Eiga

1. Paprašykite visų susėsti ratu.
2. Perduokite kepurę. Kiekvienas dalyvis nežiūrėdamas turi įkišti ranką į kepurę ir išsitraukti vieną lapelį.
3. Dalyviai turi 5 minutes pasiruošti vieną minutę nesustodami kalbėti apie ant jų išsitraukto lapelio užrašytą teiginį. Taisyklė: jokių dvejonių, jokių pasikartojimų.
4. Ratu iš eilės paprašykite visų dalyvių pasakyti savo „kalbą“.
5. Po kiekvienos „kalbos“ dvi ar tris minutes leiskite kitiems trumpai ją pakomentuoti. Jei žmonės nori daug ką pasakyti, užsirašykite šią temą ir susitarkite prie jos sugrįžti užsiėmimo pabaigoje.
6. Visiems pasisakius, grįžkite ir užbaikite anksčiau nutrauktas diskusijas.
7. Tuomet pereikite prie aptarimo ir apibendrinimo.

Aptarimas ir apibendrinimas

Pradėkite užsiėmimo apžvalga, tuomet pakalbėkite apie jo metu iškilusius dalykus, o galiausiai – ir apie sąsajas su žmogaus teisėmis.
• Ar sunku buvo nesustojant vieną minutę kalbėti tomis temomis?
• Kurios temos buvo sunkiausios ir kodėl?
• Kuris iš teiginių buvo kontroversiškiausias ir kodėl?
• Kokia informacija dalyvius labiausiai nustebino?
• Kurioms žmogaus teisėms kilusi grėsmė kiekviename šių teiginių?
• Ar teisė į sportą yra žmogaus teisė? Jei taip, kaip ji įamžinta įvairiuose žmogaus teisių dokumentuose?
• Ar visi jūsų bendruomenės žmonės turi prieigą prie savo pasirinktų sportinių veiklų? Jei ne – kodėl? Kaip tai galima ištaisyti?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Šis užsiėmimas veikia įvairiais lygiais, klausimus taip pat galima labai įvairiai interpretuoti. Labai svarbu dirbti jaunimo lygmeniu. Galite pasakyti ką nors, kas išprovokuotų gilesnį mąstymą, tačiau stenkitės nesudaryti įspūdžio, kad tikitės „tam tikro atsakymo“.

Jei manote, kad žemiau pateikti teiginiai jūsų grupei neįdomūs – sugalvokite savus. Jei jūsų grupė labai didelė, užsiėmimą vykdykite mažesnėmis grupelėmis.

Padrąsinkite nedrįstančius kalbėti. Pasiūlykite jiems pakalbėti pusę minutės ar net ir dvidešimt sekundžių arba pasakykite, kad prieš kalbėdami jie gali trumpai pasirepetuoti su draugu, arba kalbėti vėliau. Tačiau būkite pasiruošę tam, kad kai kurių dalyvių niekaip neįtikinsite.

Geras būdas pradėti – pažaisti asociacijų žaidimą​​​​​​​. Paruoškite kortelių su žodžiais „sportas“, „negalia“ ar „olimpinės žaidynės“.

Variacijos

Mažoje grupėje galite surengti du ar daugiau raundų. Kiekviename raunde žmonės iš kepurės išsiima naują lapelį.

Kitas būdas žaisti – sudėti lapelius į kepurę, kaip aprašyta užsiėmimo eigoje. Paprašykite vieno dalyvio ištraukti vieną teiginį ir jį garsiai perskaityti. Tas žmogus pradeda šia tema kalbėti, tačiau kalba ne minutę, o tiek, kiek jam / jai norisi, sustoja, kai kalbėti nebenori, o šalia esantis žmogus tęsia, pradėdamas paskutiniu ankstesnio kalbėtojo ištartu žodžiu.

Ši technika – ištraukti teiginius iš kepurės – gali būti pritaikyta bet kokiai jūsų norimai diskutuoti temai.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Jei žmonės nori tęsti veiklą sporto tema ir jaučiasi energingi, pabandykite užsiėmimą „Sportas visiems“​​​​​​​.

Jeigu viena iš kitų temų susilaukė didelio susidomėjimo, užsiėmimų sąraše paieškokite kito užsiėmimo šia tema. Galbūt grupei norėsis į žmogaus teises pažvelgti su humoru ir pažaisti su Pancho karikatūromis 5-ajame skyriuje: žr. „Žaidžiant su paveikslėliais“; arba jei jiems patinka pasakoti anekdotus, žr.„Euroanekdoto konkursas“ pakete „Visi skirtingi – visi lygūs“.

Idėjos veiksmams

Nuspręskite, kurį vieną dalyką nagrinėsite, ir susitarkite, koks bus kitas veiksmų žingsnis. Sukurkite projektą, kad ir toliau dirbtumėte su pasirinktu dalyku. Susisiekite su vietine šioje srityje dirbančia organizacija. Panaudokite projektą kaip galimybę mokytis ir padėkite žmonėms pareflektuoti apie tai, kokius darbo grupėje įgūdžius ir veiksmų gebėjimus jie įgijo.

Daugiau informacijos

http://www.athletesunitedforpeace.org

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

Teiginių lapas

Sportas ir bendros žmogaus teisės
Kaip manote, ar Emmanuelas Adebayoras yra geras UNAIDS Geros valios ambasadorius?

Sportas ir bendros žmogaus teisės
Tarptautinio lygio atletai turi sutikti su elgesio kodeksu. Už kodekso pažeidimą – pvz., už politinius teiginius sporto renginio metu – baudžiama. Ar taip neigiama žmogaus teisė į saviraiškos laisvę?

