Eiga

1. Parodykite ženklus abiejuose sienos kraštuose ir paaiškinkite, kad perskaitysite teiginius, su kuriais dalyviai gali daugiau ar mažiau sutikti.
2. Perskaitykite pasirinktą teiginį.
3. Paprašykite žmonių atsistoti prie sienos pagal tai, kiek jie sutinka su teiginiu ar nesutinka: jei visiškai sutinka arba visiškai nesutinka, jie turėtų atsistoti viename iš sienos galų; kitu atveju kur nors tarp tų dviejų taškų.
4. Visiems sustojus linijoje, pakvieskite du labiausiai į abu kraštus nutolusius dalyvius atsisėsti ant kėdžių kambario viduryje. Visi kiti dabar turi sustoti aplink kėdes arčiau to žmogaus, su kurio nuomone jie labiausiai sutinka; arba, jei yra neapsisprendę – atsistoti maždaug per vidurį.
5. Duokite abiem ant kėdžių sėdintiems žmonėms po minutę laiko išdėstyti savo priežastis – kodėl jie sutinka ar nesutinka su duotuoju teiginiu. Niekas negali jiems padėti ar jų pertraukinėti. Visi turi klausytis tylėdami.
6. Praėjus minutei, paprašykite likusiųjų atsistoti už vieno ar kito kalbėtojo (niekas negali likti neapsisprendęs), kad turėtumėte vieną grupę „už“ teiginį, kitą – „prieš“. Skirkite abiem grupėms dešimt minučių pasiruošti argumentus, remiančius jų poziciją, ir pasirinkti kitą kalbėtoją, kuris argumentus išdėstys.
7. Praėjus dešimčiai minučių, pakvieskite abi grupes atgal ir paprašykite dviejų naujųjų kalbėtojų užimti abi kėdes, o jų „rėmėjai“ turėtų atsistoti už jų.
8. Kiekvienam šių kalbėtojų skirkite po tris minutes savo argumentams išdėstyti, o pasibaigus šiam laikui vienos ar kitos pusės rėmėjai gali pakeisti savo nuomonę ir pereiti į kitą pusę, jei jos argumentai buvo įtikinami.
9. Duokite grupėms dar keletą minučių pasitarti dėl savo argumentų ir išsirinkti trečiąjį kalbėtoją. Po tų kalbų leiskite dalyviams vėl pakeisti poziciją, jei jie to nori.
10. Sukvieskite visus kartu aptarimui.

Aptarimas ir apibendrinimas

Dabar pereikite prie refleksijos proceso ir diskusijos kaip formos, aptarkite priežastis, dėl kurių pliuralistinė visuomenė yra vertinga. Pamėginkite nebeįsivelti į diskusiją apie patį dalyką.

• Ar kas nors diskusijos metu pakeitė savo nuomonę? Jei taip, kokie argumentai juos įtikino?
• Ar žmonės mano, kad jiems įtakos turėjo ir kiti dalykai, ne tik patys argumentai, pvz., bendraamžių spaudimas, emocinga kalba arba noras varžytis?
• Ar tiems, kurie savo nuomonės diskusijos metu nepakeitė, buvo prasmės kalbėtis apie šiuos dalykus? Ar jie gali įsivaizduoti kokius nors įrodymus, kurie paskatintų juos pakeisti savo požiūrį?
• Kodėl žmonės turi skirtingas nuomones? Ką demokratinėje visuomenėje galima dėl to padaryti?
• Ar demokratijoje visos nuomonės turėtų būti toleruojamos?
• Koks jausmas, kai diskusijoje tau atstovauja kažkas kitas, ir koks jausmas būti atstovu ir išreikšti savo rėmėjų nuomones?
• Koks jausmas būti reprezentuojamam politiniame gyvenime vietiniu ir nacionaliniu lygiu? Arba dalyvių organizacijose ar asociacijose (arba mokyklos klasėje)?
• Kurios žmogaus teisės šiame užsiėmime buvo paliestos?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Pirma šio užsiėmimo dalis, kai dalyviai atsistoja kur nors palei sieną, turėtų užtrukti ne ilgiau nei dvi minutes. Jos esmė – paprasčiausiai nustatyti dalyvių „pirmines pozicijas“ ir patiems pamatyti, kur jie stovi lyginant su kitais.

