Eiga

Šis užsiėmimas susideda iš dviejų dalių: 1 dalis – tai apžvalga, kaip mes suprantame žodį „rasizmas“; 2 dalyje rašomos nuostatos mokyklai, klubui ar organizacijai, kaip elgtis įvykus rasistiniam incidentui.

1 dalis. Apžvalga: kaip mes suprantame žodį „rasizmas“?
1. Užsiėmimą pradėkite minčių lietumi apie rasizmą.
2. Rasistiniai incidentai ir potencialūs tarpkultūriniai nesusipratimai vyksta kasdien. Pasvarstykite, kokius kasdienius incidentus ir elgesį žmonės supranta kaip rasistinius.
3. Paprašykite keturių savanorių suvaidinti vaidmenų pratimą. Duokite jiems vaidmenų korteles, kritiško incidento kopijas ir 15 minučių pasiruošimui.
4. Paaiškinkite, kad visi kiti yra stebėtojai. Jiems išdalinkite popierių, rašiklius ir paaiškinkite, kad jie stebės tris trumpas scenas. Tarp jų bus trumpos pertraukėlės, per kurias stebėtojai turės užsirašyti svarbiausius žodžius, apibūdinančius jų atsaką.
5. Paprašykite savanorių suvaidinti scenas. 6. Pabaigoje trumpai dalyvių paklauskite:
a. Ką užsirašėte per pirmąją pertraukėlę? Kas lėmė tokias jūsų išvadas?
b. Ką užsirašėte per antrąją pertraukėlę? Kas lėmė tokias jūsų išvadas?
c. Ką supratote pačioje pabaigoje? Kokias prielaidas darėte?
7. Padiskutuokite apie tai, ką galėjo – ar turėjo – daryti mokytojai, Gyulos tėtis ir mokyklos direktorius, kad užtikrintų teisingą rezultatą?

2 dalis. Nuostatų, kaip elgtis įvykus rasistiniam incidentui, kūrimas
1. Paaiškinkite, kad šios užsiėmimo dalies tikslas yra sukurti gaires, kaip elgtis įvykus rasistiniam incidentui, ir surašyti mokyklos nuostatas šiuo klausimu.
2. Surenkite trumpą minčių lietų apie skirtingas žmonių grupes mokykloje, tai gali būti, pvz., moksleiviai, mokytojai, direktorius (-ė), valytojai (-os), bibliotekininkai (-ės), mokyklos autobusų vairuotojai (-os), tarkim, žaidimų aikštelės prižiūrėtojai (-os).
3. Tuomet paprašykite dalyvių pasidalinti į mažas grupeles po keturis ar penkis žmones ir jose apsvarstyti įvairių mokyklos bendruomenės narių pareigas ir atsakomybes rasistinių incidentų atžvilgiu.
4. Pakvieskite dalyvius savo idėjas pristatyti visai grupei. Fasilitatorius (-ė) pagrindinius punktus turi pažymėti lentoje.
5. Paprašykite dalyvių peržiūrėti jų mokykloje jau egzistuojančią politiką ar gaires. Ką reikėtų atnaujinti?
6. Dabar paraginkite dalyvius sukurti politiką (nuostatas). Tegu kiekviena maža grupelė apsiriboja vienu darbo aspektu (žingsniu ar priemone). Pavyzdžiui, jeigu reikalingas bendras mokyklos pareiškimas apie rasizmą ir diskriminaciją, tuomet viena grupelė turėtų būti atsakinga už jo parašymą. Grupelės taip pat turėtų padiskutuoti apie būdus, kaip savo rezultatus pristatyti visiems, pvz., panaudojant ne tik užrašus, bet ir paveikslėlius, koliažus ir kūnų skulptūras, kurios geriau išreikštų jų jausmus.
7. Visai grupei susėdus kartu, paprašykite grupelių pademonstruoti savo darbo rezultatus ir padiskutuoti, kaip būtų galima jų idėjas įgyvendinti.

