Eiga

1. Pristatykite užsiėmimą. Paaiškinkite, kad dalyviai dirbs mažose grupelėse ir ruoš vaidmenų pratimus patyčių tema.
2. Surenkite trumpą minčių lietų tema „Kas yra patyčios ir priekabiavimas?“, kad įsitikintumėte, jog visi sutinka, kas yra patyčios, kokių formų jos gali būti ir kad jos gali vykti bet kurioje mokykloje, koledže, klube, organizacijoje ar darbo vietoje.
3. Padalinkite dalyvius į tris grupes ir kiekvienai jų paskirkite po vieną sceną. Duokite grupėms 15 minučių parepetuoti ir paruošti savo vaidmenų pratimus.
4. Kai jie bus pasiruošę, paeiliui pakvieskite grupeles pristatyti savo sceną.
5. Nekomentuokite tol, kol visos grupės pristatys savo scenas ir sueis į plenarinę sesiją diskusijai.

Aptarimas ir apibendrinimas

Pradėkite aptardami vaidmenų pratimus.
• Iš kur grupės gavo medžiagos savo scenoms suvaidinti? Iš pasakojimų, filmų apie patyčias ar iš asmeninės patirties?
• Ar suvaidintos scenos buvo realistiškos?
• Kurie 1-oje scenoje pasakyti dalykai buvo konstruktyvūs ir padėjo situacijai, o kurie ją pablogino?
• Remiantis 2-ąja scena, ar lengva nuoširdžiai kalbėtis su draugu, kuris tyčiojasi iš kitų ir prie jų priekabiauja? Apskritai paėmus, kokie būdai turėtų teigiamą poveikį, o kokie – neigiamą?
• Remiantis 3-iąja scena, ar lengva nuoširdžiai kalbėtis su draugu, iš kurio tyčiojamasi? Kaip geriausia rasti aukai priimtinus sprendimus?

Dabar paprašykite trijų dalyvių savanoriškai garsiai perskaityti tris „tikras istorijas“. Paprašykite visų bendrai jas pakomentuoti, o tuomet pakalbėkite apie patyčių priežastis, kaip su jomis galima kovoti ir su kokiomis žmogaus teisėmis tai siejasi.
• Kaip manote, koks jausmas, kai iš tavęs tyčiojasi?
• Ar tas, iš kurio tyčiojamasi, yra pats dėl to kaltas?
• Kodėl priekabiautojai tyčiojasi? Pavyzdžiui, ar priekabiaudami prie kitų jie bando kažką įrodyti?
• Ar patyčios yra smurto forma?
• Ar patyčios susijusios su galia?
• Ar patyčios – neišvengiamos?
• Jei kas nors iš jūsų draugų patiria patyčias, ar turėtumėte apie tai papasakoti kokiam nors suaugusiajam, net jei jūsų draugas jums apie tai pasisakė pasitikėdamas, kad niekam neišplepėsite?
• Kokios yra dažniausiai pasitaikančios išankstinės nuostatos apie žmones, iš kurių tyčiojamasi?
• Kas turėtų kontroliuoti patyčių problemą?
• Ką būtumėt darę jūs, jei būtų tyčiojamasi iš jūsų?
• Ką reikėtų daryti su priekabiautojais? Kaip jie gali išmokti nustoti tyčiotis? Ar juos reikia bausti?
• Kurioms žmogaus teisėms kilo grėsmė pateiktuose atvejuose?

Patarimai fasilitatoriui (-ei)

Patyčios gali būti tiesioginės arba netiesioginės. Tiesioginės patyčios – tai toks elgesys kaip pravardžiavimas, erzinimas, stumdymas, mušimas ar puolimas, kuprinės ar kitų asmeninių daiktų paėmimas ir mėtymas, vertimas atiduoti pinigus ar kitus daiktus, grasinimas arba puolimas dėl žmogaus religijos, spalvos, negalios ar įpročių. Netiesioginės patyčios – tai toks elgesys kaip gandų skleidimas siekiant savo auką socialiai izoliuoti. Taip elgtis paprastai pradeda vienas ar keli asmenys, numatę konkrečią auką ar aukas. Abiem atvejais esminis komponentas yra fizinis ar psichologinis bauginimas, pasitaikantis sistemiškai per tam tikrą laiką ir sukuriantis tęstinį priekabiavimo ir netinkamo elgesio šabloną.

Jeigu dirbate su įtraukimo grupe arba klube, koledže ar darbo vietoje, galbūt norėsite pritaikyti scenas konkrečioms savo aplinkybėms. Turėkite omenyje, kad jūsų grupėje gali būti patyčias patyrusių žmonių. Atitinkamai formuokite grupes ir dalinkitės scenas.

Variacijos

Užuot atlikusios vaidmenų pratimą, visos trys grupės gali analizuoti kiekvieną sceną ir paaiškinti, kaip jos išspręstų tą problemą.

Galite susikoncentruoti į vieną iš scenų ir duoti kiekvienai grupei tą patį scenarijų. Taip kiekviena grupė pristatys savą šios istorijos versiją su skirtingais sprendimais ir alternatyvomis. Privalumas šiuo atveju tai, kad galite gauti geresnių įžvalgų ir daugiau galimų problemos sprendimų.

Jei laiko liko nedaug arba neturite erdvės vaidmenų pratimui, tikras istorijas galite naudoti diskusijoms mažose grupelėse. Paprašykite žmonių pareflektuoti apie tas situacijas ir pasiūlyti konkrečių sprendimų ir alternatyvų bei pasvarstyti, ką jie darytų to žmogaus, iš kurio tyčiojamasi, vietoje.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Sužinokite, ar jūsų apylinkėse yra kokių nors programų, pagal kurias moderuoti konfliktus rengiami bendraamžių edukatoriai (jauni savanoriai). Paprašykite jų atstovą ateiti pakalbėti su jūsų grupe ir apsvarstykite galimybę sukurti bendraamžių mediatorių sistemą savo mokykloje, koledže ar klube.

