Eiga

1. Pristatykite temą minčių lietumi apie „dažniausiai mūsų rajone pasitaikančias smurto formas“. Užrašykite viską, ką dalyviai sako, tačiau kol kas dar apie nieką nediskutuokite. Popieriaus lapą ar lentą su užrašais palikite gerai matomoje vietoje.
2. Paprašykite žmonių pasidalinti į mažas grupeles, po 2–6 asmenis kiekvienoje. Jums reikės mažiausiai trijų grupių.
3. Išdalinkite atvejų analizių ir „Gairių grupinei diskusijai“ kopijas.
4. Duokite dalyviams 5 minučių perskaityti atvejus. Pabrėžkite, kad jų diskusijos turi remtis tais atvejais. Dalyviai turi suprasti, kad kalbos apie smurtą artimoje aplinkoje gali būti labai asmeniškos, ir niekas neturėtų jaustis spaudžiamas atskleisti daugiau, nei nori.
5. Grupiniam darbui paskirkite valandą laiko.
6. Pabaigoje susirinkite į plenarinę sesiją aptarimui ir apibendrinimui.

Aptarimas ir apibendrinimas

Pradėkite trumpa apžvalga apie grupinį darbą: kaip sekėsi? Ar atvejuose aprašyti įvykiai galėjo nutikti jūsų mieste? Ar klausimai buvo aktualūs? Jei grupės dirbo su skirtingais atvejais, leiskite joms pasidalinti mintimis apie skirtingų nusikaltimų analizes. Tuomet pakalbėkite apie aktualumą jūsų gyvenimuose:
• Kaip plačiai smurtas artimoje aplinkoje yra paplitęs jūsų bendruomenėje ir visoje šalyje?
• Kurioms žmogaus teisėms gresia pavojus?
• Kokios yra smurto artimoje aplinkoje priežastys?
• Kodėl dažniau vyrai smurtauja prieš moteris, o ne moterys prieš vyrus?
• Kaip smurtą artimoje aplinkoje galima sustabdyti? Ką galėtų / turėtų daryti:
– valdžios organai?
– vietos bendruomenė?
– smurtautojai ir jų aukos?
– draugai ir kaimynai?
• Pamąstykite apie skirtingas jūsų aptartas smurto formas.
Paklauskite, ar kas nors norėtų labiau gilintis į iškilusias problemas, ir aptarkite, kokių veiksmų galima būtų imtis.

Patarimai fasilitatoriui (-ei)

Smurtas artimoje aplinkoje nediskriminuoja. Jis vyksta ir tarp heteroseksualių, ir tos pačios lyties porų. Jis vyksta visose amžiaus, etninėse ir ekonominėse grupėse. Ir nors aukomis dažniausiai tampa moterys, prieš vyrus taip pat smurtaujama – ypač verbaliai ir emociškai. Smurtas artimoje aplinkoje, dar vadinamas smurtu šeimoje, vyksta tada, kai vienas intymiuose santykiuose ar santuokoje esančių asmenų bando dominuoti ir kontroliuoti kitą. Negražus elgesys artimoje aplinkoje, kurio metu naudojamas fizinis smurtas, vadinamas smurtu artimoje aplinkoje.

Didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje incidentų įvykdomi prieš moteris ir vyksta namuose – todėl šis užsiėmimas ir pavadintas „Namų reikalais“. Tačiau kartais, nors ir retai, smurtauja moterys, todėl įtraukėme ir Hanso istoriją.

Svarstydami apie šį užsiėmimą, turėkite omenyje, kad būtinas jautrumas ir anonimiškumas / privatumas (kai kurie dalyviai gali būti patyrę smurtą artimoje aplinkoje savo šeimoje ar giminėje). Aiškiai nurodykite, kad niekas neturi jaustis spaudžiamas atskleisti daugiau, nei nori. Jūs laisvai galite pakeisti kai kurias detales arba visus atvejus, kad labiau atitiktumėte grupės poreikius.

Dalyviai vyrai gali stipriai reaguoti į užsiėmimą ar kai kurias diskusijas. Svarbu atminti, kad jūsų tikslas nėra priversti berniukus ar vaikinus jaustis kaltais dėl to, ką daro kiti vyrai. Tačiau yra žmonių, teigiančių, kad vyrai yra opresinės patriarchalinės sistemos dalis ir todėl atlieka joje vaidmenį – toks postulatas gali privesti prie įdomių diskusijų. Be to, galbūt panorėsite panagrinėti vyrų smurto prieš moteris pasekmes patiems vyrams – tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai.

