Eiga

1. Paaiškinkite, kad šio užsiėmimo tikslas yra nubraižyti santykių tarp keturių „veikėjų“ (idealioje demokratinėje visuomenėje) „žemėlapį“.
2. Suskirstykite dalyvius į keturias vienodo dydžio grupes; tai bus keturi demokratijos „veikėjai“: valdžia, NVO sektorius, žiniasklaida ir piliečiai.
3. Išdalinkite grupėms po A4 dydžio lapą ir pieštuką užrašams ir paprašykite jų 10 minučių pamąstyti apie vaidmenį, kurį jų „veikėjas“ atlieka demokratinėje visuomenėje, t. y. kokios yra pagrindinės jo atliekamos funkcijos. Baigiantis laikui grupė turi sutarti dėl penkių pačių svarbiausių funkcijų.
4. Tuomet dalyviai ruoš savo „veiklos lapus“. Padalinkite jiems A3 dydžio lapus, raudonus žymiklius ir paprašykite viršuje užrašyti savo reprezentuojamą „veikėją“, o po juo – penkias svarbiausias jo funkcijas.
5. Pakvieskite grupes pristatyti savo „veiklos lapus“. Leiskite grupėms į juos reaguoti. Paklauskite, ar jie sutinka dėl pagrindinių šių keturių „veikėjų“ funkcijų. Grupės gali redaguoti savo sąrašus, jei, išgirdusios kitų narių komentarus, nori tai daryti.
6. Dabar grupės tegu vėl susėda atskirai viena nuo kitos; išdalinkite joms žalius žymiklius. Duokite 15 minučių minčių lietui apie tai, ko jiems vieniems iš kitų reikia, kad galėtų savo funkcijas įgyvendinti. Laikui beveik pasibaigus, paprašykite grupių išskirti prioritetus – du svarbiausius reikalavimus vieniems iš kitų ir juos užrašyti žaliu žymikliu po atskira antrašte.
7. Išdalinkite „Žaidimo taisyklių“ kopijas, jas peržiūrėkite ir įsitikinkite, kad visi supranta, ką jie turi padaryti. Tuomet paprašykite grupių savo „veiklos lapus“ sunešti į kambario vidurį ir išdėlioti kvadratu, maždaug vieno metro atstumu (žr. diagramą). Paprašykite visų grupių narių atsistoti prie savo „kampo“.
8. Padalinkite grupėms jų 6 siūlų atkarpas, mėlyną žymiklį ir lipnią juostą.
9. Dabar prasideda derybų raundai. Kiekvienam jų skirkite po 10 minučių. Priminkite žmonėms, kad tikslas – sužymėti santykius tarp skirtingų „veikėjų“ ir kuomet reikalavimas priimamas, vieną siūlų atkarpėlę reikia priklijuoti lipnia juosta tarp dviejų popieriaus lapų – tai reikš atsakomybės prisiėmimą.
10. Aptarimą ir apibendrinimą darykite dalyviams tebesėdint aplink žemėlapį.

Aptarimas ir apibendrinimas

Paprašykite dalyvių pasižiūrėti į jų sukurtą žemėlapį ir pamąstyti apie šį užsiėmimą:
• Ar sunku buvo sugalvoti valdžios, NVO, žiniasklaidos ir piliečių atliekamas funkcijas demokratinėje santvarkoje?
• Ar grupėse būta kokių nesutarimų dėl to, ką įtraukti ar atmesti?
• Kurių iš teiginių apie kitas grupes šios nepriėmė kaip savo atsakomybės? Kodėl? Kaip manote, ar tokie atvejai galėtų sukelti problemų realiame gyvenime?
• Ar buvo atsakomybių, su kuriomis grupės sutiko, bet prieš tai apie jas nebuvo pagalvojusios? Ką jos apie tai mano dabar?
• Ar šis užsiėmimas žmonėms atskleidė ką nors naujo apie demokratinę visuomenę, ko jie anksčiau nežinojo? Ar buvo kokių netikėtumų?
• Kurias teises šis užsiėmimas paliečia?
• VŽTD 29 straipsnis teigia: „Kiekvienas turi pareigas bendruomenei, kurioje vienintelėje yra galimas laisvas ir visokeriopas jo asmenybės vystymasis.“ Kokios šiuo gyvenimo etapu yra jūsų svarbiausios pareigos?
• Kokie yra skirtingų veikėjų vaidmenys užtikrinant, kad niekieno teisės nebūtų pažeidžiamos?
• Kokie yra skirtingų veikėjų vaidmenys užtikrinant, kad visiems būtų prieinamas žmogaus teisių švietimas?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Naudojant keturias skirtingas siūlų spalvas (po vieną kiekvienam „veikėjui“), žemėlapis tampa patrauklesnis ir yra lengviau atsekti ryšius, pvz., visi piliečių reikalavimai gali būti geltonos spalvos, o žiniasklaidos – juodos.

