Eiga

Šis užsiėmimas susideda iš 3 dalių: 1 dalis – gyvybės voratinklio kūrimas; 2 dalis – jo sunaikinimas; 3 dalis – minčių lietus, kaip saugoti aplinką.

1 dalis
1. Paprašykite dalyvių sustoti ratu.
2. Paaiškinkite, kad jie kurs gyvybės voratinklio modelį.
3. Pradedate jūs. Rankose laikydami siūlų kamuolį, įvardykite kokį nors žalią augalą, pvz., kopūstą.
4. Laikydami už siūlo galo, meskite siūlų kamuolį kam nors priešais save. Tas asmuo jį pagauna! Dabar tarp jūsų dviejų atsirado tiesi siūlo linija.
5. Šis asmuo turi įvardyti gyvūną, kuris minta kopūstais, pvz., vikšras, ir, laikydamas už siūlo, mesti siūlų kamuolį trečiam asmeniui.
6. Šis trečias asmuo turi įvardyti gyvūną, kuris minta vikšrais, pvz., paukštis, arba, jei žino, įvardyti konkrečią paukščių rūšį, pvz., strazdas. Tada meta kamuolį kam nors kitam.
7. Tęskite žaidimą tol, kol, kamuoliui skriejant iš vienos rato pusės į kitą, sukursite susikryžiavusį tinklą, simbolizuojantį „gyvybės voratinklį“.

2 dalis
8. Dabar paprašykite kiekvieno dalyvio paeiliui pateikti konkretų pavyzdį, kas šį gyvybės voratinklį griauna (pvz., dirbamoje žemėje tiesiami greitkeliai, žvejojimas ar iškastinio kuro naudojimas). Pasakęs pavyzdį, asmuo paleidžia savo laikomą siūlą.
9. Visiems pasisakius, paprašykite dalyvių pasižiūrėti į krūvą susipynusių siūlų, be jokios prasmės gulinčių ant žemės. Pasakykite jiems, kad taip atrodys ir mūsų pasaulis, jei nieko nesiimsime, tačiau nebūtinai viskas turi vykti būtent taip – yra paprastų dalykų, kurių kiekvienas galime imtis, kad kaip nors paveiktume dabartinę situaciją.

3 dalis
10. Pakvieskite dalyvius paeiliui prisižadėti imtis paprasto praktiško veiksmo pasauliui išgelbėti. Pvz., taupyti elektrą – išjungti kompiuterį, o ne pristabdyti; valgyti mažiau mėsos; mažiau skraidyti.
11. Išsakydamas savo pažadą, kiekvienas asmuo nuo žemės pakelia bet kurį siūlą.
12. Pabaigoje, žiūrėdami į naująjį voratinklį, pasakykite, kad jis ne toks pat, koks buvo anksčiau – tam jau per vėlu; visiškas atsigavimas yra neįmanomas, nes to, kas išnyko, nebesugrąžinsi.

Aptarimas ir apibendrinimas

Pradžioje paklauskite dalyvių, koks jausmas matyti voratinklį griaunamą, o tada kurti naują. Tuomet pakalbėkite apie su tuo susijusius klausimus ir ką reikia daryti, kad apsaugotume gamtą.

• Ką jautėte matydami voratinklį palaipsniui naikinamą?
• Ar lengva buvo įvardyti skirtingų maisto voratinklių gyvūnus ir augalus? Ar daug žmonės turi žinių apie gamtos istoriją?
• Ar jums rūpėtų, jei, pvz., po 10 metų išnyktų poliarinės meškos?
• Kaip jautėtės matydami formuojantis naująjį voratinklį? Ar lengva buvo sugalvoti asmeninių veiksmų, mažinančių mūsų poveikį aplinkai?
• Ar individualūs veiksmai yra veiksmingi?
• Kieno atsakomybė yra saugoti aplinką? JT, valdžios, NVO, individų?
• Gamtos balansas yra labai sudėtingas, nelengva nuspėti, kokios bus kurio nors konkretaus veiksmo pasekmės. Tai kaip tada yra įmanoma priimti sprendimus apie žemės išteklių panaudojimą?
• Kaip turėtų būti priimami sprendimai dėl išteklių naudojimo? Pvz., ar iškirsti mišką, kad toje žemėje augtų koks nors derlius? Žmonės, gyvenantis iš miško, kentės dėl tų, kurie nori pelnytis iš žemės ūkio. Pažeidžiamas lygybės principas.
• Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnis: „Siekdamos savo tikslų, visos tautos gali laisvai naudotis savo gamtos turtais ir ištekliais“. Ar tai reiškia, kad žmonės turi teisę niokoti gamtą?
• Gamta mums suteikia maisto ir švaraus oro, be kurių neišgyventume. Be sveikos gamtos mes neišgyventume. Ji yra būtina gyvybės sąlyga. Tad ar dėl to mūsų pareiga yra gerbti gamtą ribojant savo teises ją naudoti (taip pat kaip turime pareigą gerbti kitų teises ir laisves, o tai riboja mūsų pačių teises)?
• Ar mums reikalingos kokios nors naujos žmogaus teisės, apsaugančios nuo klimato kaitos pasekmių?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Šį užsiėmimą geriausia vykdyti su 10–15 dalyvių. Jei dalyvių yra gerokai daugiau, tuomet padalykite juos į kelias grupes.

