Mūsų progresą rodo ne tai, kiek turtų pridedame tiems, kurie ir taip jau daug turi, o tai, kiek duodame tiems, kurie turi mažai.

Franklinas D. Rooseveltas

Apžvalga

Dalyviai piešia, kontempliuoja ir diskutuoja apie savo viltis ir susirūpinimą dėl savo kartos ateities. Tarp aptariamų dalykų yra:
• Aplinkosaugos klausimai, darantys poveikį ateities kartoms
• Kaip vietos vystymasis patenkina arba nepatenkina vietos gyventojų poreikių
• Vystymąsi lemiančios jėgos

Susijusios teisės

• Teisė į nuomonę ir informacijos prieinamumą
• Teisė būti išgirstam visais klausimais, susijusiais su vaiko interesais
• Teisė į padorų gyvenimo lygį

Tikslai

• Ugdyti supratimą apie bendruomenės gyvenimą, teises ir atsakomybes
• Praktikuoti gebėjimą atvirai diskutuoti, dirbti komandoje ir turėti viziją
• Skatinti smalsumą ir tikėjimą, kad ateitis yra kiekvieno jauno žmogaus rankose ir kad tai, ką jie daro, yra svarbu

Priemonės

• Popierius juodraščiams
• Dideli popieriaus lapai galutiniam dizainui
• Dažai, teptukai, pieštukai, rašikliai ir flomasteriai
• Priemonės koliažui, pvz., spalvotas popierius, žurnalai, šakaliukai, ryžiai, pupelės, nukritę medžių lapai, kriauklės, geriamieji šiaudeliai
• Žirklės
• Klijai ir lipni juosta
• Rajono nuotraukos, kuriose matyti, kaip jis atrodė prieš 10 ar 20 metų (nebūtinai)
• Jūsų gyvenamosios vietos žemėlapiai – tiek nauji, tiek seni (nebūtinai)

compass-key-date
  • Rugpjūčio 12 d.Tarptautinė jaunimo diena

Eiga

1. Pristatykite pokyčių bėgant laikui koncepciją. Paprašykite dalyvių prisiminti tuos laikus, kai jie buvo jaunesni, kaip tuomet atrodė jų namai ir gatvės bei kaip visa tai keitėsi. Ar kurios nors klasės mokykloje ar centre, kuriame susitinkate, buvo perdažytos, o gal jose yra naujų baldų? Ar rajone atsirado kokių naujų pastatų, pvz., prekybos centrų, bendrabučių, kelių, žaidimo aikštelių ar dviračių takų?
2. Paklauskite, kodėl šie pokyčiai įvyko ir kas nusprendė, ką reikia atnaujinti ir kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, ar kuri nors apgyvendinimo sistema suteikė labai reikalingą nebrangų būstą vietiniams žmonėms, o gal tiesiog kokia nors finansinė kompanija investavo į prabangių butų ar vasarnamių statybas?
3. Trumpai aptarkite vieną ar du pavyzdžius: kas dėl šių pokyčių laimėjo ir kaip? Ką jūs darytumėte kitaip, jei būtų jūsų valia?
4. Dabar sujunkite sprendimų, kurie daro įtaką kitiems žmonėms, priėmimą ir žmogaus teises. Ar dalyviai mano, kad žmogaus teisės suteikia naudingą šabloną sprendimų priėmimui? Ar ateityje žmogaus teisės sprendimų priėmėjams bus daugiau ar mažiau svarbios nei dabar? Kodėl?
5. Pasakykite grupei, kad galimybės yra dabar! Dabar yra laikas jiems pasinaudoti galimybe pradėti galvoti apie ateitį, kurioje jie galbūt gyvens, ir pradėti daryti jai įtaką.
6. Paprašykite žmonių susiskirstyti į grupeles po tris ar keturis.
7. Išdalinkite popierių bei rašiklius ir paprašykite surašyti ar nupiešti savo idealų ateities rajoną ar miestelį. Jie visiškai laisvi kurti. Ribas nubrėžia tik jų pačių vaizduotė.
8. Kai visos grupės bus sutarusios dėl juodraštinio plano, tegu perkelia jį ant didelio popieriaus lapo ir užbaigia darbą naudodami dažus ir priemones koliažui.
9. Baigus darbą, paprašykite visų grupių paeiliui pristatyti savo planą ir pasakyti, iš kur jie sėmėsi idėjų ir kaip jas tobulino. Po kiekvienos prezentacijos skirkite laiko trumpiems klausimams, tačiau bendrą diskusiją palikite vėlesniam laikui.

