Eiga

1. Paaiškinkite, kad šis užsiėmimas yra apie tai, kiek pinigų pasauliui reikia, kad išspręstų skaudžiausias socialines mūsų problemas.
2. Paklauskite dalyvių, ką jie žino apie darnaus vystymosi tikslus (DVT). Kiek iš jų jie gali įvardyti?
3. Parodykite plakatą ir, jei būtina, trumpai paaiškinkite apie DVT ir Jungtinių Tautų įsipareigojimą jiems.
4. Padalinkite dalyvius į grupeles po 5–6 ir nupasakokite aplinkybes: ekonomistai sunkiai dirbo, kad rastų pinigų DVT finansuoti, tačiau jų vis tiek trūksta. Dabar jums, vienai iš daugybės JT darbo grupių, pavesta įvertinti, ar 1750 mlrd. JAV dolerių užteks padengti kasmetinius papildomus finansus (finansavimo skylę), reikalingus norint pasiekti 2 tikslą (jokio bado), 3 tikslą (gera sveikata), 4 tikslą (kokybiškas išsilavinimas) ir 6 tikslą (švarus vanduo ir sanitarija). Kad skaičius 1750 mlrd. JAV dolerių būtų aiškesnis, pasakykite dalyviams, jog 2014 m. pasaulinis BVP buvo 77000 mlrd. JAV dolerių, JAV BVP – 17500 mlrd. JAV dolerių; Vokietijos BVP – 3850 mlrd. JAV dolerių, o Somalijos BVP – 5,7 mlrd. JAV dolerių.
5. Išdalinkite vokus su DVT kortelėmis ir pinigais. Paaiškinkite, kad 1 EM yra lygus 1 mlrd. JAV dolerių.
6. Paprašykite grupelių pamąstyti, ko reikia, kad šie keturi DVT būtų pasiekti, ir įvertinti, kiek pinigų dalyviai bus pasiruošę išleisti, kad šie tikslai būtų įgyvendinti. Pinigus jie turi padėti ant kiekvieno tikslo kortelės. Visų pinigų išleisti neprivaloma – juk yra dar 13 DVT, kuriems taip pat reikės papildomo finansavimo.
7. Dabar paprašykite visų grupių pristatyti, kiek jie paskyrė kiekvienam DVT, ir surašykite tuos skaičius ant didelio popieriaus lapo. Šiame etape negali būti jokių diskusijų – sprendimų priežastis pasilikite bendrai diskusijai.
8. Pateikite Užjūrių vystymosi instituto (angl. Overseas Development Institute – ODI) siūlymus finansavimo trūkumui padengti per metus:

• 2 tikslas, jokio bado: 50 mlrd. JAV dolerių,
• 3 tikslas, gera sveikata: 40 mlrd. JAV dolerių,
• 4 tikslas, kokybiškas išsilavinimas: 40 mlrd. JAV dolerių, 6 tikslas, švarus vanduo ir sanitarija: 30 mlrd. JAV dolerių. 

Surašykite juos ant didžiojo popieriaus lapo kita spalva ir paprašykite grupių atitinkamai perskirstyti savo banknotus bei suskaičiuoti, kiek pinigų jiems liko.
9. Tuomet pasakykite, kad skaičius 1750 mlrd. JAV dolerių nėra toks netikėtas! Iš tiesų tiek 2014 m. pasaulyje išleista karui.

Aptarimas ir apibendrinimas

Pradėkite apžvalga: kaip užsiėmimas (pa)vyko, tuomet pakalbėkite apie tai, ką žmonės išmoko ar sužinojo.