Aptarimas ir apibendrinimas

Pradėkite apžvelgdami patį užsiėmimą ir kokias žmogaus teises jis apima, tuomet pakalbėkite apie tai, ką dalyviai išmoko ir ko jie turėtų imtis toliau.
• Ar rasizmas yra plačiai paplitęs jūsų mokykloje ar visuomenėje?
• Ar esate girdėję apie jūsų mokykloje ar bendruomenėje įvykusius rasistinius incidentus?
• Ar kurios nors grupės atakuojamos daugiau nei kitos? Kurios? Kodėl? Ar tos pačios buvo puolamos ir prieš dvidešimt ar penkiasdešimt metų?
• Kaip jūsų šalyje ir kitose Europos šalyse elgiamasi su romais?
• Kokie yra jūsų stereotipai apie romus? Iš kur jie kyla? Kaip juos galima kvestionuoti?
• Kurioms žmogaus teisėms gresia pavojus kritiškame incidente?
• Ar dalyvių supratimas apie tai, kas yra rasistinis incidentas, po užsiėmimo kaip nors pasikeitė? Kaip? Pateikite pavyzdžių.
• Kieno atsakomybė yra užtikrinti, kad jūsų mokykloje ar organizacijoje rasistinių incidentų nebūtų?
• Yra svarbu turėti nuostatas, kaip elgtis rasistinių incidentų atvejais, tačiau ar ne geriau būtų, jei jos išvis nebūtų reikalingos? Ką reikėtų daryti, kaip šalinti rasistinio elgesio priežastis tiek mokykloje, tiek ir plačiojoje visuomenėje?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Gerai žinokite grupės narių kilmę ir užsiėmimą atitinkamai pritaikykite. Žmonės labiau įsitrauks, jei bus kalbama apie dalykus, kurie jiems yra realūs. Kita vertus, turite būti pasirengę emocijoms, kurios gali sukilti. Labai svarbu atkreipti dėmesį į jausmus tų dalyvių, kurie patys jaučiasi buvę mokykloje diskriminuojami.

Minčių lietus yra klasikinis užsiėmimo pradėjimo būdas, tačiau galite jį pagyvinti ir paskatinti pasakydami rasistinį juokelį. Geriau pasirinkite tokį, kuriame juokiamasi iš grupės, kurios atstovų jūsų klasėje nėra. Kiekvienoje šalyje yra tradicija pasakoti anekdotus apie kitų šalių žmones. Diskusiją galite pradėti pakviesdami grupės narius pasidalinti pora tokių anekdotų su kitais. Tuomet galite pakalbėti apie ribą, kuri skiria rasistinius ir nerasistinius juokelius. Pvz., ar anekdotai apie romus ar žydus yra nacionalistiniai, ar rasistiniai? Tai leis lengviau suformuluoti rasistinio juokelio ir rasistinio incidento apibrėžimą (žr. žemiau, sk. „Daugiau informacijos“).

1-osios dalies 5-ajame žingsnyje galbūt jums labiau norėsis panaudoti forumo teatro arba vaizdo teatro techniką.

1-osios dalies 6-ajame žingsnyje dalyviai gali tapti labai emocingi. Tai gali atsispindėti jų užrašuose po kiekvienos scenos ir dėl to gali tapti sunku sekti procesą. Bus geriau, jei viskas liks konkretu, o dėmesį nukreipsite į tai, ką turi daryti aktoriai.

Gali būti, kad 2-osios dalies 4-ojo žingsnio išvados yra nepakankamai sufokusuotos, ir dalyviai negalės jų panaudoti kitame žingsnyje. Tokiu atveju galite pasinaudoti dalomąja medžiaga „Keletas praktinių punktų apsvarstymui“ ir paraginti grupes atlikti pirmus keturis žingsnius.

Variacijos

Šį užsiėmimą galima adaptuoti ir kitoms temoms, tokioms kaip patyčios. Jei patyčių tema jums atrodo problemiška, galite pirmiausia atsiversti užsiėmimą „Ar turime alternatyvų?“, o po to bandyti sukurti politiką / nuostatas prieš patyčias.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Situaciją ir nuostatas peržiūrėkite reguliariai, pvz., kartą ar du per metus. Politiką peržiūrėti reikia, kad būtų užtikrinama, jog ji iš tiesų atitinka tikslus. Visuomenei keičiantis, politika turi būti atnaujinama, kad ir toliau atitiktų besikeičiančių aplinkybių keliamus iššūkius.

Jeigu norite surengti kampaniją, užsiėmimas „Dosta!“ jums padės sugalvoti veiksmą.

Dar vienas užsiėmimas, kuriame pabrėžiamos išankstinės nuostatos ir diskriminacija, yra „Mano gyvenimas nėra šou“. Jo tema – kibernetinės patyčios. Jeigu grupė nori apžvelgti žmonių su negalia diskriminaciją, galima atsiversti užsiėmimą „Sportas visiems“.

Idėjos veiksmams

Tęskite politikos savo mokykloje ar organizacijoje kūrimo darbus ir užtikrinkite idėjų įgyvendinimą. Grupė taip pat gali prisijungti prie antirasistinių projektų kitose šalyse. Pvz., prie „Schools Without Racism“ (Mokyklos be rasizmo) – programos, reikalaujančios, kad mažiausiai 60 proc. mokyklos populiacijos pasirašytų ir įgyvendintų bendrą antidiskriminacinį pareiškimą http://members.multimania.nl/astrada/szr/swr.html

Daugiau informacijos

Rasizmo apibrėžimai

Apskritai paėmus, rasizmas susideda iš elgesio, žodžių ar praktikų, kurios žmones pervertina arba nuvertina dėl jų odos spalvos, kultūros ar etninės kilmės. Subtiliosios jo formos yra lygiai tokios pat žalingos, kaip ir atviroji.