Užbaigti sesiją tylos minute už smurto artimoje aplinkoje aukas – veiksmingas būdas užbaigti užsiėmimą ir skatinti empatiją bei solidarumą.

Variacijos

Kai kurie grupės nariai gali pradėti vaidinti vieną iš scenų, kiti tuo tarpu yra publika. Fasilitatorius (-ė) vaidinimą kartkartėmis sustabdo ir pakviečia žiūrovus pasiūlyti, ką veikėjai galėtų daryti kitaip, kad palengvintų situaciją ir ji baigtųsi gerai.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Grupė galėtų susisiekti su vietos policija ir išsiaiškinti, ką jie daro sulaukę skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje. Kita galimybė – susisiekti su artimiausia pagalbą moterims teikiančia organizacija ir pakviesti jų atstovę pristatyti faktus bei duomenis apie situaciją jų vietos bendruomenėje.

Kita beveik tabu tema daugelyje šalių yra seksualumas, ypač homoseksualumas. Jei grupė norėtų panagrinėti šiuos dalykus, ji gali atlikti užsiėmimą „Pasikalbėkime apie seksą“.

Idėjos veiksmams

Susisiekite su vietine moterų prieglauda ar informacijos centru arba su moterų teisėmis dirbančia organizacija ir išsiaiškinkite, kokie jų poreikiai ir kaip jūs galite jiems padėti.

Daugiau informacijos

Nors smurtauti gali ir moterys, o netinkamas elgesys tos pačios lyties asmenų santykiuose pamažu taip pat pradedamas pripažinti, įrodymai rodo, kad absoliuti dauguma atvejų – kai vyrų smurto aukomis tampa moterys ir mergaitės. Dėl šios priežasties Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1993 m. priėmė deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo. Joje smurtas prieš moteris apibūdinamas kaip „bet koks smurto lyties pagrindu veiksmas, kuris baigiasi arba, tikėtina, baigsis fizine, seksualine ar psichologine žala ar kančia moterims, įskaitant grasinimus tokiais veiksmais, prievarta ar prievartiniu laisvės atėmimu, ar viešai, ar privačiame gyvenime.“ Jis apima, bet nėra vien tik „fizinis, seksualinis ir psichologinis smurtas, vykstantis šeimoje, įskaitant mušimą, seksualinį moteriškos lyties vaikų išnaudojimą šeimoje, su kraičiu susijusią prievartą, sutuoktinio vykdomą prievartavimą, moterų lytinių organų žalojimą ir kitas moterims žalingas tradicines praktikas; ne sutuoktinio vykdomas smurtas ir su išnaudojimu susijęs smurtas; fizinis, seksualinis ir psichologinis smurtas, vykstantis bendruomenėje, įskaitant prievartavimą, seksualinį išnaudojimą, seksualinį priekabiavimą darbe, švietimo įstaigose ir kitur; prekyba moterimis ir priverstinė prostitucija; ir fizinė, seksualinė bei psichologinė prievarta, kurią vykdo arba remia valdžia, kur ji bevyktų.“

Daugiau informacijos rasite 5 skyriuje, skyrelyje apie lytį.

Smurtas šeimoje

Moterų žmogaus teisės pažeidžiamos ne tik kare. Visų pirma jos pažeidinėjamos namuose. „Būtent dėl „privačios“ tokio smurto natūros visada ir buvo, ir išlieka sunku vykdyti intervencijas.“

Tyrimai nuosekliai rodo, kad labiau tikėtina, jog moterį sužeis, išprievartaus ar nužudys jos dabartinis ar buvęs partneris nei bet kuris kitas asmuo. Smurtas šeimoje paveikia ne tik moterį, bet ir jos vaikus, ypač – mergaites ir merginas.

Paroda „Tyliosios liudininkės“

Šią veiklą įkvėpė paroda apie smurtą šeimoje ir moterų nužudymą, kurią į Europos jaunimo centrą Budapešte atvežė NANE Moterų teisių asociacija (Budapeštas, Vengrija) ir kurioje buvo pateikti pasakojimai apie Eszter ir Kati. Šia paroda buvo siekiama padidinti visuomenės sąmoningumą apie smurto šeimoje bei nužudymų dimensijas ir žiaurumą bei daryti tai pasakojant nužudytųjų moterų – „tyliųjų liudininkių“ – istorijas.

