Eiga

Paklauskite dalyvių, ką jie žino apie darnaus vystymosi tikslus (DVT). Jeigu būtina, trumpai paaiškinkite, kas yra DVT ir tai, kad DVT 4-as tikslas – iki 2030 m. užtikrinti kokybišką švietimą visiems.

Paaiškinkite, kad užsiėmimas suskirstytas į dvi dalis: 1 dalis – atminties žaidimas, 2 dalis – problemų raportavimas.

1 dalis. Atminties žaidimas (10 minučių)
1. Paaiškinkite, kad yra dvidešimt kortelių porų. Kiekvienoje poroje yra po temos kortelę ir paveiksliuko kortelę, o jūsų užduotis – surasti tinkamas poras. Ant teminių kortelių pateikti teiginiai yra susiję su DVT 4-u tikslu ir žmogaus teisėmis bei švietimu. Kursyvu parašyti klausimai skirti vėlesnei diskusijai.
2. Paklauskite dalyvių, ar jie žino žaidimą, kuris skirtingose vietose vadinamas „Koncentracija“, „Atmintis“, „Pulmanizmas“ arba „Poros“, nes dabar jį ir žais, pasiskirstę į grupeles po keturis. Prisiminkite taisykles: kortelės išdėliojamos ant stalo arba grindų nugarėlėmis į viršų. Vienas žmogus pradeda ir atverčia dvi korteles. Jei viena iš kortelių (arba abi) yra teminė kortelė, tuomet žaidėjas garsiai perskaito jos antraštę ir teiginį (bet ne kursyvu užrašytą klausimą – šis skirtas 2-ai daliai!). Jei kortelės sudaro porą, tuomet žaidėjas jas pasiima ir verčia toliau. Jei kortelės nesutampa, žaidėjas jas vėl užverčia, kad jos ir toliau gulėtų nugarėle į viršų lygiai toje pačioje vietoje, kaip ir anksčiau. Tuomet kito žaidėjo eilė atversti dvi korteles. Žaidimas baigiasi, kai būna atverstos visos kortelės. Laimi tas, kuris turi surinkęs daugiausia porų.

2 dalis. Problemų raportavimas (60 minučių)
1. Ant didelio popieriaus lapo sudarykite problemų sąrašą. Paprašykite, kad kuris nors dalyvis savanoriškai garsiai perskaitytų kortelių antraštes, kol jūs rašote.
2. Paprašykite grupės nurodyti 4–6 dalykus, kurie juos labiausiai domina.
3. Padalinkite grupę į mažesnes grupeles po 4 ar 5 žmones. Paprašykite grupelių pasirinkti du dalykus, kuriuos jos labiausiai norėtų aptarti.
4. Kai dėl temų susitarta ir jos pasiskirstytos, skirkite grupelėms 20 minučių aptarti du savo pasirinktuosius dalykus. Pirminis diskusijų taškas turi būti ant kortelių kursyvu užrašytas klausimas.
5. Po 20 minučių pakvieskite visus į plenarinę sesiją. Paeiliui aptarkite visus dalykus. Duokite grupelėms tik 5 minučių raportuoti ir ne daugiau nei 5 minučių klausimams.
6. Visoms grupelėms raportavus apie savo pasirinktus dalykus, pereikite prie aptarimo.

Aptarimas ir apibendrinimas

Jūs jau būsite turėję gerą galimybę aptarti problemas, todėl dabar galite įvertinti patį žaidimą ir ko dalyviai per jį išmoko:

• Ar jiems patiko atminties žaidimas?
• Ar tai geras būdas pradėti diskusiją apie švietimą?
• Kaip vyko diskusijos grupėse? Ar visi jautėsi galintys dalyvauti?
• VŽTD 26 str. yra Teisė į švietimą. Ką ši teisė reiškia praktikoje?
• Ar švietimas susiduria su per daug iššūkių? Ar realu pasiekti tikslą užtikrinti įtraukų ir lygų kokybišką švietimą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems iki 2030 metų?
• Kaip manote, kodėl švietimas yra vienas iš darnaus vystymosi tikslų?
• Kokios yra pagrindinės kliūtys teisei į švietimą jūsų šalyje, bendruomenėje ar mokykloje? y
• Ką jūs, jūsų grupė, jūsų bendruomenė gali padaryti dėl DVT 4 tikslo savo šalyje ir / arba besivystančiose šalyse?
• Ar gali nutikti taip, kad žmogaus teisių švietimas bus „pamirštas“, taip daug dėmesio skiriant raštingumui ir techniniams gebėjimams? Jeigu taip, ką galima padaryti?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Naudojant šią techniką siekiama diskusijai reikalingam informacijos gavimo procesui suteikti smagumo.

Šį užsiėmimą fasilituoti yra ganėtinai lengva. Būtinai nepamirškite prieš užsiėmimą turėti pasiruošus visas korteles ir žinoti, kurios jų sudaro poras, kad žaidimo metu galėtumėte žaidėjams padėti ir patikrinti, ar poros teisingos. Aiškindami žaidimo taisykles, galite pademonstruoti jo eigą parodydami, kaip atrodo viena kortelių pora. Pabrėžkite skirtumus tarp teiginio ir klausimo.

Galite pasakyti, kad šis žaidimas vadinasi „Atmintis“, nes žaidėjai turi atsiminti, kurioje vietoje kurios kortelės guli, kad galėtų atversti sutampančias poras.

2-ąją dalį galbūt norėsite suorganizuoti taip, kad dvi skirtingos grupės aptarinėtų tą patį klausimą. Taip greičiausiai bus sugalvota daugiau idėjų ir tai reikš, kad mažesnės grupelės turės kažkaip susitarti, kurias problemas aptarinėti.

Jūs turėsite nuspręsti, kuriuo užsiėmimo metu duoti grupelėms detalią informaciją apie 4 DVT uždavinius. Kada tai darysite ir kaip – priklausys nuo grupės ir turimo laiko. Pvz., pristatant užsiėmimą arba jį aptariant pabaigoje. Galbūt galite padaryti uždavinių santrauką – tokia apžvalga būtų geresnė.

Kuomet darysite kortelių kopijas, atminkite, jog galbūt naudinga būtų jas padidinti, kad būtų lengviau įskaitomos. Jei priklijuosite jas ant tvirtesnio popieriaus, galutinės kortelės tarnaus ilgiau ir jas bus lengviau tvarkyti.

Kai kuriose kortelėse yra sutrumpinimų, pvz., ŽTŠ (žmogaus teisių švietimas). Pristatydami žaidimą būtinai paaiškinkite, ką tos raidės reiškia.

Atkreipkite dėmesį, kad trečdalyje kortelių yra pateikti teiginiai, susiję su 4-uoju darnaus vystymosi tikslu, kurį JT priėmė 2015 metais. Likusios kortelės yra apie žmogaus teises ir švietimo reikalus arba problemas, kurios turi būti išspręstos norint pasiekti kokybišką išsilavinimą visiems.

Variacijos

Jei neužtenka laiko 2-ai daliai, galite tuo metu pasinaudoti technika, aprašyta užsiėmime „Minutėlę“. Paprašykite dalyvių pasirinkti vieną iš dalykų, užrašytų ant jų atverstos kortelės, ir vieną minutę apie jį kalbėti nedvejojant ir nesikartojant. Tai labai naudinga, jei jums atrodo, kad dalyviams reikėtų pagerinti ir savo žodinių prezentacijų įgūdžius.

2-oje dalyje galite sutaupyti laiko, jei būsite iš anksto pasiruošę labai išdidintų iliustruotų kortelių rinkinį su užrašytomis tinkamomis antraštėmis. Tuomet vietoj santraukos rašymo galite jas tiesiog pakabinti. Tai sutaupys jums laiko ir gražiai atrodys.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Kai kurias temas, pradėtas atminties žaidime, galima tęsti ir kitose veiklose. Pavyzdžiui, jei norite palyginti švietimui ir kitoms socialinėms reikmėms skirtus biudžetus su karybos biudžetu, galite surengti užsiėmimą „Kiek mums reikia“. Su vaikų darbu ir prieigos prie švietimo trūkumu susiję dalykai gali būti nagrinėjami per užsiėmimą „Ašikės istorija“.

