Pasikalbėkime apie seksą; pasikalbėkime apie tave ir mane.1

Apžvalga

Naudojama „žuvyčių akvariumo“ technika nagrinėti požiūrius į seksualumą, įskaitant ir homofobiją.

Susijusios teisės

• Teisė į lygybę
• Laisvė nuo diskriminacijos
• Saviraiškos ir asociacijų laisvės

Tikslai

• Praplėsti su seksualumu ir seksualine tapatybe susijusių teisių ir problemų supratimą
• Lavinti pasitikėjimą savimi išreiškiant savo nuomonę apie seksualinių prioritetų įvairovę
• Skatinti toleranciją ir empatiją tiems, kurie yra kitokie

Priemonės

• 3 kėdės
• 2 fasilitatoriai (taip geriau)
• Erdvė dalyviams judėti
• Lenta arba dideli popieriaus lapai ir žymikliai
• Maži popieriaus lapeliai ir rašikliai
• Kepurė

Pasiruošimas

• Turėkite omenyje, kad daugeliui žmonių – ypač jaunų! – seksualumas yra labai asmeniškas ir jautrus dalykas. Būkite pasirengę pritaikyti metodiką arba temą – arba ir viena, ir kita!
• Raskite keletą gerai žinomų žmonių, kurie atvirai kalba apie savo seksualumą, įskaitant heteroseksualius, homoseksualius, biseksualius ir translyčius vyrus ir moteris.

compass-key-date
  • Gegužės 17 d.Tarptautinė kovos su homofobija ir transfobija diena

Eiga

1Pavadinimas pritaikytas iš kultinės Amerikos hip hopo trio „Salt-n-Pepa“ dainos (1991 m.)

1. Sukurkite tinkamą aplinką. Paaiškinkite, kad, nors dauguma žmonių seksualumą laiko privačiu dalyku, teisė nebūti diskriminuojamam dėl savo seksualinės orientacijos yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, daugelyje Europos šalių saugoma įstatymo. Šis užsiėmimas yra puiki proga patyrinėti požiūrius į seksualumą, ypač į homoseksualumą ir heteroseksizmą.
2. Tuomet dalyvius „apšildykite“: pakvieskite juos įvardyti garsius žmones, kurie atvirai kalba apie savo seksualumą.
3. Išdalinkite popieriaus lapelius ir rašiklius ir paprašykite dalyvių ant jų užrašyti klausimus, kurie jiems kyla apie seksualumą arba seksualumą apskritai, ir sudėti tuos lapelius į kepurę. Klausimai turi būti anonimiški.
4. Paaiškinkite, kad šis užsiėmimas skirtas požiūriams į seksualumą, ypač į homoseksualumą, nagrinėti. Visi yra laisvi išreikšti nuomones, kurios gali būti įprastos arba neįprastos, kontroversiškos arba keliančios iššūkį visuomenės normoms. Žmonės gali išreikšti požiūrius, su kuriais jie sutinka arba nesutinka, nebijodami būti išjuokti ar nekenčiami.
5. Visas tris kėdes sustatykite pusračiu priešais grupę. Ant jų sėdės trys kalbėtojai, esantys „žuvyčių akvariume“. Likę dalyviai bus stebėtojai.
6. Paaiškinkite, kad pradėsite pakviesdami du savanorius prisijungti prie pokalbio „žuvyčių akvariume“. Jei kuriuo nors metu prisijungti norės dar kas nors, jie gali tai padaryti, tačiau kadangi akvariume yra vietos tik trims, kažkas turės iš jo „išlipti“. Žmogus, norintis prisijungti prie pokalbio, turi paeiti į priekį ir švelniai patapšnoti vieno iš kalbėtojų petį. Tuomet šie du žmonės apsikeičia vietomis, ir pirmasis kalbėtojas tampa stebėtoju.
7. Visi gali išeiti į priekį ir išreikšti savo nuomonę, tačiau jie taip pat gali išreikšti nebūtinai savo nuomonę. Tokiu būdu galima garsiai pasakyti kontroversiškus, „politiškai nekorektiškus“ ar neįsivaizduojamus požiūrius, ir ši tema būtų detaliai aptarta iš įvairių skirtingų perspektyvų. Pabrėžkite, kad įžeidžiantys komentarai individams grupėje yra draudžiami.
8. Savanorio paprašykite iš kepurės paimti vieną klausimą ir pradėti apie jį diskusiją. Leiskite diskusijai tęstis tol, kol tema bus baigta, o argumentai kartosis.
9. Tuomet kitų trijų savanorių paprašykite pradėti diskusiją kitu klausimu pagal tas pačias taisykles.
10. Padiskutuokite apie tiek klausimų, kiek turite laiko. Prieš pereinant į aptarimo ir apibendrinimo fazę, padarykite trumpą pertraukėlę, kad žmonės turėtų laiko išeiti iš savo „žuvyčių akvariumo“. Tai tampa ypač svarbu tuomet, kai diskusija įsiplieskia ir tampa kontroversiška.