Institucionalizuotą rasizmą galima apibūdinti kaip kolektyvinį organizacijos negebėjimą suteikti tinkamų ir profesionalių paslaugų žmonėms dėl jų odos spalvos, kultūros ar etninės kilmės. Jis matomas arba aptinkamas procesuose, požiūriuose ir elgesyje, kuris tampa diskriminacija, pasireiškiančia išankstinėmis nuostatomis, neišmanymu ir rasistiniais stereotipais, menkinančiais etninių mažumų žmones. Rasistiniai incidentai ir priekabiavimas gali vykti bet kurioje institucijoje, nesvarbu, kiek joje yra skirtingos etninės kilmės moksleivių.

Rasistinis incidentas – tai bet koks incidentas, kurį jo auka ar bet kuris kitas asmuo laiko rasistiniu.

Fizinis priekabiavimas: susideda iš akivaizdesnių smurtinių atakų ar fizinio priekabiavimo prie vaikų ar suaugusių iš mažumų grupių pavyzdžių, taip pat ir „nedidelio“ priekabiavimo incidentų, kurie kartu gali turėti kumuliacinį efektą.

Žodinis priekabiavimas: mažumų pravardžiavimas ir bet kokia asmens kilmės ar kultūros (pvz., muzikos, aprangos ar vartojamo maisto) pajuoka yra akivaizdūs pavyzdžiai. Tačiau pasitaiko ir kitokių žodinio priekabiavimo formų, kurios yra ne tokios akivaizdžios ir kurias vykdo moksleiviai, mokytojai ar kiti suaugusieji, pvz., nevykę rasinio pobūdžio komentarai, dėl kurių įsižeidžiama.

Nebendradarbiavimas ir nepagarba: atsisakymas bendradarbiauti ar parodyti pagarbą mažumų moksleiviams, studentams, mokytojams, jaunimo lyderiams ir kitiems mokykloje ar edukacinėje bendruomenėje gali reikšti rasistinį incidentą, jei yra rasistinės motyvacijos įrodymų arba jeigu „aukai“ atrodo, kad ta motyvacija buvusi rasistinė. Nepagarba taip pat gali būti iš anksto nenumatyta, pvz., jeigu mokytojas arba mokymų vedėjas demonstruoja moksleivio kultūrinių praktikų neišmanymą taip, kad auka jaučiasi nepatogiai ar kad prie jo yra priekabiaujama.

Kiti incidentai: rasistiniai juokeliai ir rasistinio žodyno vartojimas, rasistinių atributų, ženkliukų, marškinėlių ir t. t. nešiojimas, rasistinis grafitis, rasistinės literatūros ar plakatų sklaida, rasistinių ar fašistinių organizacijų egzistavimas šalia mokyklos bendruomenės ar joje arba suaugusiųjų stereotipai, galintys paskatinti diskriminaciją.

Daugybė rasistinių incidentų nebus tokie akivaizdūs. Tokius užslėptus veiksmus dažnai būna sunkiausia aptikti ir su jais kovoti. Didelė dalis rasistinių incidentų, į kuriuos įsivėlę moksleiviai ar studentai, nevyks mokytojų ar kitų suaugusiųjų akivaizdoje. Todėl svarbu, kad mokyklos sukurtų strategijas, kurios užtikrintų, jog visi mokyklos bendruomenės nariai yra jautrūs tam ir prisiima atsakomybę už pranešimą apie incidentus bei kovą su jais.

Daugiau informacijos apie rasizmą, antisemitizmą, antičigonizmą ir romafobiją rasite 5 skyriaus skyrelyje „Diskriminacija ir netolerancija“.

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

Vaidmenų kortelės

Mokyklos direktoriaus (-ės) vaidmens kortelė
Jūsų didžiausias rūpestis – mokyklos reputacija saugumo ir vagysčių atžvilgiu

1 mokytojo(s) vaidmens kortelė
Jūs pastebėjote, kad iš mokyklos dingsta ir kiti daiktai, ne tik pinigai. Praėjusią savaitę pastebėjote, kad Gyulas į mokyklą atsinešė mobilųjį telefoną.

2 mokytojo(s) vaidmens kortelė
Jūs esate Gyulo klasės auklėtoja(s). Gana gerai jį pažįstate ir jums jis patinka. Tai geraširdis, protingas berniukas, kuris labai stengiasi, bet neturi nė vieno draugo.

