Su terorizmu negalima sutikti. Turime prieš jį kovoti kartu metodais, kurie nepaneigtų mūsų pagarbos įstatymo viršenybei ir žmogaus teisėms ir nebūtų naudojami kaip pretekstas tai daryti kitiems.
Naudojant atvejų analizes, dalyviai diskutuoja, kas yra teroro aktas, ir suformuluoja terorizmo apibrėžimą.
Susijusios teisės
• Teisė į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą
• Laisvė nuo kankinimų ir žeminančio elgesio
• Teisė į taiką
Tikslai
• Gilinti terorizmo priežasčių supratimą ir kaip su juo kovoti
• Ugdyti informacijos analizės ir kritinio mąstymo įgūdžius
• Skatinti reflektyvų požiūrį ir nepriklausomą mąstymą
Priemonės
• Atvejų kortelės
• Dalomoji medžiaga „Punktai pasvarstymui“
• A4 dydžio popieriaus lapas ir pieštukas kiekvienai grupelei
• Lenta ir žymikliai
Pasiruošimas
• Nusikopijuokite ir iškirpkite atvejų korteles. Kiekvienai grupei reikės po vieną rinkinį.
• Pasidarykite po vieną lapo „punktai, į kuriuos reikia atsižvelgti“ kopiją kiekvienai grupei. kiekvienai grupei.
compass-key-date
Gegužės 21 d.Pasaulinė diena prieš terorizmą
Eiga
1. Paklauskite grupės, kaip jie supranta žodį „terorizmas“. Surenkite trumpą minčių lietų – pažiūrėkite, gal kas nors sugalvos gerą apibrėžimą. Visus siūlymus surašykite ant lentos.
2. Pasakykite dalyviams, kad nors yra daugybė tarptautinių sutarčių prieš terorizmą, nė vienoje jų „terorizmas“ nėra apibrėžiamas! Viena priežasčių ta, kad dažnai Jungtinių Tautų šalys narės skirtingai supranta vykstančius konfliktus ir jų interesai klasifikuojant, ar tam tikri veiksmai yra „teroristiniai“, ar ne, skiriasi.
3. Pamėtėkite mintį, kad apibrėžimui sukurti galbūt reikia grupės ne šalių narių – tokios kaip jūsų! Paaiškinkite, kad šis užsiėmimas iki savo pabaigos turėtų jiems padėti patiems sugalvoti terorizmo apibrėžimą.
4. Padalinkite dalyvius į grupes po 4–5 ir kiekvienai grupelei paduokite po atvejų kortelių rinkinį ir popieriaus lapą. Paprašykite jų paeiliui aptarti visus teiginius ir nuspręsti, ar jie turėtų būti laikomi teroristiniais, ar ne, bei pateikti savo priežastis.
5. Po maždaug 20 minučių sukvieskite grupes kartu pasidalinti rezultatais. Pabandykite pasižymėti pagrindines pateikiamas priežastis, kodėl kai kurie atvejai neturėtų būti laikomi terorizmu.
6. Trumpai padiskutuokite apie grupelių skirtumus, leisdami visoms pusėms paaiškinti savo pasirinkimus. Paklauskite dalyvių, dėl kurių atvejų jiems buvo sunkiausia apsispręsti.
7. Paprašykite dalyvių sugrįžti į savo grupeles ir jose suformuluoti savą terorizmo apibrėžimą remiantis jų ankstesniais sprendimais arba per diskusijas pasigirdusiomis idėjomis.
8. Po 10–15 minučių pakvieskite grupes pristatyti savo siūlymus. Tuomet pereikite prie aptarimo ir apibendrinimo.
Aptarimas ir apibendrinimas
Ar apibrėžti „terorizmą“ buvo sunkiau, ar lengviau, nei jums atrodė? Kodėl?
Ar jums atrodė, kad pateikti atvejai yra realistiški: ar kas nors atpažino kuriuos nors jų kaip panašius į tikrus įvykius? Kuriuos įvykius? Ar tai padarė įtaką jūsų nuomonei?
Kaip manote, kodėl Jungtinių Tautų narėms taip sunku sutarti dėl bendro apibrėžimo?
Kuo – ar apskritai kuo nors – teroro aktai skiriasi nuo karinių veiksmų? Kaip manote, ar vieni yra labiau pateisinami nei kiti?
Kaip manote, ar reikia tam tikrų bazinių taisyklių, taikomų visoms pusėms (įskaitant ir valstybes) vadinamajame „kare prieš terorizmą“? Ar yra dalykų, kurie turėtų būti neleistini nė vienai pusei? Kokių?
Kaip manote, ar kurie nors atvejuose surašyti aktai galėtų kokiomis nors aplinkybėmis būti pateisinti? Kodėl / kodėl ne?
Kaip manote, kokios žmogaus teisės yra susijusios su jūsų aptartais atvejais?
Ar kurį nors atvejį būtų galima pateisinti iš žmogaus teisių perspektyvos?