Aptarimas ir apibendrinimasGoto top

Pradėkite trumpa apžvalga apie tai, kaip žmonės jautėsi ir „žuvyčių akvariumo“ viduje, ir išorėje, tuomet pakalbėkite apie skirtingus išreikštus požiūrius, o galiausiai aptarkite, ko žmonės išmoko šio užsiėmimo metu:
• Ar ką nors nustebino ar šokiravo kuris nors išreikštas požiūris? Kuris? Kodėl?
• Ar jūsų bendruomenės nariai yra atviri pokalbiams apie seksualumą?
• Ar iš vaikinų ir merginų tikimasi, kad jie laikysis tam tikrų seksualinių orientacijų ir vaidmenų? Kurių?
• Kaip šių lūkesčių neatitinkantys (jauni) žmonės yra priimami ir kaip su jais elgiamasi?
• Ar vienos grupės yra atviresnės už kitas? Kodėl?
• Kokios jėgos formuoja mūsų seksualumo vystymąsi?
• Iš kur žmonės gauna savo seksualumo vertybes?
• Ar dalyvių požiūris į seksualumą skiriasi nuo jų tėvų ir senelių požiūrio? Jei taip, kaip? Kodėl?
• Ar jūsų šalyje yra įstatymų, draudžiančių seksualinius santykius tarp dviejų to norinčių suaugusių žmonių? Jei taip, ką tie įstatymai draudžia? Kodėl jie egzistuoja? Ar, jūsų nuomone, jie yra adekvatūs?
• VŽTD 16 straipsnis teigia: „Moterys ir vyrai, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, pilietybės ar religijos tuoktis ir kurti šeimą.“ Kodėl „seksualinė orientacija“ neįtraukta į šį sąrašą kartu su „rase, pilietybe ar religija“? Ar ji turėtų būti į jį įtraukta?
• Kai kuriose šalyse įstatymai ir socialinis spaudimas, regis, prieštarauja individo žmogaus teisėms į orumą ir pagarbą, įsimylėti žmogų, kuris jam / jai patinka, laisvai tuoktis ir t. t. Kaip galima tokius konfliktus išspręsti?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)Goto top

Turėkite omenyje socialinį kontekstą, kuriame dirbate, ir užsiėmimą atitinkamai prie jo pritaikykite.

Šio užsiėmimo tikslas – leisti dalyviams pamąstyti apie savo seksualumą ir visuomenės, kurioje jie gyvena, normas bei paskatinti juos pasitikėti savimi ir išreikšti savo požiūrį, kartu būnant tolerantiškiems žmonėms, kurių nuomonė kitokia. Tikslas nėra įtikinti žmones viena ar kita nuomone ar atrasti konsensusą.

Prieš pradedant šį užsiėmimą rekomenduojama pasiruošti: perskaitykite papildomą informaciją apie lytis. Apgalvokite, kokios temos gali būti paliestos diskusijos metu. Tarp dažnai kylančių klausimų yra šie:
• Kas yra homoseksualumas?
• Kuo skiriasi heteroseksualūs, homoseksualūs asmenys, biseksualūs ir translyčiai asmenys?
• Ar homoseksualumas – tai liga? yKaip žmonės tampa homoseksualūs?
• O kaip dėl rizikos užsikrėsti AIDS?
• Kai kuriose šalyse homoseksualumas yra priimtinas ir homoseksualūs asmenys gali tuoktis, o kitose už jį baudžiama mirtimi.

Taip pat svarbu, kad jūs, kaip fasilitatoriai, pamąstytumėte apie savo pačių vertybes bei įsitikinimus apie tai, kas yra teisinga jums, jūsų šeimoms ir kitiems, bei atmintumėte, kad tos vertybės atsispindės visuose jūsų žodžiuose ir veiksmuose bei tame, ko jūs nepasakote. Labai svarbu, kad pripažintumėte savo vertybes ir išankstines nuostatas bei suprastumėte tų vertybių kilmę – visa tai tam, kad dalyviai taip pat turėtų tam tikrų įžvalgų apie savo pačių vertybių kilmę.

Minčių lietaus apie garsenybes, kurios viešai kalba apie savo seksualumą, tikslas yra padrąsinti dalyvius atvirai diskutuoti apie seksualumą. Taip pat tai yra puiki galimybė paaiškinti tokius terminus kaip gėjus ir lesbietė, homoseksualūs, heteroseksualūs, biseksualūs asmenys ir translyčiai (žr. papildomą informaciją, esančią 5-ajame skyriuje.

Svarbus jūsų vaidmens šiame užsiėmime aspektas yra nustatyti bendrą jo toną. Vienas iš būdų pradėti – dviejų fasilitatorių pokalbis. Vienas jų gali pradėti šiais žodžiais: „O girdėjai, jog Petras prisipažino, kad jis homoseksualus?“ Tuomet kitas gali atsakyti: „Ne, niekad nebūčiau pagalvojęs, jis gi neatrodo kaip homoseksualus.“ Tokiu būdu parodote, kad pokalbis vyksta apie bendrą pažįstamą, taigi „vietiniu“ lygmeniu, o ne teoriškai. Tai taip pat padeda pradėti diskusiją, ką dalyviai jau žino apie homoseksualumą ir jų požiūrius į jį.