Parodos „Tyliosios liudininkės“ organizavimas gali būti labai praktiškas ir veiksmingas būdas kovoti su smurtu šeimoje jūsų bendruomenėje, mieste ar regione. Yra knygų, kuriose aprašoma, kaip naudoti liudininkes ir kaip organizuoti parodą, tarp jų – knyga pavadinimu „Results“ (Rezultatai), pasakojanti apie pirmuosius kampanijos metus JAV ir išdėstanti keletą istorijų, kurias galima naudoti kaip pavyzdžius. Tinklalapio adresas yra www.silentwitness.net. Jame taip pat yra ilgas sąrašas tarptautinių kontaktų, kurie tokią parodą jau yra suorganizavę.

Pirmasis Europos įstatymas, skirtas konkrečiai smurtui lyties pagrindu

Organiškas aktas dėl integruotų apsaugos priemonių prieš smurtą lyties pagrindu. 2004 m. gruodžio 22 d. Ispanija priėmė įstatymą, leidžiantį įkurti specialius teismus ir integruotus reabilitacijos centrus, teikti geresnę paramą aukoms ir seriją procedūrų, skirtų apsaugoti moteris, kurioms gresia pavojus.

Jungtinių Tautų specialioji pranešėja smurto prieš moteris ir mergaites klausimais

2009 m. birželį Jungtinės Tautos įkūrė Specialiosios pranešėjos smurto prieš moteris ir mergaites klausimais pareigybę. 2010 m. pirmoji paskirtoji – Rashida Manjoo – pateikė pirmąją teminę ataskaitą, skirtą Žmogaus teisių tarybai, apie smurtą prieš moteris, jo priežastis ir pasekmes. Ataskaitą rasite www2.ohchr.org.

Papildomi šaltiniai internete:

• www.wave-network.org Europos informacijos centras prieš smurtą turi duomenų bazę, kurioje surašytos pagalbą Europos moterims teikiančios organizacijos.
• www.womenlobby.org Europos moterų lobizmo centras.
• www.ewlcentreonviolence.org yra Europos moterų lobizmo centro dėl smurto prieš moteris tinklalapis. Jame yra daug informacijos apie SPM (smurtą prieš moteris), įskaitant šalių ataskaitas.
• www.whiteribbon.ca Baltojo kaspino kampanija yra „didžiausia vyrų pastanga siekiant užbaigti vyrų smurtą prieš moteris“.
• www.europrofem.org „EuroPRO-Fem“, arba Europos profeministų vyrų tinklas, yra vyrų organizacijų ir projektų tinklas, vienijantis susirūpinusius dėl vyrų dominavimo, smurto ir moterų priespaudos.
• www.hotpeachpages.net Tarptautinis smurto šeimoje agentūrų sąrašas turi sukaupęs informacijos apie visas pasaulio šalis.
• www.unifem.org JT moterų vystymosi fondo interneto svetainėje yra naudingos informacijos apie problemas dėl lyties ir smurtą prieš moteris.

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

1 atvejis – Eszter
Jis pradėjo ginčytis su žmona, kaltindamas ją nieko namuose nesutvarkius, neišvalius ir nepagaminus valgyti. Tuo pat metu jis ją ir mušė. Trankė jai per galvą ir veidą savo plikomis rankomis. Išrovė kuokštus plaukų ir apspardė savo auliniais batais. Tuomet jis nuplėšė drabužius nuo viršutinės jos kūno dalies ir parvertė ant lovos, kur ketino ir toliau ją mušti.
Visa tai vyko matant 8-metei jų dukrai, kuri maldavo tėvo sustoti. Tuomet jis liovėsi. Išvertė Eszter iš lovos ir užmigo.
Tą naktį Eszter mirė.

2 atvejis – Kati
Kati bandė pabėgti nuo savo sužadėtinio, kuris vis labiau smurtavo. Ji išsinuomojo butą kitame miestelyje, bet jis ir toliau jai skambinėjo ir grasino. Kati psichikos būklė blogėjo.
Vieną dieną jos sužadėtinis atvažiavo jos pasiimti iš darbo, norėdamas įkalbėti ją sugrįžti. Nusivežė ją į netoliese esantį mišką, kur bandė pasmaugti jos pačios megztiniu. Kitą dieną Kati savo kolegoms darbe papasakojo bijanti, kad vieną dieną jis ją tikrai pasmaugs.
Praėjus keturioms dienoms jos sužadėtinis išgėrė. Jis vėl jos laukė po darbo, o jai atėjus pradėjo ją mušti. Vakare jis nusprendė aplankyti gimines. Pakeliui jie keletą kartų sustabdė automobilį. Kati, matydama, kokios jis būklės, sutiko su juo pasimylėti, tačiau jis buvo pernelyg girtas.
Kati pasakė savo sužadėtiniui, kad jis jos nebedomina. Tai jį labai supykdė. Jis pagriebė ilgą odinį diržą ir ją pasmaugė.
Paskui įmetė jos lavoną į griovį ir apdangstė medžių šakomis.