Jei jus domina gerų bendraamžių švietimo praktikų pavyzdžiai, tuomet atsiverskite „The peacemaker project in Offenbach, Germany, an example for peer mediation in schools“ (Taikos palaikymo projektas Ofenbache, Vokietijoje – bendraamžių mediavimo pavyzdys mokyklose), kurį rasite „DOmino“ 5.1 skyriuje.

Jei norite panagrinėti priekabiavimą skaitmeninėje erdvėje, tuomet atsiverskite užsiėmimą „Mano gyvenimas nėra šou“. Arba galbūt grupė panorės sukurti antipatyčių politiką savo mokyklai ar organizacijai. Užsiėmime „Atsakas rasizmui“ aprašytas metodas, kaip sukurti antirasistinę politiką, taip pat tinka antipatyčių politikos kūrimui.

„DOmino“ 4-ojo skyriaus „Istorijose, kurias pasakoja jaunimas“ galite paskaityti Gaboro pasakojimą, kaip iš jo buvo tyčiojamasi mokykloje, nes jis žydas. Galite jį panaudoti diskusijoje apie antisemitizmą arba užduoti klausimą: „Ką tokioje situacijoje darytumei tu?“

Idėjos veiksmams

Raskite grupę ar asociaciją, dirbančią su patyčių problema jūsų šalyje, ir pasisiūlykite padėti.
Jei jūsų grupė ypač kūrybinga, pasiūlykite patiems sukurti scenas ir jas suvaidinti kitiems.
Grupės nariai taip pat gali suorganizuoti ir vesti debatus patyčių tema savo mokykloje ar bendruomenėje.
Kartu su kitais draugais savo mokykloje ar bendruomenėje suburkite grupę, padedančią jauniems patyčias patiriantiems žmonėms.

Daugiau informacijos

Kartais priekabiautojai nesupranta, kaip blogai jie verčia kitą žmogų jaustis. Galbūt jiems atrodo, kad jie tik truputį erzina arba nekaltai juokauja, kad visiems „būtų linksma“! Galbūt viskas iš tiesų taip ir prasidėjo, tačiau po keleto dienų ar savaičių žmogų, iš kurio juokiamasi, tai pradeda neigiamai veikti. Kartais priekabiautojai mano, kad kabinėjimasis prie žmonių juos verčia atrodyti kietai. Jie gali pavydėti tam, iš kurio tyčiojasi, galbūt išvaizdos. Galbūt jie yra įpratę sulaukti daug dėmesio, o kai kas nors perima visą aplinkinių dėmesį, jiems tai nepatinka, tad jie pradeda tą žmogų skaudinti. Dažnai priekabiautojams trūksta socialinių įgūdžių ir jie nemoka būti gerais draugais. Priekabiautojai gali turėti problemų namuose – smurtą namuose matantis asmuo, stebėdamas, kaip tėvai blogai vienas su kitu elgiasi, tiesiog ima kopijuoti tai, ką mato. Jie jaučiasi blogai, todėl nori skaudinti kitus, kad ir kiti jaustųsi blogai. Fizinės bausmės taip pat gali privesti prie patyčių, nes jos moko vaikus, kad smurtas yra priimtina ir tinkama konfliktų sprendimo strategija arba būdas, kaip priversti žmones daryti tai, ko nori tu. Apie Europos Tarybos kampaniją sustabdyti pliaukštelėjimus galite pasiskaityti čia: www.coe.int „Abolishing corporal punishment of children, questions and answers“ (Fizinių bausmių vaikams panaikinimas, klausimai ir atsakymai).

Priekabiautojams reikia pagalbos. Jie privalo suprasti, kodėl tyčiojasi ir priekabiauja, ir išmokti pakeisti savo elgesį, ypač tvarkytis su savo jausmais taip, kad neskaudintų kitų. Įsitraukimas į praktinius užsiėmimus, kuriuose jie gali atrasti naujų interesų, atitolinančių nuo patyčių, ir kuriuose galėtų pademonstruoti savo talentus, padės jiems sustiprinti pasitikėjimą savimi ir pradėti galvoti apie save kaip apie gerą žmogų, kuris neskaudina kitų.
Daugiau informacijos rasite: www.bullying.co.uk , www.bullying.org, www.bullyonline.org arba į savo interneto paieškos laukelį įrašykite „patyčios“.

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

Scenos vaidmenų pratimams

Scena 1
Moksleivis (-ė) kreipiasi į suaugusiuosius ir bando paaiškinti, kad iš vieno (-os) bendraklasio (-ės) tyčiojamasi. Vyriausioji mokytoja yra tradicinė autoritarė. Jos nuomone, elgesio normos smunka, o apie šių laikų jaunimą ji išvis prastos nuomonės. Klasės auklėtoja nenori už šią situaciją prisiimti atsakomybės. Kitos mokytojos problemos tinkamai neįvertina ir nesupranta, kad priekabiautojų elgesys yra patyčios. Savivaldybės vaikų priežiūros tarnybos darbuotoja susirūpinusi, tačiau dabar ji per daug užsiėmusi kitais darbais, kad įsikištų.

Scena 2
Grupė moksleivių bando pasikalbėti su draugu, kuris tyčiojasi iš jaunesnio moksleivio.

Scena 3
Keletas moksleivių kalbasi apie vieną savo draugų, iš kurio tyčiojasi vyresni moksleiviai. Jie norėtų savo draugui padėti, todėl analizuoja galimus būdus tai padaryti.

Tikros istorijos