Kiekviena maisto grandinė turėtų iliustruoti tikrus arba galimus santykius, pvz.: žolė – avis – žmogus; arba planktonas – banginiai; arba planktonas – silkė – kiaulė (kiaulės dažnai šeriamos ėdalu iš žuvų) – žmogus – tigras! Atminkite, kad, gyvūnui mirus, bakterijos jo kūną supūdo, o likusius mineralus pasiima kiti žalieji augalai. Taip gyvybės ciklas prasideda iš naujo. Milijardai tokių ciklų susijungia ir kartu sudaro gyvybės voratinklį.

Tegu dalyviai pamąsto apie kaip įmanoma daugiau skirtingų maisto grandinių. Pavyzdžių ieškokite miške, girioje, kalnuose, raiste, tvenkinyje, upėje ir jūroje. Jums gali tekti įsiterpti, tarkim, tariant: „O dabar mineralai subėga į jūrą ir jais maitinasi jūros fitoplanktonas (augalų planktonas).“ Arba, pvz., norėdami pereiti iš jūros ekosistemos į žemės, galite sakyti: „O dabar krabą sulesusi žuvėdra nuskrido ant dirvos ir ten nugaišo.“ Jeigu žaidėjui niekaip į galvą neateina jokia sąsaja, patarkite jam pasiklausti patarimo iš kitų žaidėjų.

2-oje dalyje pirmi keli kartai, kai žaidėjai paleis siūlą, didelio skirtumo nenulems, nes susipynę siūlai daugiau ar mažiau vienas kitą palaikys ore. Tačiau vis daugiau žmonių paleidžiant siūlą, liks tik krūva bejėgiškai ant žemės gulinčių siūlų, o juos ratu sups bejėgiai žmonės.

3-ioje dalyje turėsite būti pasiruošę sulaukti kontroversiškų atsakymų į klausimą „Kas kenkia voratinkliui?“ Kai kas, pvz., vegetarai, gali sakyti, kad mėsėdžiai yra gamtos naikintojai. Pasisakykite išgirdę tokį požiūrį ir paklauskite kitų žaidėjų nuomonės. Tačiau šiame etape nesivelkite į ginčus. Pirmiausia užbaikite žaidimą, o ginčus tęskite per aptarimą.

Stenkitės neužsiplepėti per diskusiją ir visada atminkite šio užsiėmimo tikslą – aptarti žmogaus veiklos poveikį aplinkai.

Gerų sėkmės istorijos pavyzdžių rasite www.ecotippingpoints.org. Taip pat paieškokite vietinių informacijos šaltinių. Pvz., Portugalijos asociacija „Quercus“ (www.quercus.pt) reguliariai naudojasi visuomeniniu TV kanalu transliuoti informaciją gamtos klausimais bei patarimus, kaip sumažinti poveikį aplinkai – kaip gyventi labiau draugiškai aplinkai. Prieš užduodami klausimus apie santykį tarp žmogaus teisių ir aplinkos, perskaitykite papildomą informaciją apie aplinką 5-ajame skyriuje.

Šis užsiėmimas labai tinka mokslo pamokai.

Variacijos

2-oje dalyje, kai prašote dalyvių pateikti konkrečių pavyzdžių, kas niokoja gyvybės voratinklį, paimkite žirkles ir po kiekvieno pavyzdžio iškirpkite siūlo atkarpą. Pamažu voratinklis naikinamas, o pabaigoje lieka tik prie kojų gulintys niekam nereikalingi siūlų gabalai. Sunaikintas voratinklis yra labai veiksmingas vaizdas, ir pasaulinė situacija išties kelia depresiją, tačiau labai svarbu, kad žmonės nesijaustų bejėgiai prieš jų laukiančias užduotis. Todėl labai svarbu, kad paliktumėte laiko bent vienam minčių lietui arba diskusijai apie dabar vykstantį progresą saugant gamtą.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Prisiminkite vietinių ir pasaulinių aplinkosaugos sėkmės istorijų. Ne viskas taip beviltiška! Visame pasaulyje yra daugybė aktyvių žmonių, kurie deda visas pastangas, kad tvari aplinka būtų išsaugota ateities kartoms. Puikus išteklius šia tema yra „Act International Alliance“ sukurtas šaltinis „Tackling climate change, communities making a difference“ (Kova su klimato kaita, pokyčius daro bendruomenės).

