Eiga

1. Leiskite dalyviams sueiti, bet su niekuo nesisveikinkite ir neparodykite, kad juos matote. Nieko nesakykite apie tai, kas tuoj vyks.
2. Palaukite, kol nuo nustatytos pradžios praeis keletas minučių, tuomet išdalinkite „Prieglobsčio prašymo“ kopijas ir rašiklius – kiekvienam dalyviui po vieną.
3. Pasakykite, kad formai užpildyti jie turi penkias minutes, ir daugiau nieko nesakykite.Ignoruokite visus klausimus ir prieštaravimus. Jeigu privalote komunikuoti, kalbėkite kita (ar savo pačių sugalvota) kalba ir naudokite gestus. Komunikuokite minimaliai. Atminkite, kad pabėgėlių problemos – ne jūsų rūpestis. Viskas, ką turite padaryti jūs – tai išdalinti formas, o paskui jas vėl surinkti!
4. Vėluojančiuosius sutikite be emocijų (pvz.: „Vėluoji. Paimk formą ir ją užpildyk. Tau liko tik kelios minutės.“).
5. Pakvieskite kurį nors formą pildžiusį asmenį vardu ir liepkite jam / jai prieiti. Pažvelkite į jų formą ir ką nors pasakykite apie tai, kaip jie ją užpildė, pvz. „Neatsakei į 8 klausimą“ arba „Matau, kad į 6 klausimą atsakei NE. Prašymas atmestas.“ Liepkite tam žmogui eiti šalin. Nesivelkite į jokias diskusijas. Iškart kvieskite prieiti kitą asmenį.
6. Šį procesą pakartokite keletą kartų. Nebūtina peržiūrėti visų prašymų – užteks tiek, kad dalyviai suprastų, kas vyksta.
7. Galiausiai išeikite iš savo vaidmens ir pakvieskite dalyvius aptarti tai, kas įvyko.

Aptarimas ir apibendrinimas

Pradėkite klausimu, kaip dalyviai jautėsi užsiėmimo metu, tuomet pereikite prie diskusijos apie tai, kas įvyko, ko jie išmoko, ir to sąsajas su žmogaus teisėmis.

• Kaip dalyviai jautėsi pildydami nesuprantamą formą?
• Ar ši simuliacija – realistiškas prieglobsčio prašytojo realybės atvaizdavimas?
• Kaip manote, ar jūsų šalyje su prieglobsčio prašytojais jiems prašant prieglobsčio yra elgiamasi sąžiningai? Kodėl? Kodėl ne?
• Kokios pasekmės lauktų žmogaus, kurio prieglobsčio prašymas atmetamas?
• Ar dalyviai yra kada buvę situacijoje, kuomet jie nemokėjo vietinės kalbos, kuria į juos kreipėsi koks nors pareigūnas – policininkas ar bilietėlių kontrolierius? Kaip jie tada jautėsi?
• Kokioms žmogaus teisėms šiame užsiėmime kyla grėsmė?
• Kokias galimybes turi prieglobsčio prašytojai, norėdami reikalauti apsaugos nuo savo teisių pažeidimo?
• Kiek prieglobsčio prašytojų yra jūsų šalyje? Kaip manote, ar jūsų šalis priima sau priklausančią pabėgėlių dalį?
• Kokios prieglobsčio prašytojų teisės jūsų šalyje yra pažeidžiamos?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Šį užsiėmimą fasilituoti yra ganėtinai lengva: viskas, ko iš jūsų reikalaujama – tai būti tvirtam, rimtam, griežtam ir biurokratiškam atliekant savo vaidmenį. Prieglobsčio prašytojų problemos yra ne jūsų rūpestis. Jūs tik dirbate savo darbą! Juk žmonės paprastai savo šalyje pabėgėlių nenori. Imigracijos pareigūnai turi įsakymus tikrinti pabėgėlius ir į šalį įleisti tik tuos, kurie turi tapatybės dokumentus ir teisingai užpildo visas formas. Dažnai pabėgėliai nelabai moka tos šalies kalbą ir formas užpildyti jiems yra labai sunku. Be to, tuo metu jie būna emocingi ir streso būsenos. Jiems ypač sunku suprasti, kas vyksta, nes jų prašymai dažnai atmetami, bet jie nežino, kodėl.