Aptarimas ir apibendrinimasGoto top

Goto top

Pradžioje pasidalinkite, kaip žmonėms sekėsi dirbti grupelėse. Tuomet pakalbėkite apie tai, ar planai atitiko žmonių poreikį gyventi sveikoje aplinkoje, ar ne.
• Ar visi jautėsi galintys dalyvauti ir prisidėti prie proceso? Kaip grupelės panaudojo individualius savo narių talentus?
• Koks jausmas gauti grįžtamąjį ryšį savo planams?
• Koks jausmas duoti grįžtamąjį ryšį?
• Ar jie būtų pasirengę eiti į kompromisą dėl kai kurių savo idealų, jei dabar reikėtų sukurti vieną vienintelį klasės ar grupės planą, atitinkantį absoliučiai visų jos narių poreikius ir aspiracijas?
• Ar planuose atsižvelgta į aplinkosaugą, pvz., poreikį mažinti anglies dvideginio emisijas, naudoti atsinaujinančius ir tvarius išteklius bei rūšiuoti atliekas?
• Ar dalyviams patiko jausmas būti „savo ateities architektais“? Ar jie tiki, kad šie idealai vieną dieną galėtų tapti realybe? Kodėl? Kodėl ne?
• Ar jie tiki, kad suaugusieji būtų pasiruošę apie šiuos planus diskutuoti? Kodėl? Kodėl ne?
• Kas šiuose planuose labiausiai nustebino?
• Kokios bus jų, kaip piliečių, teisės ateityje?
• Kokios bus jų, kaip piliečių, pareigos ateityje?
• Ar jauni žmonės jūsų mokykloje (klube, bendruomenėje) turi galimybę tarti žodį dėl juos tiesiogiai liečiančių veiksmų arba bendrų vystymosi procesų? Kokias teises jie gali teigti turintys, kad galėtų dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose?
• Kokias apskritai galimybes daryti įtaką demokratiniams procesams, kurie formuoja jų gyvenimą ir ateitį, turi jaunimas?
• Kokių vietinių paslaugų reikia, kad būtų užtikrintos visų teisės į sveikatą, poilsį, laisvalaikį ir kultūrinį gyvenimą?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)Goto top

Šio užsiėmimo pavadinimas yra „Mūsų ateitys“. Daugiskaita vartojama norint pabrėžti, kad ateitis nėra iš anksto nulemta – ne, ji bus tai, kuo mes ją padarysime. Todėl yra daugybė įmanomų ateičių, o iššūkis jauniems žmonėms yra sukurti ateitį, kuri atspindėtų jų idealus ir aspiracijas.

Kad įtvirtintumėte pokyčių koncepciją, galite parodyti senų nuotraukų, kaip jūsų vietovė atrodė prieš dešimt ar dvidešimt metų. Taip pat galite pakviesti dalyvius pamąstyti apie globalinius pokyčius. Pavyzdžiui, tegu jie pamąsto apie faktą, jog prieš trisdešimt metų internetas buvo mokslinės fantastikos tema, tačiau jau po kelerių metų prie tinklo bus galima prisijungti iš kiekvienos pasaulio mokyklos ir bibliotekos.

Jeigu dalyviai nėra tikri, kaip galėtų atrodyti jų ateities miestelis, galite jiems pagelbėti užduodami šiuos klausimus:
• Kas čia gyvens? Žmonės, kurie čia gimė, ar nauji atvykėliai? Kokio amžiaus jie bus? Ar gyvens šeimomis?
• Kaip atrodys jų kasdienis gyvenimas? Kur jie pirks maistą? Kaip judės?
• Kokių gerovės paslaugų – ligoninių, dantistų ir t. t. – jiems reikės?
• Kokios bus jų mokyklos?
• Kaip jie keliaus?
• Kaip atrodys jų namai?
• Kokie bus jų socialiniai gyvenimai? Ką jie veiks laisvalaikiu?
• Ar jie turės naminių gyvūnėlių?
• Ką žmonės dirbs?
• Kokių naujų technologinių dalykų gali atsirasti?
• O kaip dėl aplinkos? Gamtos?

VariacijosGoto top

Vietoj koliažo galite gaminti modelius iš panaudotų daiktų, pvz., kartoninių dėžių ar pakuočių, tualetinio popieriaus ritinėlių ar perlenkto kartono, arba galite panaudoti lego kaladėles.

Užuot kūrę bendrus planus, kaip galėtų atrodytų jų vietovė, dalyviai gali pasirinkti šiuo metu nenaudojamą vietą, kurią galima vystyti. Leiskite grupei patyrinėti skirtingų bendruomenės sektorių poreikius ir sugalvoti pasiūlymą, kurį jie pateiktų vietos savivaldybei. Toje vietovėje būtų galima įkurdinti prekybos centrą, laisvalaikio centrą, mokyklą, daugiabutį, automobilių stovėjimo aikštelę, atvirą žalią erdvę, žaidimų aikštelę, sporto aikštelę, ramų rožių sodą su suoliukais senukams, miesto daržą, laukinės gamtos prieglobstį, karuseles arba vietą keliautojams. Jeigu norite tai pateikti kaip veiksmo projektą, informacijos apie veiksmo projektų planavimą ir įgyvendinimą rasite 3-iame skyriuje.