Šį užsiėmimą galima naudoti kaip pradžią debatams apie žmogaus teises ir aplinką. Pvz., ar gera mintis būtų turėti žmogaus teisę į aplinką, kaip turime kitas žmogaus teises? Ar aplinka turi vertės, didesnės už savo esminę vertę? Ar yra prasmė suteikti teises gyvūnams (žr. daugiau šia tema)

Tvariam išteklių panaudojimui būtina politinė valia, laikas, pastangos ir pinigai. Pagalvokite, kiek daug šalys galėtų nuveikti aplinkosaugos švietime, moksliniuose tyrimuose ir praktinėse aplinkosaugos schemose, jei jos tiek daug pinigų neišleistų ginklavimuisi ir kariuomenei. Toliau šią temą galima nagrinėti užsiėmime „Kiek mums reikia?“.

Klimato kaita veikia visas gyvas būtybes visoje planetoje. Tokie reiškiniai kaip potvyniai, dykumėjimas ir jūros lygio kilimas reiškia, kad žmonės nebegali išgyventi dabartinėje savo gyvenamojoje vietovėje ir yra priversti kraustytis. Jeigu jums įdomu daugiau sužinoti apie klimato pabėgėlius, atsiverskite užsiėmimą „Trys dalykai“.

Idėjos veiksmams

Įsitraukite į vietinius aplinkosaugos projektus. Yra daugybė NVO, su kuriomis galite susisiekti:

• „Youth and Environment Europe“ (YEE, arba Europos jaunimas ir aplinka). YEE yra skėtinė organizacija, vienijanti per keturiasdešimt regioninių ir nacionalinių savivaldos jaunimo organizacijų, užsiimančių gamtos ir aplinkos tyrinėjimu ir išsaugojimu visoje Europoje. www.tigweb.org
• Climate Action Network Europe“ (CAN-E, arba Europos klimato veiksmų tinklas). CAN-E pripažįstamas Europos lyderiaujančiu tinklu klimato ir energijos srityse. Turėdamas daugiau nei 127 narius 25-iose Europos šalyse, CAN-E siekia užkirsti kelią pavojingai klimato kaitai ir propaguoja tvarią energiją ir aplinkos politiką Europoje.
• „Friends of the Earth“ (Gamtos draugai) www.foei.org
• WWF tinklas dirba su vyriausybėmis, verslais ir bendruomenėmis visame pasaulyje, kad žmonės ir gamta klestėtų savo sąžiningos planetos natūraliųjų išteklių dalies ribose. www.wwf.org

Sumažinkite savo asmeninį anglies pėdsaką. Tinklalapyje www.cutco2.org rasite daugybę labai praktiškų patarimų. Įkvėpimo taip pat semkitės feisbuko grupėje „Young People Finding Solutions to Reduce Their Carbon Footprint“ (Jauni žmonės randa sprendimų savo anglies pėdsakui sumažinti).

Daugiau informacijos​​​​​​​

Gamtoje viskas yra tarpusavyje susiję. Visos gyvos ir negyvos būtybės yra susijusios ciklais, pvz., anglies ciklu ir vandens ciklu. Maisto grandinės yra šių ciklų dalis. Maisto grandinė prasideda, kai žalias augalas naudoja saulės šviesos energiją, dirvožemyje esančius mineralus ir vandenį, kad pats sau pasigamintų maisto, kuris jam suteikia energijos gyventi ir augti. Kai žalias augalas, tarkime, kopūstas, yra suvalgomas, jo lapuose sukaupti mineralai ir energija yra perduodami, pvz., vikšrui, kuris dėl to gyvuoja ir auga. Kiekvienam gyvūnui mintant kitu, maisto grandinėje perduodama energija ir mineralai. Kai maisto grandinės viršuje esantis gyvūnas miršta, jo kūnas sudūlėja, nes jį „suvalgo“ bakterijos. Tame kūne buvusius mineralus suvartoja žalieji augalai, ir prasideda nauja maisto grandinė.