Tėvo vaidmens kortelė
Gyulas – geras berniukas. Jūs žinote, kaip svarbu išsilavinimas, todėl prieš išleisdamas jį žaisti futbolą visada patikrinate, ar Gyulas atliko namų darbus. Praėjusią savaitę buvo jo gimtadienis.

Kritiškas incidentas
Visos scenos vyksta direktoriaus (-ės) kabinete.

1 scena: direktorius (-ė), 1 mokytoja(s) ir 2 mokytoja(s)
Visi trys diskutuoja apie problemą ir savo reakcijas į pastaruoju metu mokykloje padažnėjusias vagystes. Įvyko keli incidentai: pvz., viskas prasidėjo dingus tušinukui, bet nuo to laiko dingo dar keli daiktai, nors daugiausia – pinigai. Sklando gandai, kas tai galėtų būti, tačiau tikėtina, kad kaltininkas yra romas Gyulas.
Trukmė: 3–5 minutės

2 scena: direktorius (-ė), Gyulo tėtis ir 1 mokytoja(s)
Direktorius (-ė) verčia Guylo tėtį pripažinti, kad jo sūnus – vagis. Tėtis kartoja, kad Gyulas niekada to nepadarytų. Tačiau jis vis tiek atsiprašo ir pasisiūlo sumokėti pavogtus pinigus. Mokytojams ši situacija nemaloni, ir jie prisižada išlaikyti ją paslaptyje. Gyulas mokykloje likti gali, tačiau jo tėvas savo sūnų turi labiau prižiūrėti.
Trukmė: 3–5 minutės

3 scena: direktorius (-ė) ir 2 mokytoja(s)
Direktorius (-ė) ir 1 mokytoja(s) diskutuoja apie pagerėjusį mokyklos mikroklimatą. Jie patenkinti, kad problema išspręsta. Įeina 1 mokytoja(s): ji(s) praneša žinią, kad prie mokyklos vartų policija už vagystes ką tik suėmė moksleivį (ne Gyulą). Regis, jis prisipažino pavogęs visus pinigus. Jie padiskutuoja apie savo reakcijas į šią žinią.
Trukmė: 3–5 minutės

Gairės fasilitatoriui (-ei)

Leiskite savanoriams suvaidinti scenas. Per pertraukėles tarp scenų turite įsiterpti su klausimais ir paprašyti stebėtojų užrašyti svarbiausius žodžius, kuriais apibūdinamas jų atsakas į sceną.

Pirmoji pertraukėlė: pirmasis klausimas stebėtojams: jei būtumėt direktorius (-ė), ką darytumėt?
Antroji pertraukėlė: antrasis klausimas stebėtojams: kaip manote, ar ši situacija išspręsta patenkinamai?
Trečioji pertraukėlė: trečiasis klausimas stebėtojams: ką galvojate dabar?

Keletas praktinių aspektų, kuriuos patartina apsvarstyti stiprinant antirasistinę politiką / nuostatas.
Sprendžiant rasistinio priekabiavimo ir rasistinių incidentų problemą, reikalingas visos mokyklos (organizacijos) pasiryžimas sukurti ir įgyvendinti politiką / nuostatas. Labai svarbu, kad rasistinių incidentų sprendimo būdai atitiktų bendrą mokyklos / organizacijos politiką ir praktiką. Problemas reikėtų laikyti „ypatingomis, bet ne atskiromis“. Keletas praktinių aspektų apsvarstymams:
• Reikia pateikti aiškų politinį pareiškimą parodant, kad jokie rasistiniai incidentai ar rasistinis priekabiavimas nebus toleruojami.
• Mokykla turėtų aiškiai nurodyti, kokių procedūrų imtis įvykus rasistiniam incidentui.
• Visi metodai, įskaitant procesus ir susitartus veiksmus sprendžiant incidentus, turi būti taikomi visiems mokyklos bendruomenės nariams: vadovams, darbuotojams (ir dėstantiems, ir ne), tėvams, moksleiviams, studentams ir svečiams.
• Privalo būti aiškiai suprasta, kad visi mokyklos bendruomenės nariai prisiima atsakomybę pastebėti ir kovoti su rasistiniais incidentais ir rasistinėmis priekabėmis.
• Būtinas nuoseklumas, kad visi žinotų, ko iš jų tikimasi.
• Reikia suprasti, kad būtina atsakyti į incidentą iškart jam įvykus arba kai apie jį pranešama.
• Visi vėliau vykstantys atsakai į incidentą turi būti vykdomi per sutartą laiko tarpą.

Šaltinis: http://www.northants-ecl.gov.uk/apps/IPS/msc/rig/hme.asp