Eiga

1. Paaiškinkite, kad čia dalyviai turi galimybę pasidalinti savo mintimis bei jausmais apie asmenines smurto patirtis – tiek tais atvejais, kai kažkas smurtavo prieš juos, tiek tais, kai jie smurtavo prieš kažką kitą.
2. Įsitikinkite, kad visi žino ir supranta dalyvaujamojo grupinio darbo taisykles: su visais reikia elgtis pagarbiai, viskas, kas pasakoma, lieka konfidencialu, niekas neturi būti verčiamas jausti spaudimą sakyti kažką, dėl ko jie pasijustų nepatogiai.
3. Surenkite trumpą minčių lietų apie žodį „smurtas“, paprašydami dalyvių pateikti kasdienio smurto pavyzdžių, tarkime, verbalinis kabinėjimasis, įžeidinėjimas, sarkazmas, įlindimas prieš tave eilėje, sudavimas vaikui, mušimas arba kai tave muša, gaujų bauginimas, plėšimas, vagystė, kišenvagystė, vandalizmas ir t. t.
4. Paprašykite visų penkias minutes pamąstyti apie asmeninius incidentus, kai:
a. kažkas prieš juos naudojo smurtą
b. jie prieš kažką naudojo smurtą
c. jie matė kažką smurtaujant, bet neįsikišo
5. Pakvieskite dalyvius savanoriškai papasakoti savo patirtis, kurias visa grupė galėtų aptarti. Leiskite jiems pasisakyti, kas įvyko ir kaip jie dėl to jautėsi. Pamėginkite gauti po du pavyzdžius visoms kategorijoms – a, b ir c.
6. Lentoje šiuos incidentus trumpai užrašykite.

Aptarimas ir apibendrinimas

Pradėkite trumpa diskusija apie patį užsiėmimą, ar jis buvo sunkus, ar lengvas, kodėl. Tuomet paanalizuokite įvairių incidentų priežastis ir pasekmes.

• Kodėl smurtinė situacija susiklostė?
• Kodėl elgėtės būtent taip?
• Kaip panašiomis aplinkybėmis elgtųsi kiti grupės nariai?
• Kaip kitaip būtumėt galėję pasielgti jūs? Ar kiti grupės nariai turi kokių pasiūlymų?
• Ką kas nors būtų galėjęs padaryti, kad incidentui būtų užkirstas kelias?
• C atveju, kodėl jie neįsikišo?
• Ar incidentų priežastys buvo panašios, ar visos skirtingos?
• Kiek incidentų buvo nulemti nesusipratimų, kiek – kartėlio, neapykantos ar pavydo, kiek – kultūros, papročių, nuomonės ar įsitikinimų skirtumų?
• Ką žmonėms reiškia žodis „tolerancija“? Kaip jie apibrėžtų sąvoką?
• Ar turime toleruoti viską, ką kiti žmonės sako ar daro?
• Kodėl tolerancija – viena svarbiausių vertybių propaguojant žmogaus teises?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Pabrėžkite, kad šio užsiėmimo tikslas – ugdyti įgūdžius, padedančius suvaldyti smurtą, atpažįstant priežastis, pripažįstant jausmus ir emocijas, ugdant įgūdžius elgtis tvirtai, kad būtų galima situaciją kontroliuoti. Tikslas – rasti nesmurtinių priemonių atsakyti į smurto situacijas, o ne padėti individams išgyventi savo traumas. Jei kas nors kenčia dėl patirto smurto, pasakykite, kad jie gali ateiti su jumis pasikalbėti po užsiėmimo asmeniškai ir kad tuomet jūs galėsite jiems padėti gauti profesionalią pagalbą.

Būkite pasiruošę siurprizams ir padėti visiems, kuriems šis užsiėmimas gali būti sunkus ar liūdinantis. Negalite žinoti nei visų dalyvių gyvenimo istorijų, nei kas nutiko ar vyksta jų šeimose. Gali būti, kad kai kurie dalyviai yra patyrę smurtą, pvz., smurtą artimoje aplinkoje, vaikų išnaudojimą, psichologinį ar emocinį smurtą, kibernetines patyčias, seksualinį išnaudojimą, rasizmą, patyčias darbe ar mokykloje, kelių erelių pyktį, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti, neapykantos nusikaltimus, terorizmą, genocidą, karą, karo nusikaltimus ir smurtinius nusikaltimus.

Liepkite žmonėms prisiminti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1-ąjį straipsnį: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai.“ Jei tikimės, kad kiti laikysis šio straipsnio, tuomet ir patys turime jo laikytis.

Jeigu grupėje daugiau nei dešimt žmonių, galite ją padalinti į mažesnes grupeles.

Variacijos

Tai labai tinka dramos užsiėmimui. Dviejų, trijų ar keturių dalyvių paprašykite trumpai suvaidinti incidentą. Likę grupės nariai tegu stebi. Vaidinimą galite kartkartėmis sustabdyti ir pakviesti žiūrovus pakomentuoti ar pasiūlyti, kaip jį būtų galima tęsti.