Idėjos veiksmams

Atminties kortelėse – daugybė problemų, kurios trukdo pasiekti kokybišką švietimą visiems iki 2030 m. Grupė galėtų pasirinkti vieną tų problemų, susirasti apie ją informacijos, sugalvoti, kaip pasiekti uždavinius, ir galiausiai – imtis veiksmų. Atsiverskite 3-ią skyrių, kuriame rasite patarimų, kaip tai daryti. 

O kodėl gi neparašius laiško savo seimo nariui ir nepaklausus, ką mūsų šalis daro, kad būtų pasiekti DVT 4 uždaviniai?

Daugiau informacijos

Teisė į švietimą įtvirtinta 26-ame VŽTD straipsnyje. Tačiau nors iš esmės valstybės ir sutinka bei yra įsipareigojusios pagrindinį nemokamą išsilavinimą užtikrinti visiems, realybė tokia, kad nemokamas švietimas yra ne visiems, o tik mažumai. Darnaus vystymosi tikslo uždavinys 4.1 – tai naujausia JT iniciatyva užtikrinti tą teisę visiems.

Praeityje taip pat būta iniciatyvų propaguoti švietimą. „Švietimas visiems“ buvo paskelbtas 1990 m. Tailande vykusioje Pasaulinėje konferencijoje dėl švietimo visiems.

2000 m. tarptautinė bendruomenė susirinko Dakare (Senegalas) į Pasaulio švietimo forumą (PŠF) peržiūrėti pastangų suteikti pagrindinį išsilavinimą progresą ir darkart patvirtinti įsipareigojimą užtikrinti švietimą visiems. Maždaug 1100 dalyvių iš 164 šalių priėmė Dakaro veiksmų programą, įsipareigodami suteikti kokybišką pagrindinį išsilavinimą visiems iki 2015 m. UNESCO buvo patikėta bendroji atsakomybė koordinuoti visus tarptautinius žaidėjus ir palaikyti pasaulinį momentumą.

PŠF iniciatyva sutapo su įsipareigojimu pasiekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus iki 2015 m. Iš 8 TVT du yra susiję su švietimu: 2-asis tikslas (pasiekti visuotinį pradinį išsilavinimą) ir 3-iasis tikslas (propaguoti lyčių lygybę ir įgalinti moteris).

Daugiau informacijos apie „Švietimą visiems“ rasite UNESCO.org; dėl TVT atsiverskite www.un.org/millenniumgoals, o ieškodami informacijos apie tarptautinę švietimo ir mokymo politiką bei bendradarbiavimą www.norrag.org.

2015 m. JT Generalinė Asamblėja formaliai priėmė DVT kaip Tūkstantmečio vystymosi tikslų įpėdinius (daugiau informacijos apie DVT rasite užsiėmimo „Kiek mums reikia?“ skyrelyje „Daugiau informacijos“ ir www.undp.org). Darnaus vystymosi 4 tikslas susijęs su kokybišku išsilavinimu. Tikslas – iki 2030 m. užtikrinti įtraukų ir lygiavertį kokybišką išsilavinimą visiems ir propaguoti galimybes mokytis visą gyvenimą. DVT 4 tikslas turi septynis uždavinius:

1 . Iki 2030 metų užtikrinti, kad visos mergaitės ir berniukai įgytų nemokamą, lygiavertį ir kokybišką pradinį ir vidurinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę pasiekti atitinkamų ir veiksmingų mokymosi rezultatų.
2. Iki 2030 metų užtikrinti, kad visos mergaitės ir berniukai gautų kokybišką ankstyvąjį ugdymą, priežiūrą ir ikimokyklinį išsilavinimą ir būtų pasirengę pradiniam ugdymui.
3. Iki 2030 metų užtikrinti vienodas galimybes visoms moterims ir vyrams įgyti prieinamą ir kokybišką techninį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant universitetinį.
4. Iki 2030 metų labai padidinti jaunimo ir suaugusiųjų, turinčių įgūdžių, įskaitant techninius ir profesinius įgūdžius, užimtumui, tinkamam darbui ir verslumui, skaičių.
5. Iki 2030 metų panaikinti lyčių skirtumus švietimo srityje ir užtikrinti vienodas galimybes pažeidžiamoms asmenų grupėms, įskaitant žmones su negalia, vietinius gyventojus ir pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusius vaikus, įgyti visų lygių išsilavinimą ir dalyvauti profesinio mokymo programose
6. Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi jauni žmonės ir didžioji dalis suaugusiųjų, tiek vyrų, tiek moterų, mokėtų skaityti ir skaičiuoti.
7. Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, įskaitant, be kitų dalykų, švietimą darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūros indėlio į darnų vystymąsi vertinimo klausimais. 

Daugiau galite pasiskaityti šiuose tinklalapiuose:

• Pasaulinė „Švietimo visiems“ monitoringo ataskaita: www.unesco.org/en/efareport
• Pasaulinė švietimo kampanija: www.campaignforeducation.org
• Teisės į švietimą projektas: www.right-to-education.org