Kodėl tampama teroristais? Kodėl žmonės daro nusikaltimus, kurių tikslas – sukelti skausmą ir baimę kitiems?
Ar įmanoma pasakyti, kokio tipo žmonės tampa teroristais? Ar galite įsivaizduoti esantys kuo nors taip tvirtai įsitikinę, kad planuotumėte dėl to atimti kitam žmogui gyvybę?
Ar galima pateisinti civilių žudymą? O teroristo nužudymą? Ar bet kieno nužudymą?
Patarimai fasilitatoriams (-ėms)
Akivaizdu, kad ši tema – labai jautri ir kontroversiška, ir kaip ją pristatysite, didele dalimi priklausys nuo jūsų regiono ar grupės charakteristikų. Galite nedvejodami nenaudoti kai kurių kortelių, kurios jums gali pasirodyti netinkamos, tas pats galioja ir aptarimo klausimams. Be to, galbūt norėsite įtraukti kitus atvejus, kurie būtų aktualesni jūsų grupės kasdienei realybei.
Jeigu norite, kad užsiėmimas būtų vaisingas, dalyviai turi jaustis galintys išreikšti savo nuoširdžią nuomonę be baimės būti cenzūruojami jūsų ar kitų grupės narių. Galite tai pasakyti pradžioje ir gauti visų dalyvių sutikimą dėl konfidencialumo. Pasakykite jiems, kad užsiėmimo tikslas – išsiaiškinti sudėtingus klausimus, kai mūsų emocijos gali prieštarauti tam, ką žmonės laiko „teisingu“ atsakymu.
Jeigu norite faktų ir skaičių, kurie užsiėmimo pradžioje stimuliuotų dalyvių susidomėjimą, įdomios statistikos apie terorizmą rasite www.nationmaster.com.
6-ajame žingsnyje, kai grupės bando suformuluoti terorizmo apibrėžimus, gali būti naudinga jiems duoti su ankstesniais atvejais susijusios medžiagos, kad būtų patikslintos bendros išvados. Dalyviams galima duoti dalomąją medžiagą „Punktai apsvarstymui“ dar prieš jiems pradedant kurti apibrėžimus arba tuos klausimus galite panaudoti pabaigoje, kad išbandytumėte įvairius apibrėžimus.
Diskutuojant apie terorizmo žmogaus teisių dimensiją, įsitikinkite, kad dalyviai žino, jog:
a) teisę į gyvybę turi visi, ją garantuoja VŽTD 3 straipsnis, Europos žmogaus teisių konvencijos 2 straipsnis ir kiti tarptautiniai dokumentai;
b) net ir karo metu – kai veiksmams galioja tarptautinė humanitarinė teisė (THT) – tyčinės atakos prieš civilius taikinius nėra leidžiamos. THT nustato pagrindines taisykles, kurių visos ginkluoto konflikto pusės turi laikytis.
(žr. „Daugiau informacijos“ žemiau)
Pasiūlymai, ką daryti toliau
Paraginkite grupę daugiau sužinoti apie pateiktus atvejus arba pamąstyti apie kitus istorinius terorizmo atvejus ir kaip tos kampanijos baigėsi.
Jeigu grupė nori sužinoti priežastis, kodėl žmonės užsiima smurtiniais aktais, atsiverskite „Akmenų mėtymą“. O jei norite patyrinėti kitas smurto formas, jums turėtų patikti užsiėmimas „Smurtas mano gyvenime“.
Daugiau informacijos
Susiję tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės straipsniai:
Žmogaus teisių teisė: Teisė į gyvybę
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija: „Kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą.“ (3 str.)
Europos žmogaus teisių konvencija: „Kiekvieno žmogaus teisė gyventi turi būti saugoma įstatymo.“ (2 str.)
Tarptautinė humanitarinė teisė: atskyrimo principas
Tarptautinė humanitarinė teisė (THT) yra tarptautinė teisė, taikoma ginkluoto konflikto metu. THT taikoma visoms ginkluoto konflikto pusėms nepaisant to, ar viena pusė ginasi, ar ne. Ji taip pat taikoma ir tarptautiniams konfliktams, ir netarptautiniams konfliktams, ir vienodai taikoma tiek ginkluotoms grupuotėms, kovojančioms prieš valstybę, tiek ir valstybėms.
Vienas svarbiausių THT principų yra „atskyrimo principas“, teigiantis, kad kovojančios pusės turi atskirti civilius nuo kovotojų ir civilinius objektus nuo karinių tikslų.
1 Ženevos konvencijų protokolas:
„Civiliai gyventojai, taip pat pavieniai civiliai neturi būti puolimo objektu. Prievartos aktai ar grasinimai, prievarta siekiant įbauginti civilius gyventojus, draudžiami.“ (51.2 str.)
Tarptautinė humanitarinė teisė: teroristinių aktų draudimas
Ketvirtoji Ženevos konvencija: „Draudžiamos kolektyvinės bausmės, taip pat visos bauginimo ar teroro priemonės.“ (33 str.)