Šio užsiėmimo tikslas – ir praktikuoti komunikacijos bei įtikinimo įgūdžius, ir apmąstyti pačias temas. Todėl dalyvius reikėtų paraginti galvoti ne tik apie savo nuomonės turinį ir pristatymą, bet ir apie tai, kokie argumentai bus įtikinamiausi kitoje pusėje esantiems žmonėms. Jie turi norėti į savo pusę patraukti kuo daugiau žmonių. Atokvėpio tarp „kalbų“ metu dalyviai gali apsvarstyti opozicijos poziciją ir sugalvoti būdų, kaip ją susilpninti.

Galbūt jūs turėsite kitų temų, be žemiau aprašytųjų, kurias lygiai taip pat galima naudoti kaip diskusijos pagrindą. Svarbiausia – pasirinkti teiginį, kuris jūsų grupėje bus kontroversiškas.

Atminkite, kad diskutuodami apie vieną teiginį visais skirtingais diskusijų raundais užtruksite apie 30 minučių. Jeigu norite panaudoti daugiau teiginių, turėsite tam skirti atitinkamai daugiau laiko.

Patartina lanksčiai žiūrėti į konkrečią įvykių seką, priklausomai nuo grupės stiprybių bei silpnybių ir nuo diskusijos gyvumo. Pvz.:

• Galbūt norėsite pridėti vieną ar du papildomus intervalus, per kuriuos grupės paruoštų savo argumentus, tad skirtingi kalbėtojai turėtų galimybę pristatyti savo požiūrį.
• Jei su grupe tą užsiėmimą jau vedėte – ir net jei nevedėte – galite išlaikyti siurprizą keisdami būdą, kaip pasirenkami pirmieji kalbėtojai: pvz., galite parinkti trečią žmogų nuo kiekvieno galo.
• Per vieną iš intervalų, skirtų argumentų paruošimui, galite nuspręsti paprašyti kiekvieno kalbėtojo „rėmėjų“ dirbti su priešingos pusės kalbėtoju – kitaip tariant, paruošti argumentus prieš poziciją, kurios jie patys laikosi. Tai gali būti geras būdas priversti žmones apsvarstyti priešingą požiūrį ir tapti įdomia variacija, jei žmonės visai nekeis pusių.

Galite leisti kalbėtojams turėti atviruko dydžio popieriaus lapelį, ant kurio būtų trumpai surašyti jų argumentai, kad kalbėdami jų nepamirštų.

Galite iškelti klausimą, ar pliuralizmas arba išraiškos laisvė tolerantiškoje visuomenėje turėtų būti kažkaip ribojama: pvz., ar fašistinės arba nacionalistinės demonstracijos turi būti leistinos?

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Jei jums įdomu toliau patyrinėti, kaip formuojamos ar keičiamos nuomonės, ypač kaip tai daro žiniasklaida – atsiverskite užsiėmimą „Pirmasis puslapis“.

O jeigu jums įdomu daugiau pamąstyti apie santykį tarp žmonių turimos nuomonės ir jų turimų stereotipų bei vaizdinių apie pasaulį, tuomet atsiverskite užsiėmimą „Kultūracija“, esantį edukaciniame pakete „Visi skirtingi – visi lygūs“.

Idėjos veiksmams

Jeigu pasirinksite teiginį apie balsavimą, po užsiėmimo galite surengti apklausą apie balsavimo įpročius savo vietos bendruomenėje; žr. užsiėmimą „Balsuoti ar nebalsuoti“.

Daugiau informacijos

Rinkimų teisės diena minima rugsėjo 19 d. – tądien 1893 m. Naujoji Zelandija suteikė moterims teisę balsuoti ir tapo pirmąja šalimi pasaulyje, įgyvendinusia visuotinę rinkimų teisę.

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

Teiginiai diskusijai

– Turime moralinę prievolę balsuoti rinkimuose.
– Turime laikytis visų įstatymų, net ir nesąžiningų.
– Vieninteliai žmonės, turintys galios demokratijoje, yra politikai.
– „Žmonės turi tokią valdžią, kokios yra verti.“
– Kontroliuoti kasdienes valdžios veiklas yra piliečių atsakomybė.
– Išraiškos laisvė reiškia, kad gali sakyti, ką nori.
– Neofašistinės partijos turi būti uždraustos.
– Ekstremistams turi būti uždrausta viešai kalbėti.
– Balsavimas turi būti privalomas.
– Neverta balsuoti už atstovus į mokyklos tarybą, nes ji tik kalba ir ką nors rekomenduoja – jokių sprendimų ji nepriiminėja.