Reikia tikėtis, kad vienas iš stebėtojų greitai jus pakeis – taip diskusiją paliksite patiems dalyviams. Tačiau jūs ir toliau turėtumėte išlikti stebėtoju, kad išlaikytumėte galimybę vėl tapti pokalbininku. Tai jums palieka atvirą galimybę atsargiai kontroliuoti diskusiją – arba atverti kitokius kelius debatams, arba taktiškai atsisakyti taisyklių nesilaikančio dalyvio.

Jeigu norite, galite įvesti taisyklę, kad koks nors konkretus įsitikinimas gali būti išreikštas tik vieną kartą. Tai padeda diskusijai nesilaikyti tik keleto šios temos aspektų ir atsijoja plačiai paplitusių išankstinių nuostatų kartojimą.

Jeigu grupei reikia idėjų diskusijos klausimams, galite pasiūlyti šitai:
• Ar homoseksualiems asmenims sutikimo amžius (santuokai arba seksui) turėtų būti kitoks?
• Ar homoseksualių asmenų poroms turi būti leidžiama tuoktis ir įsivaikinti? Kodėl taip / ne?
• Ar tiesa, kad vyrai, užsiimantys seksu su vyrais, dažniau užsikrečia AIDS nei moterys, kurios užsiima seksu su vyrais?

Jeigu grupė didelė, visiems klausimams aptarti neužteks laiko. Turėkite omenyje, kad kai kurie dalyviai gali jaustis nusivylę, nes jiems rūpimas klausimas nebuvo iškeltas. Tokiu atveju sesijos pabaigoje galite visus klausimus priklijuoti ant sienos. Tai motyvuos dalyvius diskusiją tęsti kitu laiku.

VariacijosGoto top

Šį metodą galima pritaikyti bet kokiai temai, pvz., rasizmui, švietimui ar klimato kaitai.

Suggestions for follow-upGoto top

Galbūt jus sudomins tema apie tai, kaip seksualumas, o ypač homoseksualumas, pristatomas žiniasklaidoje. Surinkite nuotraukų iš laikraščių, žurnalų bei interneto ir paprašykite dalyvių parašyti joms parašus arba kalbos burbulus; žr. „Daugiau būdų, kaip žaisti su paveikslėliais“ užsiėmimo „Žaidžiant su paveikslėliais“.

Užsiėmimas „Greitai bus pasenę“ yra apie tai, kaip laikui bėgant keičiasi požiūriai, įskaitant ir požiūrį į seksą.

Idėjos veiksmams

Susisiekite su savo šalyje veikiančia homoseksualių, biseksualių ir translyčių žmonių organizacija. Pakvieskite jų atstovą pakalbėti su jūsų grupe ir išsiaiškinti, kurie lygybės ir teisių klausimai jūsų šalyje yra svarbiausi.

Daugiau informacijosGoto top

Žmogaus seksualumas yra integrali gyvenimo dalis ir vienas pagrindinių mūsų poreikių. Seksualumas daro įtaką mūsų asmenybei ir socialinėms, asmeninėms, emocinėms ir psichologinėms elgesio charakteristikoms, kurios akivaizdžios mūsų santykiuose su kitais žmonėmis. Seksualumą lemia mūsų socialinė ir biologinė lytis bei keletas kitų sudėtingų dalykų; be to, seksualumas per gyvenimą gali dinamiškai kisti.

Seksualinė įvairovė ir žmogaus teisės

Iš pirmo žvilgsnio šie du dalykai gali neatrodyti susiję. Galima būtų teigti, kad vienas jų susijęs su privačiu ir individualiu pasirinkimu, kitas – su viešąja teisinių ir politinių struktūrų, veikiančių santykyje su pilietybe, erdve. Tačiau neseniai atliktos istorinės, antropologinės ir sociologinės studijos parodė, kaip seksualinė tapatybė ir seksualinio troškimo išraiškos būdai tiek laiko, tiek kultūrų įvairovės prasmėmis yra suprantami kaip potencialiai trukdantys socialinės tvarkos palaikymui. Kai kuriuose kontekstuose tos pačios lyties ar neaiškus seksualinis troškimas kelia iššūkį arba griauna tradicinius ar religinius įsitikinimus, kituose jis gali būti laikomas psichologiniu susirgimu.

Galima teigti, kad egzistuoja socialinė ir religinė hegemonija, nuolat marginalizuojanti lygų žmogaus teisių prieinamumą. Institucionalizuota prielaida yra ta, kad heteroseksualumas yra „natūralus“ ir todėl „normalus“ seksualinio troškimo išraiškos būdas, todėl jis laikomas moraliai priimtinu, tuo tarpu kitos seksualinės išraiškos formos yra „nenatūralios“ ir moraliai nepriimtinos.

Pastaba: adaptuota iš Gėjų ir lesbiečių žmogaus teisių komisijos tinklalapio www.iglhrc.org​​​​​​​.