Sportas ir bendros žmogaus teisės
Policija gali neleisti futbolo sirgaliams, kuriuos jie įtaria bėdų ieškojimu, keliauti į kitose šalyse vykstančias varžybas. Ar tai – teisėtas teisės į laisvą judėjimą ir asociaciją pažeidimas?

Sportas ir bendros žmogaus teisės
Ar manote, kad olimpinių žaidynių šalys turi būti pasirenkamos remiantis jų žmogaus teisių reputacija?

Sportas ir vaikai
Ką pasakytumėte ambicingiems tėvams ir treneriams, kurie verčia vaikus ilgas valandas treniruotis? Kas turi turėti teisę spręsti apie jauno žmogaus sveikatą ir kaip jie leidžia laisvalaikį?

Sportas ir pilietiškumas ir dalyvavimas
Daugybė žmonių yra gimę vienoje šalyje, bet įsikuria kitoje ir tampa jos piliečiais. Tačiau jie ir toliau serga už savo gimtosios šalies futbolo komandą, o ne už jiems naujus namus pasiūliusios antrosios šalies komandą. Ar geras pilietis turėtų sirgti už šalies, kurioje jis gyvena, nacionalinę komandą?

Sportas ir kultūra
Kultūrą galima apibūdinti kaip rinkinį bendrų požiūrių, vertybių, tikslų ir praktikų, charakterizuojančių instituciją, organizaciją ar grupę. Ar „futbolo kultūra“ yra kultūra?

Sportas ir demokratija
Kaip manote, ar jūsų šalies politikai sportą ar sporto renginius naudoja kaip distrakciją, kad žmonės nesidomėtų politika ir ekonomika?

Sportas ir eiblizmas
Kaip paralimpinės žaidynės laužo stereotipus apie negalią turinčius žmones?

Sportas ir diskriminacija ir netolerancija
Ar atletų lyties tikrinimas būtinas, norint užtikrinti sąžiningą rungtyniavimą, o galbūt tai – pernelyg didelis žmogaus orumo ir teisės į privatumą pažeidimas?

Sportas ir aplinka
Golfo laukai dažnai kritikuojami už tai, kad nėra draugiški nei žmonėms, nei aplinkai, nes jie dažnai įkuriami žemėje, kurią prieš tai vietiniai žmonės naudojo žemės ūkiui ir miškams. Jų išlaikymui reikia daug vandens, herbicidų ir pesticidų. Ar dėl to golfas yra žmogaus teisių reikalas?

Sportas ir lytis
Yra teigiančių, kad tarp geriausių trenerių ir sporto administratorių moterų mažai, nes jos diskriminuojamos. Ar su tuo sutinkate? Jei taip, kaip būtų galima tai spręsti?

Sportas ir globalizacija
Sportbačius ir didelę dalį kitos sportui reikalingos įrangos pigiai gamina išnaudojama darbo jėga Rytų Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Tų fabrikų darbininkai nori ir toliau juose dirbti – jie nereikalauja boikoto. Ką mes, kaip vartotojai, galime padaryti, kad išvengtume dalyvavimo išnaudojime?

Sportas ir sveikata
Ką galima padaryti vietos lygmeniu, kovojant su narkotikais sporte?

Sportas ir žiniasklaida
Kaip manote, ar kuri nors konkreti televizijos kompanija turi teisę išsipirkti išskirtines teises į bet kokį sporto renginį?

Sportas ir migracija
Sakoma, kad imigrantų integracija lengviausiai vyksta per sportą ir sportines veiklas. Ar sutinkate? Kodėl? Kodėl ne?

Sportas ir taika ir smurtas
Kiek rungtyniaujančios sporto šakos propaguoja bendradarbiavimą ir tarpusavio supratimą, o kiek – padidina nacionalizmą ir ksenofobiją?

Sportas ir skurdas
Daugelyje šalių sportas, ypač futbolas, suteikia asmenims galimybę įgyti „iš skurdo vedantį pasą“. Ar dėl šios priežasties skurdžios šalys turėtų daugiau dėmesio skirti futbolui?

Sportas ir skurdas
Didžioji dalis Europos futbolininkų už savo darbą gauna didžiulius atlyginimus. Ar tai pateisinama ir sąžininga?

Sportas ir religija ir tikėjimas
Daugybė sporto klubų žaidžia savaitgaliais. Ar tai nesąžininga savo religiją šeštadieniais ar sekmadieniais praktikuojančių žmonių diskriminacija?

Sportas ir negalia
Kokiu mastu parolimpinės žaidynės griauna išankstinį nusistatymą prieš žmones su negalia?

Sportas ir atminimas
Berlyno olimpinis stadionas buvo Hitlerio eksponatas 1936 m. olimpinėse žaidynėse, kurias naciai naudojo propagandos tikslais. Todėl daugeliui žmonių tas pastatas yra fašizmo simbolis. Jis buvo renovuotas, nors buvo norinčiųjų jį nugriauti, o kiti siūlė leisti jam lėtai griūti „kaip Romos Koliziejui“. Jūsų nuomone, kaip turėjo būti elgiamasi su šiuo pastatu?

Sportas ir karas ir terorizmas
„Rimtas sportas neturi nieko bendro su sąžiningu žaidimu. Jis aplipęs neapykanta, pavydu, gyrimusi, visų taisyklių nepaisymu ir sadistiniu malonumu stebint smurtą: kitaip tariant, sportas – tai tiesiog karas be šaudymo.“ George’as Orwellas, 1945 m. Ar su tuo sutinkate?

Sportas ir darbas
​​​​​​​Ar sutinkate, kad profesionalūs atletai turi turėti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir bet kuris kitas darbininkas, pvz., darbo valandos, mokesčių mokėjimas ir teisė jungtis į profsąjungas?