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

	Pinigai ir išsilavinimas Be pinigų valdžios institucijos negali vykdyti savo įsipareigojimų. Taip pat tai – standartų klausimas; prastai apmokami mokytojai ir darbo priemonių stoka stato į pavojų švietimo kokybę. Nėra pinigų – nebus ir išsilavinimo! Ar sutinkate?		Lyčių lygybė ir išsilavinimas Daugybėje šalių daug pasistūmėta į priekį siekiant lyčių lygybės. Tačiau kai kuriose šalyse moterims ir mergaitėms draudžiama lankyti mokyklą. Ar manote, kad tai kenkia DVT 4 tikslo patikimumui?
	Maistas ir išsilavinimas Programos „Maistas už išsilavinimą“ (MUI) tiekia moksleiviams valgį mokyklose arba išsinešti, kad neturtingai gyvenantys vaikai būtų sveiki ir galėtų mokytis. Ar MUI programos – tai geriausias būdas užtikrinti 4 DVT uždavinius?		Švietimas visiems Ankstesnės iniciatyvos siekiant užtikrinti pradinį išsilavinimą visiems savo uždavinių neįvykdė. Dabar 4 DVT siekiama iki 2030 m. užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems. Ar verta nusistatyti akivaizdžiai neįgyvendinamus tikslus?
	Narkotikai ir išsilavinimas Aukštos kokybės mokytojai – labai svarbu. Tačiau besivystančiose šalyse jie gali būti minimaliai apmokomi. Ar reikėtų visiems mokykloje norintiems dirbti mokytojams įvesti minimalų reikalavimą, tokį kaip pedagogikos laipsnis?		Kariuomenė ir išsilavinimas Daugelyje šalių didelė biudžeto dalis skiriama karinėms išlaidoms, todėl to, kas lieka, neužtenka socialiniam sektoriui, ypač – švietimui. Ar saugumas svarbiau už išsilavinimą?
	Mokytojai ir išsilavinimas Aukštos kokybės mokytojai – labai svarbu. Tačiau besivystančiose šalyse jie gali būti minimaliai apmokomi. Ar reikėtų visiems mokykloje norintiems dirbti mokytojams įvesti minimalų reikalavimą, tokį kaip pedagogikos laipsnis?		Migracija ir išsilavinimas Kuo didesnis išsilavinimo lygis, tuo labiau tikėtina, kad asmuo migruos. Daugybė gydytojų, mokytojų, inžinierių ir IT ekspertų iš besivystančių šalių dirba Europoje. Ar morališkai gintina tai, kad Europa gauna naudos iš tokio smegenų nutekėjimo iš šalių, kuriose tų žmonių labai reikia?
	Nemokamas išsilavinimas DVT 4.1 yra iki 2030 m. užtikrinti, kad pradinis ir vidurinis išsilavinimas būtų nemokamas visiems. Ar tai tikrai tokia gera mintis? Argi žmonės labiau nevertina to, už ką turi sumokėti?		Žmogaus teisių švietimas „Kiekvienas individas ir kiekvienas visuomenės organas, laikydamiesi VŽTD, turi stengtis mokymu ir švietimu propaguoti pagarbą šioms teisėms ir laisvėms.“ JT Generalinė Asamblėja Kurie „visuomenės organai“ veiksmingiausiai suteikia ŽTŠ?
	Globalizacija ir išsilavinimas Globalinės vertės grandinės verčia besivystančių šalių įmones specializuotis atliekant tam tikras funkcijas, pvz., gaminti drabužius fabrikuose, kuriuose užtenka minimalaus išsilavinimo ir apmokymo. Ar globalizacija kenkia išsilavinimo vertei?		Taika ir išsilavinimas Švietimas taikai turėtų būti formaliosios švietimo programos dalis. Neužtenka jį vykdyti tik neformaliojo švietimo aplinkoje. Kaip į formalias mokymo programas įtrauktumėte taikos švietimą?
	Internetas ir išsilavinimas Daugelyje šalių informacinės technologijos tapo esmine švietimo dalimi, būtina tyrimams ir namų darbams. Jei kiekvienas pasaulio vaikas turėtų kompiuterį, koks potencialas būtų atskleistas? Kokios problemos išspręstos?		Sportas ir išsilavinimas Sportas visada turėtų būti mokyklų programos dalis. Jis moko daugybės dalykų, kurių neįmanoma išmokti per kitas pamokas. Sportas yra esmingai svarbus visaverčiam kūno ir proto vystymuisi. Ar su tuo sutinkate, ar veikiau manote, kad teikti pirmenybę reikėtų kitiems dalykams, tokiems kaip technologijos ar įgūdžių mokymas?
	Universitetinis išsilavinimas DVT 4.3 yra iki 2030 m. užtikrinti vienodas galimybes įgyti prieinamą techninį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą. Kokių priemonių reikia imtis, kad „prieinamas išsilavinimas“ ir „vienodos galimybės“ būtų užtikrintos realybėje?		Socialinė atskirtis ir išsilavinimas Kai kuriose Europos šalyse romų vaikai yra automatiškai įrašomi į vaikams su proto negalia skirtas klases – tiesiog todėl, kad jie yra romai. Kitose šalyse jie sukišami į atskiras, prastesnes mokyklas ar klases, skirtas tik romams. Koks yra geriausias būdas integruoti romų vaikus į švietimo sistemą?
	Aplinka ir išsilavinimas DVT 4.7 yra iki 2030 m. užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti. Kaip į mokyklų mokymo programas įtrauktumėte švietimą tvarumui?		Mokymasis visą gyvenimą DVT 4.6 yra iki 2030 m. užtikrinti, kad didžioji dalis suaugusiųjų mokėtų skaityti ir skaičiuoti. Ar protinga skirti pinigus suaugusiųjų raštingumo programoms – juk jie galėtų būti investuojami į ateitį, finansuojant pagrindinį išsilavinimą?
	Disciplina ir išsilavinimas Skirtingų šalių mokyklose naudojamos skirtingos priemonės disciplinai užtikrinti. Metodų yra įvairių: fizinė bausmė, draudimas laikinai lankyti pamokas, papildomi namų darbai, išmetimas iš mokyklos ir dalyvavimas mokyklos taryboje. Kaip manote, koks yra geriausias būdas garantuoti discipliną?		AIDS / ŽIV ir išsilavinimas „Pirmasis mūšis, kurį reikia laimėti kare su AIDS, yra mūšis siekiant sudaužyti jį supančią tylą ir stigmą.“ (Kofis Annanas) Kokį vaidmenį švietimo institucijos turėtų vaidinti kovojant su ŽIV / AIDS?