5-ajame žingsnyje – grupėms sudarius savo funkcijų sąrašus – per ilgai nediskutuokite. Geriau tai bus kaip apšilimas iškart po to sekančiam darbui mažose grupelėse. Galbūt grupės norės užsirašyti kitų grupių funkcijas.

Jeigu grupėms nesiseka sugalvoti savo funkcijų, patarkite dalyviams pamąstyti, ką jų „veikėjas“ veikia, ir ko trūktų, jei jis neegzistuotų! Pradžioje galite pateikti pavyzdžių:
• Valdžia ruošia įstatymus, priima sprendimus bendrosios politikos klausimais ir užtikrina, kad valstybės biudžetas nebūtų išlaidaujamas.
• NVO užsiima mažumų interesų lobizmu, rūpinasi dalykais, kuriems valdžia (ar opozicija) neskiria dėmesio, ir organizuoja kampanijas dėl įstatymų keitimo.
• Žiniasklaida praneša apie valdžios politiką, užsiima tyrimais ir pateikia analizes bei komentarus.
• Piliečių „funkcijos“ apima viską, kas svarbu demokratinėje visuomenėje: nuo savo kandidatūros į parlamentą kėlimo, įsitraukimo į žmogaus teisių aktyvizmą iki organizacijų įkūrimo konkrečių grupių apsaugai, politinio gyvenimo kvestionavimo ir įsitraukimo į jį ir t. t.

Kai grupės bus surašiusios savo reikalavimų sąrašus (5-as žingsnis), patarkite joms būti realistiškoms savo reikalavimų kitiems „veikėjams“ atžvilgiu! Šios atsakomybės privalės būti priimtinos, tad dalyviai neturėtų pateikti nesąžiningų ar neprotingų reikalavimų.

9-ajame žingsnyje derybų nevertėtų pateikti kaip „rungtyniavimo“ ir jos neturėtų ilgai užtrukti. Pabrėžkite, kad grupės turi viena su kita bendradarbiauti: tikslas – sukurti visuomenę, kurioje visi „veikėjai“ dirba kartu visų labui. Todėl transakcijos turėtų vykti gana greitai: pasakykite grupėms priimti teiginius, jei jie atrodo protingi, arba atmesti juos, o kontroversiškus aptarti vėliau.

Jeigu grupėms reikia pagalbos sugalvojant reikalavimus ir atsakomybes, kaip pavyzdį galite panaudoti žiniasklaidą ir piliečius: žurnalistams reikia pranešimų apie įvykius, o piliečių atsakomybė – pranešti žiniasklaidai ir pateikti savo liudijimus.

Variacijos

Šį užsiėmimą galima padaryti arba lengvesnį, arba sunkesnį, naudojant skirtingus visuomenės „veikėjus“, pvz., galbūt norėsite pridėti „verslus“, „mažumas“, „skriaudžiamas grupes“. Tačiau dėl to derybų procesas tik apsunks ir galbūt nenorėsite, kad visos grupės viena su kita keistųsi reikalavimais. Taip pat galite naudoti skirtingas kategorijas, artimesnes jaunimo realybėms: pvz., „piliečius“ pakeiskite „jaunais žmonėmis“, o „valdžią“ – „mokykla“.

Užsiėmimą galima palengvinti pašalinant vieną ar daugiau grupių: pvz., dirbant tik su „piliečiais“ ir „valdžia“. Tai būtų tinkamas variantas, jei dirbate su maža grupe.