3 atvejis – Maria
Mariai buvo 70 metų. Jos vyras mirė prieš 10 metų, ir ji gyveno mažame namelyje su savo sūnumi Philippe, kuriam tuo metu buvo 40 metų.
Jos sūnus buvo bedarbis ir kartais daug gerdavo. Maria žinojo, kad jis vagia pinigus iš jos piniginės, tačiau dažniausiai nieko nesakydavo, nes nenorėdavo pridaryti dar daugiau problemų. Būdamas girtas, Philippe tapdavo labai agresyvus, ir kartais Mariai tekdavo užsirakinti savo kambaryje, kad nuo jo apsisaugotų.
Vieną dieną Philippe grįžo namo visiškai girtas ir susinervino, nes nerado vakarienės. Kai Maria jam paaiškino nieko nepagaminusi, nes sirgo ir buvo labai pavargusi, jis pradėjo daužyti viską kambaryje. Maria neturėjo nei laiko, nei jėgų pabėgti, kai jos sūnus metė į ją kėdę. Maria bandė apsisaugoti, bet parkrito ir susimušė galvą. Atvyko kaimynas, bet buvo jau per vėlu. Komos būsenos Maria mirė nepasiekusi ligoninės.

4 atvejis – Leandras
Leandrui buvo 8-eri metai. Jis gyveno nedideliame bute su savo jaunesne seserimi, kuriai buvo treji, mama ir jos vaikinu Janu. Leandras niekada nepažinojo savo tėvo. Jam patiko mokykla, bet nepatiko Janas. Tiesą sakant, Janas kartais smurtaudavo ir primušdavo Leandrą. Šis jo labai bijojo, sunkiai užmigdavo ir prarado apetitą. Leandro mokytoja tai pastebėjo ir panoro susitikti su jo tėvais, nes jai atrodė, kad Leandrui sekasi ne taip gerai, kaip galėtų, jam buvo sunku susikaupti ir kartais jis tapdavo agresyvus su savo draugais. Mama su mokytoja susitiko, bet apie situaciją namuose nieko jai nesakė. Grįžusi namo papasakojo Janui, ką sakė mokytoja. Janas labai supyko ir vėl primušė Leandrą, šįkart sulaužė jam ranką. Ligoninėje motina melavo ir sakė, kad Leandras nugriuvo.

5 atvejis – Banaz
Banaz keletą kartų bandė įspėti policiją, kad jos gyvybei gresia pavojus. 2005 metų gruodį jos tėvas ją užpuolė ir bandė nužudyti. Ji labai išsigando ir kreipėsi į policiją. Tačiau tiriantieji pareigūnai į jos liudijimą nepažiūrėjo rimtai.
Banaz pabėgo, bet vėliau sugrįžo pas savo šeimą ir bandė toliau slapta tęsti santykius su savo vaikinu, tačiau abiem buvo pagrasinta mirtimi, jei ir toliau matysis. Banaz buvo patarta persikelti į saugią prieglaudą, bet ji tikėjo būsianti saugi namuose, nes ten buvo jos motina.
Sausio 24 d. Banaz dingo, jos suiręs kūnas po trijų mėnesių buvo rastas lagamine, palaidotas sode.
Teismo metu jos tėvas ir dėdė teigė užsakę žmogžudystę, nes tikėjo, jog ji užtraukė šeimai gėdą įsimylėdama vyrą, už kurio jos šeima neketino leisti tekėti. Banaz buvo vos 20 metų.
http://news.bbc.co.uk/2/hi/6722699.stm; 2007 m. birželio 11 d.

6 atvejis – Amira
Amirai buvo ketveri, kai jos šeima pabėgo iš karo draskomos Somalijos ir apsigyveno viename Europos mieste, kur jos ankstyva vaikystė atrodė nepalyginamai geresnė.
Vieną rytą, kai jai buvo vienuolika metų, Amiros motina pasiūlė abiem aplankyti jos tetą, kad Amira galėtų pažaisti su savo vienmete pussesere. Amira nežinojo, kad jos motina su teta slapta suorganizavo „pjaustytojos“ kelionę iš Mogadišo, kad ši apipjaustytų jų dukteris. Jos tikėjo, kad tai padaryti būtina, kitaip dukros niekada neištekės.
Staiga jos mama ir teta sugriebė Amirą. „Jos mane laikė, o tada moteris, kurios niekada nesu mačiusi, pradėjo mane pjaustyti. Aš rėkiau, ir teta man stipriai užgniaužė burną“, – sako ji. „Prižadėkit, kad niekas niekada nesužinos, kad su jumis kalbėjau, – maldavo Amira. – Jei mano bendruomenės žmonės sužinos, jie sakys, kad juos išdaviau, ir man reikės bėgti. Be to, nenoriu, kad mano tėvai keliautų į kalėjimą.“
Adaptuota iš http://www.dailymail.co.uk/femail/article-505796 2008 m. sausio 3 d. ir www.fgmnetwork.org