Pasiūlymai, ką daryti toliauGoto top

Galbūt norite patyrinėti, kaip jūsų vietovė galėtų prisitaikyti prie ateities iššūkių – naftos pabaigos ir klimato kaitos. Iniciatyva „Transition Town“ (Tranziciniai miesteliai) – tai vietiniai žmonės, nagrinėjantys visus savo bendruomenės gyvenimo aspektus (maistą, energiją, transportą, sveikatą, širdį ir sielą, ekonomiką ir pragyvenimą ir t. t.) ir randantys kūrybinių būdų galų gale per 15–20 metų įkurti bendruomenės apibrėžtą ir jos įgyvendintą „Energijos mažėjimo veiksmų planą“. Iki šiol būta tokių iniciatyvų: bendruomenės daržų maisto auginimui įkūrimas; apsikeitimas verslo atliekomis – kai bandoma sujungti vienos pramonės atliekas su kita, tas atliekas naudojančia pramone; senų daiktų taisymas, o ne išmetimas; vietinių prekybos sistemų kūrimas.

Daugiau informacijos ir pavyzdžių, kaip žmonės vysto šį konceptą visame pasaulyje, rasite svetainėje www.transitiontowns.org arba į savo paieškos langelį įrašykite „Transition Towns“.

Kita idėja – paprašyti dalyvių nupiešti personalizuotą, iliustruotą ir anotuotą didelį savo gyvenamosios vietos žemėlapį, kuriame būtų pažymėti jiems svarbūs dalykai. Pvz., grafitis ant sienos, konkretus medis palei kelią ar neoficialus takelis, kuriuo jie eina norėdami nukirsti kampą. Fiksuojant, kad kažkas egzistuoja, parodoma, jog tai yra vertinama, taip pat tai yra būdas apsaugoti svarbius objektus nuo sugriovimo per kokį nors ateities „vystymosi“ projektą. Žr www.commonground.org.uk ir jų projektą „Parish Maps“ (Parapijos žemėlapiai).

Kitas būdas žiūrėti į vietovę ir matyti jos resursų paskirstymą, bruožus, kraštovaizdį ir žemės panaudojimą yra įrankis, žinomas kaip „transektinis ėjimas“ (angl. transect walk), kurį Pasaulio bankas naudoja savo skurdo ir socialinio poveikio analizei. Išbandykite jį vieną popietę, jeigu užsimanysite išlėkti į gamtą! Svetainėje http://web.worldbank.org įveskite žodžius „transect walk“.

Sužinokite daugiau apie vietos plėtros planavimo procesus ir kaip daryti jiems įtaką. Įsitraukite į sprendimų priėmimą mokykloje, klube ar asociacijoje – dalyvaukite tarybos susirinkimuose ar net iškelkite savo kandidatūrą rinkimuose. Yra ir daugiau užsiėmimų, kurie gali būti naudingi žvalgantis po ateities galimybes. Pvz., „Kelias į Lygybės žemę“ yra apie tai, kaip pasiekti lyčių lygybę.

Jeigu norite dar vieno užsiėmimo, kuris įtrauktų jaunimą į demokratinį sprendimų priėmimą dalyvaujant mokyklos tarybose – šįkart apie tai, kokio švietimo jie nori,– pažiūrėkite „Tegu kiekvieno balsas būna išgirstas“.

Kol svajojame apie savo ateitis, galime pradėti kurti teisingesnę visuomenę. Jeigu grupė norėtų apmąstyti patyčių temą ir patyrinėti, kaip lavinti empatiją ir pagarbą visiems, tuomet galima surengti užsiėmimą „Ar turime alternatyvų?“.

Idėjos veiksmamsGoto top

Surenkite koliažų parodą ir pakvieskite vietos savivaldybės atstovus apsilankyti ir išgirsti jūsų nuomones.

Gaukite savo bendruomenės strateginių planų (metinių ar ilgalaikių) kopijas. Kartu su grupe juos paanalizuokite, tuomet pasikonsultuokite su draugais ir šeimos nariais.

Savo atsaką pateikite sukurdami tinklaraštį, parašydami žinutę vietiniam laikraščiui, suorganizuodami viešą susirinkimą šiuo klausimu arba dalyvaudami valdžios surengtoje viešoje asamblėjoje.

Susisiekite su savo vietine „Agenda 21“ atšaka arba kita aplinkosaugos grupe ir įsitraukite į darbus dėl tvarios ateities.

Goto top