Ženevos konvencijų 1 ir 2 protokolai:
„Civiliai gyventojai, taip pat pavieniai civiliai neturi būti puolimo objektu. Prievartos aktai ar grasinimai, prievarta siekiant įbauginti civilius gyventojus, draudžiami.“ (1 protokolo 51.2 str. ir 2 protokolo 13.2 str.)
Kiti THT straipsniai draudžia imti įkaitus ir pulti maldos namus.
Daugiau informacijos apie Europos Tarybos darbą terorizmo tema, įskaitant jos gaires kovai su terorizmu ir pagarbai žmogaus teisėms, žr. papildomą informaciją skyrelyje „Karas ir terorizmas“ 5-ajame skyriuje.
1 atvejis: Grupuotė vykdo ginkluotą kampaniją siekdama atsikratyti totalitarinės valdžios. Gynybos ministerijoje ji padeda bombą, kuri sprogsta ir nužudo 12 žmonių.
2 atvejis: Individas vienišoms motinoms rašo laiškus, kuriuose grasina jų kūdikiams. Nebuvo pranešta apie jokius smurto atvejus, tačiau moterys pernelyg įsibaiminusios, bijo išvesti savo vaikus laukan.
3 atvejis: Kare tarp dviejų šalių viena jų ant priešininkės numeta atominę bombą, žūva 100 000 civilių žmonių.
4 atvejis: Didelės kosmetikos firmos direktorius laiške gauna bombą, kuri jį sunkiai sužeidžia. Anoniminis bombarduotojas kaltina kompaniją blogu elgesiu su gyvūnais.
5 atvejis: Grupuotė vykdo ilgą kampaniją prieš karines institucijas, įskaitant reguliarų sprogmenų naudojimą. Keletas ginkluotųjų pajėgų narių žuvo.
6 atvejis: Vykdydami savo kampaniją už nepriklausomybę, etninės mažumos nariai reguliariai bombarduoja viešas erdves. Apie bombardavimus jie įspėja iš anksto, kad žmonės galėtų evakuotis iš pastatų, tačiau vis tiek yra žuvusių civilių.
7 atvejis: Šalis turi cheminių ginklų ir sako esanti pasiruošusi juos panaudoti, jei pajus grėsmę iš bet kurios kitos šalies.
8 atvejis: Grupė nusikaltėlių užpuola banką, jo darbuotojus paima įkaitais, o vėliau įkaitus nušauna, kad paslėptų savo pėdsakus.
9 atvejis: Nacionalistinės grupuotės patruliuoja ir kontroliuoja didžiuosius miestus, reguliariai primuša ir kabinėjasi prie kitų etninių grupių žmonių.
10 atvejis: Totalitarinė valstybė savo gyventojus valdo baime: visi, kurie išdrįsta ką nors pasakyti, yra areštuojami; žmonės reguliariai areštuojami, kankinami ir net nužudomi.
11 atvejis: Grupė organizuotų nusikaltėlių reketuoja pinigus iš vietos verslininkų. Tų, kurie atsisako mokėti, nuosavybė paleidžiama liepsnomis, o jie patys kartais yra nužudomi.
12 atvejis: Karo prieš sukilėlius metu okupacinė kariuomenė puola kaimus su dronų lėktuvais. Pranešama apie keletą civilių aukų, buvo išžudytos ištisos šeimos.
13 atvejis: Darbininkai iš šalies A kasdien turi pereiti į šalį B, kurioje dirba. Šalies B pasienio pareigūnai visada kabinėjasi prie A piliečių, kruopščiai tikrina jų tapatybės dokumentus, dažnai atlieka fizinį kūno patikrinimą. Jie dažnai šiaip sau sulaiko žmones iš A.
14 atvejis: Per dešimtmetį trunkantį pilietinį karą susikirto 19-metės moters ir 10 sukilėlių grupės keliai. Pirmiausia ją išprievartavo grupės vadas, tada jis įsakė tą patį padaryti visiems savo vyrams.
15 atvejis: Mieste vyksta tarptautinė konferencija. Policija gauna galią areštuoti bet kurį asmenį ir be jokių kaltinimų jį kalinti 12 valandų. Ji įspėja žmones neiti į demonstracijas.
16 atvejis: „Privalot dirbti uoliau, kapai dar ne visi pilni“, – ragino per Ruandos radiją skambantis balsas.
Punktai svarstymui
Punktai svarstymui diskusijų metu:
• Ar teroro aktu visada siekiama tarp gyventojų sukelti baimę (terorą)?
• Ar bet koks žmonėms baimę varantis aktas yra teroristinis?
• Ar gali valstybė (valdžia) užsiimti terorizmu, o gal terorizmas galimas tik prieš formalias valstybės institucijas?
• Ar terorizmu visada siekiama civilių aukų, o gal jo taikinys gali būti ir karinis arba nuosavybė?
• Ar kokiomis nors aplinkybėmis teroro aktas gali būti pateisinamas?