Arba žiūrovai gali patys tiesiogiai įsiterpti, perimti vaidmenį iš aktorių ir išplėtoti alternatyvias pasekmes.

Vietoj forumo teatro galite sukurti „Vaizdų teatrą“. Šis metodas labai efektyvus, kai norite, kad žmonės pamąstytų apie smurtą. Vieno žmogaus – skulptoriaus – paprašykite sukurti kolektyvinį vaizdą, panaudojant kai kuriuos kitus dalyvius ir sudėliojant jų kūnus taip, kad išeitų smurto situaciją vaizduojanti scena. Skulptoriui baigus, likę grupės nariai gali komentuoti ir užduoti klausimus. Kitas žingsnis – transformuoti sceną į pozityvų nesmurtinės situacijos vaizdą.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Galbūt norėsite aptarti JT Tolerancijos principų deklaracijoje esantį prieštaravimą, kuris kelia klausimų apie tolerancijos ribas. „Tolerancija atitinka pagarbą žmogaus teisėms; tolerancijos praktikavimas nereiškia socialinės neteisybės toleravimo ar savo įsitikinimų silpninimo ar jų atsisakymo. Tolerancija reiškia, kad asmuo yra laisvas laikytis savo įsitikinimų ir priima, kad kiti laikosi savų.“ Paprašykite grupės pasvarstyti apie tai, kad, jei „ tolerancijos praktikavimas nereiškia socialinės neteisybės toleravimo“, kaip galima tuo pat metu „priimti, kad kiti laikosi savų [įsitikinimų]“, ypač jei jie yra rasistiniai?

Raskite organizacijų, teikiančių pagalbą smurto aukoms, pvz., yra įsteigusios telefono pagalbos liniją ar paramos aukoms tinklus. Raskite kitų organizacijų, propaguojančių supratimą ir toleranciją bendruomenėje.

Jeigu norite tęsti taikos ir smurto temą, atsiverskite „Namų reikalus“, kur kalbama apie smurtą šeimoje, „Mano gyvenimas nėra šou“ apie kibernetines patyčias ir „Ar turime alternatyvų?“ apie patyčias.

Idėjos veiksmams

Susisiekite su bendruomenėje taiką ir ne smurtą propaguojančia organizacija ir paklauskite, kuo galite savanoriškai padėti.

Daugiau informacijos

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo pirmojoje pasaulinėje smurto ir sveikatos ataskaitoje (2002 m.) smurtą apibrėžė kaip „tyčinį fizinės jėgos ar galios panaudojimą, realų ar grasinamą, prieš save, prieš kitą asmenį, grupę ar bendruomenę, kuris turi arba realiai gali turėti tokių pasekmių kaip sužeidimas, mirtis, psichologinė žala, blogas vystymasis ar atėmimas.“

JT tolerancijos principų deklaracija
1 straipsnis – Tolerancijos reikšmė
1.1 Tolerancija yra pagarba turtingai mūsų pasaulio kultūrų įvairovei, išraiškos formoms ir būdams būti žmonėmis, jų priėmimas ir vertinimas. Ją puoselėja žinios, atvirumas, bendravimas ir minties, sąžinės ir tikėjimo laisvė. Tolerancija yra harmonija skirtume. Tai – ne tik moralinė pareiga, bet ir politinis bei teisinis reikalavimas. Tolerancija – ta dorybė, kuri taiką daro įmanomą – prisideda prie karo kultūros pakeitimo taikos kultūra.
1.2 Tolerancija nėra koncesija, atlaidumas ar pataikavimas. Tolerancija pirmiausia yra požiūris, kurį lemia kitų žmonių visuotinių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas. Jokiomis aplinkybėmis šių fundamentalių vertybių pažeidimų negalima pateisinti. Toleranciją praktikuoja individai, jų grupės bei valstybės.
1.3 Tolerancija – tai atsakomybė, sauganti žmogaus teises, pliuralizmą (įskaitant kultūrinį), demokratiją ir įstatymo viršenybę. Ji apima dogmatizmo ir absoliutizmo atmetimą ir patvirtina tarptautiniuose žmogaus teisių instrumentuose nustatytus standartus.
1.4 Tolerancija atitinka pagarbą žmogaus teisėms; tolerancijos praktikavimas nereiškia socialinės neteisybės toleravimo ar savo įsitikinimų silpninimo ar jų atsisakymo. Tolerancija reiškia, kad asmuo yra laisvas laikytis savo įsitikinimų ir priima, kad kiti laikosi savų. Ji reiškia priėmimą fakto, kad visi žmonės, natūraliai įvairūs savo išvaizda, situacija, kalba, elgesiu ir vertybėmis, turi teisę gyventi taikoje būdami tokie, kokie yra. Ji taip pat reiškia, kad vieno asmens požiūriai negali būti primetami kitam.

Jungtinių Tautų paskelbta Tarptautinė smurto prevencijos diena – tai proga propaguoti smurto prevenciją per švietimą ir visuomenės sąmoningumą. Kasmet ji minima spalio 2 d. – per žinomo Indijos lyderio Mahatmos Gandžio gimtadienį.