• Kaip grupės dirbo? Ar buvo lengva susitarti dėl prioritetų ir vertinimų? Kaip jie derino nuomonių skirtumus?
• Ar kas nors dar turi komentarų dėl sumų, kurių kaip papildomo finansavimo reikia 2, 3, 4 ir 6 DVT? Ar visa 1750 mlrd. JAV dolerių suma buvo maždaug tai, ko dalyviai ir tikėjosi, kad prireiks?
• Kaip manote, ar reikėtų sumažinti karines išlaidas ir tuos pinigus panaudoti DVT finansavimo skylei užkimšti? Kiek mums reikia?
• O kaip dėl papildomo finansavimo, kurio reikia likusiems 13 tikslų? Ar jiems išleistumėte likusius 1590 mlrd. JAV dolerių?
• Savaime suprantama, saugumas yra labai svarbu. Kokios pagrindinės grėsmės žmonių saugumui šiandien egzistuoja lokaliai ir globaliai? yKaip būtų geriausia panaudoti 1776 mlrd. JAV dolerių, kurie kasmet pasaulyje išleidžiami karo reikmėms?
• Kurios žmogaus teisės susijusios su DVT 16 tikslu – taika ir teisingumas – bei su 2, 3, 4 ir 6 DVT?
• Kaip grupė gali propaguoti DVT tiek vietos, tiek nacionaliniu lygiu?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

DVT buvo pristatyti tik 2015 metais ir būtina pabrėžti, kad finansavimo spragos (reikalingo papildomo finansavimo) sumos yra preliminarios (odi.org). Atkreipkite dėmesį, kad ši veikla buvo plėtojama 2016 m. ir tuo metu nebuvo jokių apskaičiavimų, kiek kainuotų pasiekti kitus DVT.

4-ajame žingsnyje kaip pavyzdžius paėmėme tris šalis. JAV minimos todėl, kad jų BVP pasaulyje yra didžiausias, Vokietija – nes jos BVP didžiausias Europoje, Somalija – todėl, kad jos BVP vienas mažiausių pasaulyje, o istorija pilna karų ir smurto. Užsiėmimas bus dalyviams patrauklesnis, jei pateiksite BVP tų šalių, kurios jiems aktualesnės. Šią informaciją galite rasti tinklalapyje worldbank.org.

Neprotinga tikėtis, kad dalyvių spėjami papildomo finansavimo reikalavimai bus realistiški dėl žinių trūkumo. Paraginkite dalyvius panaudoti savo jau turimas žinias ir spėti, kaip tik gali geriau.

Skaičiai – tiek karinių išlaidų, tiek DVT apskaičiavimų – dėl praktinių sumetimų buvo suapvalinti į vieną ar kitą pusę, tačiau jie išlieka labai artimi tikrosioms sumoms. Pavyzdžiui, 2014 m. karinis biudžetas buvo 1776 mlrd., remiantis Stokholmo tarptautiniu taikos tyrimų institutu (sipri.org). Finansavimo trūkumą ODI.org nurodo 2, 3, 4 ir 6 tikslams, paeiliui: 50,2, 37, 38 ir 26,8 mlrd. JAV dolerių per metus.

Skirti ir perskirstyti pinigus grupių prašoma tam, kad jos susidarytų „fizinį vaizdą“ ir suvoktų, kiek nedaug pinigų iš tiesų reikia.

Aptarimo metu galite pažymėti, kad bendra kasmetinė papildomo finansavimo suma, norint pasiekti 2, 3, 4 ir 6 DVT, yra 175 mlrd. JAV dolerių, o tai sudaro tik dešimtadalį metinio pasaulinio karinio biudžeto.

Diskusijoje apie saugumą gali iškilti šie dalykai:

• Senamadiškas karinis ir gynybos mąstymas nepadeda susidoroti su naujomis grėsmėmis, su kuriomis susiduriame šiandien – tokiomis kaip ŽIV, Ebola ir Ziki, tarptautinis nusikalstamumas, kibernetinis terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, terorizmas ir klimato kaita.
• Dabar vyksta daugiau pilietinių karų nei anksčiau. Stipri nacionalinė gynyba nėra saugumas.
• 1994 m. JT Žmogaus socialinės raidos ataskaitoje aprašytos grėsmės žmogaus saugumui išdėstytos su septyniomis antraštėmis: politinis, ekonominis, sveikatos, maisto, aplinkos, asmeninis ir bendruomeninis saugumas. DVT pasiekimas padarys mus saugesnius.
• Diskriminacija ir socialinių bei ekonominių teisių pažeidimai yra esminės konfliktų priežastys, dėl kurių patiriama didelė skriauda ir skirstosi grupinės tapatybės, kurios tam tikromis aplinkybėmis gali motyvuoti kolektyvinį smurtą.
• Pilietinių ir politinių teisių pažeidimai dažnai išprovokuoja konfliktus. Politinio dalyvavimo teisių neigimas siejamas su vidiniu konfliktu.
• Asmeninio integralumo teisių pažeidimas, ypač represiniuose režimuose, veda į konfliktą.
• Išsivysčiusios demokratijos valstybės patiria mažiau konfliktų nei šalys, neturinčios demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms tradicijos.
• Sekimas dronais, viešose vietose esančiomis vaizdo kameromis, telefonu ir internetu vykdomas motyvuojant saugumu. Kiek iš tiesų sekimas yra būtinas? Kurias teises jis pažeidžia ir kurias apsaugo? 

Sąsajos tarp 16-o DVT ir žmogaus teisių yra skyrelio „Taika ir smurtas“ papildomos informacijos skiltyje.

Variacijos

Šį užsiėmimą galite paversti vaidmenų pratimu apie derybas dėl biudžeto karui ir DVT. Suskirstykite dalyvius į mažas grupeles ir duokite jiems vaidmenis, pvz., vyriausybės delegatai, su skurdu, ŽIV ir švietimu dirbanti NVO, karinis generolas, ginklų pramonės atstovas, ginklus gaminančio fabriko darbuotojų atstovas, kareiviai ir kitos interesų grupės. Kiekvienam vaidmeniui nurodykite gaires, pvz.:

• Vyriausybė: jūsų prioritetas – pagerinti savo piliečių gyvenimo kokybę ir kartu užtikrinti šalies saugumą.
• NVO: jūsų prioritetas – drastiškai sumažinti karines išlaidas ir naikinti skurdžiausių šalių skolą.
• Karinės pramonės atstovas: jūsų prioritetas – jūs nenorite prarasti rinkų ir pinigų, bet esate pasirengę derėtis.
• Karinės pramonės darbininkų profsąjungos atstovas: jūsų prioritetas – gyventi geriau ir taikoje, bet kartu bijote prarasti savo darbą.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Paskatinkite diskusiją apie tai, kas padidintų pasaulinį saugumą; padarykite 10-ies 16- ojo DVT uždavinių kortelių rinkinius ir paprašykite grupelių juos reitinguoti deimanto principu (jis paaiškintas psl. 65). Tada paklauskite dalyvių, kaip jie mano, ar šie uždaviniai padėtų padidinti pasaulinį saugumą, ir paprašykite pateikti argumentų. Su kuriomis žmogaus teisėmis šie uždaviniai yra susiję?

Paprašykite dalyvių palyginti arba savo šalies (arba visos Europos) BNP (bendrą nacionalinį produktą), arba ŽVI (žmogaus vystymosi indeksą) su besivystančia šalimi (arba visa Afrika) ir tuomet panagrinėti nelygybių priežastis – istorines bei dabartines. Ar turtingosios šalys turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už vystymosi stoką kitur?

Užsiėmimai „Prieiga prie medikamentų“, „Ar galiu užeiti?“ apie migrantus arba „Peštynės dėl turtų ir galios“ gali būti naudojamos siekiant pagilinti dalyvių supratimą apie vystymosi stokos priežastis ir pasekmes.

Idėjos veiksmams

Mokyklos ar kokio kito renginio metu paverskite šį užsiėmimą viktorina. Sudarykite ją patys arba panaudokite rastą internete, pvz. tinklalapyje www.boombox.com arba 17goals.org/quiz. Arba galite logotipus bei tikslų sąrašą prikabinti ant didelio plakato ir paprašyti lankytojų pasidalinti savo reakcijomis.

Taip pat galite paprašyti dalyvių išsiaiškinti, kaip jų šalis planuoja įgyvendinti DVT. Jei nemanote, kad jūsų vyriausybės veiksmai yra pakankami, galite parašyti savo atstovui Seime. Išsiaiškinkite, kas vyksta europiniu lygiu, ir parašykite savo Europos parlamentarui (Europos Parlamento nariui).