7 atvejis – Denise
„Aš esu kraujomaišos auka. Mano tėvas mane išprievartavo, kai man buvo penkiolika. Tai nebuvo nei pirmas, nei paskutinis kartas, tačiau tąkart aš pastojau.
Vieną naktį labai blogai pasijaučiau ir tėvai nuvežė mane į ligoninę. Gydytojas pamatė, kad, be labai sunkaus gripo, aš buvau ir 19 savaičių nėščia. Jis man pasakė, kad aš nėščia, ir paklausė, ką noriu daryti. Nepaisant skausmo ir kaltės, kurią jaučiau, atsisakiau aborto. Mano tėvas nežmoniškai supyko ir reikalavo, kad sutikčiau. Gydytojas atsisakė daryti abortą, nes aš jo nenorėjau. Tėvas reikalavo, kad būtų surastas abortus darantis žmogus, ir po valandos toks vyras atvažiavo į ligoninę. Bandžiau pabėgti nuo operacinio stalo, bet jis liepė trims seselėms mane laikyti, kol pririšo mane prie lovos ir suleido raumenis laisvinančių vaistų, kad nesipriešinčiau. Aš ir toliau rėkiau, kad nenoriu aborto. Jis man pasakė: „Užsičiaupk ir nustok rėkti!“ Galiausiai man suleido anestetikų.
Adaptuota iš www.humanlife.org

8 atvejis – Hansas
Savo vyrą Hansą Antonia visaip engė jau keletą metų. Kartą pasakė, kad norėtų jį pervažiuoti automobiliu. Kitą kartą ji melagingai apkaltino jį priekabiaujant prie jos vaikų. Kaimynai pradėjo gauti laiškus, kuriuose Hansas buvo kaltinamas pedofilija. Policija tais kaltinimais netikėjo, tačiau įtarė, kad Antonia yra su tais laiškais kažkaip susijusi.
Prieš trejus metus jie nustojo gyventi kartu, o po metų išsiskyrė.
Prieš keletą mėnesių Antonia pasekė po darbo namo einantį Hansą ir užmetė ant jo uždegtą ornamentą, pripildytą žibalo. Ornamentas neįsiliepsnojo, tačiau detektyvai vėliau rado žibalo ant durų bei sienų.
Vieną dieną Hansas vedžiojo savo šunį, kai prie jo pribėgo moteris. Pasigirdo šūvis. Jis suriko ir bandė šliaužti link savo buto, kur jį vijosi moteris. Policija ir medikai rado jį mirštantį ant savo valgomojo grindų. Medikai jo išgelbėti negalėjo – kulka įėjo per kairį petį, sužalojo plaučius ir įstrigo aortoje.
Adaptuota iš: http://www.seattlepi.com

Gairės grupinei diskusijai

I – Nusikaltimo analizė (20 minučių)
1. Ką manote apie nusikaltimą iš to, kaip jis aprašytas?
2. Kur toks nusikaltimas galėjo būti įvykdytas? Ar tai būtų įmanoma jūsų rajone?
3. Kodėl nusikaltimas įvyko?
4. Ar tokį nusikaltimą galima kaip nors pateisinti?
5. Kaip auka galėjo apsiginti?

II – Perėjimas į socialinę realybę (40 minučių)
6. Ar žinote, o gal neseniai girdėjote apie smurto šeimoje atvejus?
7. Kokias formas smurtas šeimoje įgauna mūsų visuomenėje?
8. Ko aukos gali imtis, jei joms reikalinga pagalba?
9. Ar išgirdusi apie tokius atvejus policija turėtų įsikišti, ar tai būtų kišimasis į asmeninius žmonių reikalus ir jų teisių pažeidimas?
10. Kokią galią tokiose situacijose turi aukos? O nusikaltimo vykdytojai?
11. Ar esate girdėję apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, kuomet auka yra vyras?
12. Išvardinkite keletą smurto šeimoje priežasčių.
13. Kaip galima užkirsti kelią smurtui šeimoje ir jį sustabdyti?
14. Ką galėtų / turėtų daryti
a. valdžios organai?
b. vietos bendruomenė?
c. susiję asmenys?
d. draugai ir kaimynai?