Galite užsiėmimą išbandyti ir be „veiklos lapų“: derybų procese kas nors iš pirmosios grupelės turi laikyti vieną siūlų juostos galą, o kitą pasiūlyti kam nors kitam iš antrosios grupelės. Jeigu žmonės laikys savo galus, proceso pabaigoje visa „visuomenė“ bus fiziškai susijungusi!

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Grupė gali ir toliau plėsti žemėlapį įtraukdama skirtingas visuomenės grupes (žr. Variacijas). Kad būtų aiškiau, jie gali perkelti žemėlapį ant kito popieriaus lapo. Pagalvokite, kokios sąsajos nėra nuodugniai išplėtotos jūsų visuomenėje ir kaip tai galima būtų įveikti.

Jeigu dalyviai norėtų pamąstyti apie tai, kur link juda visuomenė – o dar svarbiau, kaip jie nori, kad ji judėtų – tuomet galbūt jums patiks užsiėmimas „Mūsų ateitys“.

Idėjos veiksmams

Surenkite šį užsiėmimą darkart, bet šįkart jį panaudokite kaip metodą paanalizuoti, kaip tarpusavyje sąveikauja jūsų vietinė valdžia, vietos žiniasklaida, vietos NVO ir piliečiai. Nustatykite, kurios sąsajos galėtų būti geresnės, ir atkreipkite į tai „veikėjų“ dėmesį rašydami laiškus, tinklaraštį arba straipsnį vietos žiniasklaidoje. Pirmiausia būtų tikslinga pradėti gerinti ryšius tarp jūsų organizacijos, mokyklos, koledžo ar klubo ir kitų „veikėjų“.

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

Žaidimo taisyklės

1. Šio užsiėmimo tikslas – kad kiekvieno „veikėjo“ reikalavimus priimtų visi kiti „veikėjai“.
2. Derybos vyksta tarp „veikėjų“ porų trimis raundais, t. y.:

• 1 raundas: derasi piliečiai ir NVO, žiniasklaida ir valdžia.
• 2 raundas: derasi piliečiai ir žiniasklaida, NVO ir valdžia.
• 3 raundas: derasi piliečiai ir valdžia, žiniasklaida ir NVO.

3. Kiekviename raunde pačios poros tarpusavyje nusprendžia, kas pradės, ir paeiliui vieni kitiems pateikia savo reikalavimus.
4. Reikalavimai turi būti aiškūs ir glausti. Būtina paaiškinti, kas į juos įeina ir kodėl reikalaujama būtent šito, t. y. kodėl tai yra svarbu įgalinant juos atlikti savo funkcijas.
5. Svarstydami, priimti reikalavimą ar ne, žmonės turi nuspręsti, ar tai, ko prašoma, yra sąžininga ir ar jie gali tai įgyvendinti.
6. Jeigu reikalavimas priimamas, tuomet poros paima vieną iš „reikalaujančiojo“ virvelių ir priklijuoja ją tarp dviejų atitinkamų „veiklos lapų“ – tai reikš, kad susitarimas įvykdytas. Reikalavimą priėmusi grupė turi trumpai mėlynu žymikliu užsirašyti šį reikalavimą, kad jis primintų jos atsakomybes ir ką ji sutiko daryti.
7. Jei antroji grupė reikalavimą atmeta, tuomet virvelė padedama į šalį.
8. Kartokite derybas, kol visi reikalavimai bus apsvarstyti.
9. Kiekviename raunde procesas kartojamas tol, kol tarp visų keturių „veikėjų“ bus nustatyti ryšiai.
10. Proceso pabaigoje turėsite žemėlapį, kuriame bus pavaizduoti santykiai tarp skirtingų veikėjų demokratinėje santvarkoje. Kiekvienas veikėjas turės savo „veiklų lapą“, kuriame jo funkcijos bus užrašytos raudonai, reikalavimai kitiems „veikėjams“ žaliai, o sąrašas veiksmų, kurių jis sutiko imtis, kad atitiktų kitų „veikėjų“ reikalavimus – mėlynai. Reikalavimus ir veiksmus reprezentuoja spalvotos virvelės ar siūlai.