Daugiau informacijos

Dėl Darnaus vystymosi tikslų JT susitarė 2015 m. rugsėjį. Šie tikslai plėtojami nuo ten, kur baigė Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), o jų tikslas yra iki 2030 metų užtikrinti, kaip nurodo ir pats pavadinimas, darnų vystymąsi visiems; pasaulį, kuriame nėra skurdo, bado, bet yra kokybiškas išsilavinimas visiems, taika ir teisingumas – pasaulį, kuriame žmogaus teises gerbia ir jomis džiaugiasi visi. Anksčiau buvo 8 TVT, dabar yra 17 DVT, o tai atspindi realybę – žmonijos vystymosi reikalai yra sudėtingi ir vieni su kitais susiję.

Vienas labai svarbių skirtumų tarp TVT ir DVT – tai supratimas, kaip nesaugumas ar smurtas stabdo vystymąsi ir kaip taika bei stabilumas jį skatina.

DVT 16 tikslas – taika ir teisingumas – turi 10 uždavinių:

• 16.1 Labai sumažinti visų formų smurtą ir jo sukeltų mirčių skaičių visame pasaulyje.
• 16.2 Panaikinti vaikų niekinimą, išnaudojimą, neteisėtą prekybą ir visų formų smurtą prieš vaikus bei jų kankinimą.
• 16.3 Skatinti pagarbą teisinei valstybei nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu ir užtikrinti visiems vienodą teisę reikalauti teisingumo.
• 16.4 Iki 2030 metų labai sumažinti neteisėtus finansinius ir ginklų srautus, sustiprinti pavogto turto išieškojimą ir grąžinimą bei kovoti su visų formų organizuotu nusikalstamumu.
• 16.5 Labai sumažinti visų formų korupciją ir kyšininkavimą.
• 16.6 Kurti veiksmingas, atsakingas ir skaidrias institucijas visais lygiais.
• 16.7 Užtikrinti atsakomųjų, įtraukių, pagrįstų visų dalyvavimu ir atstovaujamųjų sprendimų priėmimą visais lygiais.
• 16.8 Plėsti ir stiprinti besivystančių šalių dalyvavimą pasaulio valdymo institucijose.
• 16.9 Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi žmonės turėtų teisėtus asmens tapatybės dokumentus, įskaitant gimimo liudijimą.
• 16.10 Užtikrinti viešąją prieigą prie informacijos ir saugoti pagrindines laisves vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis.

Šiuose dokumentuose yra daugiau išsamesnės informacijos:

• „Opportunity costs and the UN’s development agenda“, International Peace Bureau www.IPB.org
• „Paying for progress: how will emerging post-2015 goals be financed in the new aid landscape?“ www.odi.org
• Oskaras N.T. Thomsas ir Jamesas Ronas, „Do Human Rights Violations Cause Internal Conflict?“, Human Rights Quarterly 29 (2007 m.)
• Infografikas „Financing an end to poverty by 2030“, from www.odi.org
• „Security: The missing bottom of the Millennium Development Goals?“ Www.odi.org

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

• 1. Skurdas – Panaikinti visų formų skurdą visose šalyse
• 2. Maistas – Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį
• 3. Sveikata – Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę
• 4. Švietimas – Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi
• 5. Moterys – Pasiekti lyčių lygybę bei įgalinti moteris ir mergaites
• 6. Vanduo – Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją
• 7. Energija – Užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija
• 8. Ekonomika – Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą
• 9. Infrastruktūra – Kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią industrializaciją ir skatinti naujoves
• 10. Nelygybė – Mažinti nelygybę tarp šalių ir pačiose šalyse
• 11. Gyvenvietės – Pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs
• 12. Vartojimas – Užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius
• 13. Klimatas – Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų
• 14. Jūros ekosistemos – Išsaugoti ir taupiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darniam vystymuisi
• 15. Ekosistemos – Saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakeisti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą
• 16. Institucijos – Skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais
• 17. Tvarumas – Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą