kad demokratinėje visuomenėje būtų laikomasi teisėtų moralės, viešosios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimų.“

Klausimas: Kas rūpinasi žmogaus teisėmis?

Tai daryti privalome visi. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu teisės aktai nustato apribojimus, ką valdžios institucijos gali daryti savo piliečiams, tačiau, jei niekas nepasakys, kad jų veiksmai pažeidžia tarptautines normas, tuomet valdžia ir toliau jas nebaudžiama pažeidinės. Kaip individai, mes privalome ne tik savo kasdieniame gyvenime gerbti kitų teises, bet ir stebėti tuos kitus bei valdžią. Apsaugos sistemos yra skirtos mums visiems, jei tik jomis pasinaudosime.

Klausimas: Kaip galiu ginti savo žmogaus teises?

Pabandyk pasakyti, kad jos buvo pažeistos; pareikšk savo teises. Pasakyk jas pažeidusiam žmogui, kad tu žinai, jog jis neturi teisės taip su tavimi elgtis. Parodyk atitinkamus VŽTD, EŽTD ir kitų tarptautinių dokumentų straipsnius. Jei tavo šalyje yra susijusių teisės aktų, parodyk ir juos. Apie visa tai informuok kitus: papasakok žiniasklaidai, parašyk savo atstovui parlamente ir valstybės vadovui, informuok žmogaus teisių aktyvizmu užsiimančias NVO. Paklausk jų patarimo. Jei turi galimybę – pasitark su teisininku. Pasistenk, kad tavo valdžia žinotų, kokių veiksmų imiesi. Leisk jiems suprasti, kad nepasiduosi. Pademonstruok paramą, kuria gali pasikliauti. O galiausiai, jei visa tai nepavyks, galbūt norėsi kreiptis į teismus.

Klausimas: Kaip man nukeliauti iki Europos Žmogaus Teisių Teismo?

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje yra aprašyta individualių skundų procedūra. Tačiau būtina atitikti griežtus leistinumo reikalavimus, kad byla būtų svarstoma. Pavyzdžiui, norint pateikti bylą Europos teismui, reikia užtikrinti, kad tavo skundas jau buvo nagrinėtas šalies teismuose (įskaitant ir Aukščiausiąjį Teismą!). Jei visgi nori pabandyti ir tiki, kad atitinki bylos priėmimo svarstymui reikalavimus, tuomet gali pateikti skundą. Tačiau kad tavo skundas turėtų realų šansą, labai rekomenduotina pasitarti su teisininkais ar toje srityje dirbančiomis NVO. Suprask, kad nuosprendžio paskelbimo gali tekti labai ilgai laukti!

Klausimas: Iš ko galiu reikalauti savo teisių?

Beveik visos tarptautiniuose dokumentuose surašytos pagrindinės žmogaus teisės yra reikalavimai iš valdžios ar valdžios pareigūnų. Žmogaus teisės gina jūsų interesus nuo valdžios, tad turite jų reikalauti iš valstybės ar jos atstovų. Jei manote, kad jūsų teises pažeidžia, pvz., jūsų darbdavys ar kaimynas, negalite iškart kreiptis į tarptautinius žmogaus teisių gynimo organus, nebent jūsų šalies valdžia turėjo ką nors padaryti, kad nei darbdavys, nei kaimynas taip nesielgtų, bet nepadarė.

Klausimas: Ar kas nors privalo ginti mano teises?

Taip. Teisė būtų beprasmė, jei niekas nebūtų įpareigotas ją ginti ar atsakingas už gynimą. Kiekvienas asmuo turi moralinę pareigą nepažeisti tavo asmeninio orumo, tačiau pasirašydama tarptautinius susitarimus jūsų valdžia turi ne tik moralinę, bet ir teisinę pareigą.

Klausimas: Ar žmogaus teisės pažeidžiamos tik nedemokratinėse valstybėse?

Net ir šiandien pasaulyje nėra nė vienos šalies, kurioje žmogaus teisių munduras būtų absoliučiai švarus. Galbūt kai kuriose šalyse pažeidimai dažnesni nei kitose arba jie daro įtaką didesnei gyventojų daliai, tačiau kiekvienas žmogaus teisių pažeidimas yra problema, kurios neturėtų būti ir kurią būtina spręsti. Žmogui, kurio teisės pažeidžiamos kurioje nors vadinamųjų demokratijų, nė kiek nėra geriau, net jei apskritai paėmus jo šalyje žmogaus teisių situacija geresnė nei kitose!

Klausimas: Ar pasistūmėjome į priekį mažindami žmogaus teisių pažeidimų kiekį?

Taip, ir net labai, nors kartais tai gali atrodyti kaip lašas jūroje. Prisiminkime vergovės panaikinimą, moterims suteiktą balsavimo teisę, mirties bausmės panaikinimą daugelyje šalių, dėl tarptautinio spaudimo į laisvę išleistus sąžinės kalinius, apartheido režimo Pietų Afrikoje griūtį, Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėtas bylas ir dėl jų pakeistus įstatymus. Prisiminkime, kad laipsniški pokyčiai tarptautinėje kultūroje reiškia tai, jog net ir labiausiai autoritariški režimai dabar turi atsižvelgti į žmogaus teises, jei nori būti priimti tarptautinėje scenoje. Išties būta daug teigiamų rezultatų, ypač per pastaruosius 50 metų, tačiau dar daug ką reikia nuveikti.