„Prieglobsčio prašymas“ yra viena kreolų kalbų. Kreolų kalbos – tai kalbos, atsiradusios susitikus ir bandant susikalbėti dviem tautoms, kurios viena kitos kalbos visiškai nesupranta. To rezultatas – mišinys. Pvz., Jamaikos kreolų kalboje yra daug anglų kalbos žodžių, tariamų tarmiškai ir dėliojamų pagal Vakarų Afrikos gramatiką. Yra keletas kreolų kalbų. Kai kur, pvz., Haityje ir Dominikos Respublikoje, taip pat kai kuriose Ramiojo ir Indijos vandenynų salose, tokiose kaip Papua Naujoji Gvinėja ir Seišeliai, yra po keletą kreolų kalbų. Šiame pratime kreolų kalba vartojama todėl, kad labai nedaug europiečių ją moka. Jei nutiktų taip, kad vienas iš jūsų dalyvių moka kreoliškai, paprašykite jo / jos imtis pasienio ar imigracijos pareigūno vaidmens.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Jeigu norite panagrinėti argumentus, kodėl pabėgėliai į šalį yra priimami arba ne, atsiverskite užsiėmimą „Ar galiu užeiti?“ .

Daugeliui į Europą atvykstančių prieglobsčio prašytojų sunku integruotis, nes savo gimtosiose šalyse jie negavo daug išsilavinimo. Jei norėtumėte daugiau sužinoti apie švietimo nelygybes pasaulyje, atsiverskite užsiėmimą „Švietimas visiems“.

Idėjos veiksmams

Daugiau išsiaiškinkite apie procedūras ir kas iš tikrųjų vyksta jūsų šalyse, kai prieglobsčio prašytojai atvyksta prie sienos. Kur ir kada jie užpildo pirmąsias formas? Ar nuo pat pradžių jie turi teisę gauti vertėją? Internete atsidarykite oficialų valdžios informacinį tinklalapį, pasikvieskite imigracijos pareigūną ateiti ir papasakoti apie šio darbo iššūkius, parenkite interviu su prieglobsčio prašytojais, kurio metu jie pasidalintų savo požiūriu į situaciją, ar, jų manymu, sistema yra sąžininga ir su kokiais sunkumais jie susidūrė, ypač pildydami pirmąsias formas. Ši informacija gali būti panaudota kampanijoms apie pabėgėlius, suteikta imigracijos departamentui arba tokioms organizacijoms kaip UNHCR ar „Amnesty International“.

Vaikams reikia ypatingos apsaugos, ypač tiems, kurie prieglobsčio prašo vieni, be tėvų ar suaugusiojo, kuris būtų artimas šeimos narys. Išsiaiškinkite, kokios procedūros yra numatytos nelydimiems nepilnamečiams ir ar jūs kaip nors galėtumėte padėti, pvz., verčiant valdžios atsiųstus dokumentus ar tampant globėju (žr. daugiau informacijos žemiau).

Daugiau informacijos

Pabėgėliai
Žodis „pabėgėlis“ bendrąja prasme vartojamas, kai norima apibūdinti asmenį, bėgantį iš savo šalies ir ieškantį saugumo. Šis žodis taip pat turi konkrečią teisinę reikšmę – tai asmuo, oficialiai pripažintas kaip toks, kuriam reikalinga apsauga pagal 1951 m. Ženevos konvenciją. „Prieglobsčio prašytojas“ – tai asmuo, siekiantis tapti teisiškai pripažįstamu pabėgėliu. Formalūs terminų apibrėžimai pateikiami žodynėlyje, platesni paaiškinimai ir informacija pasiekiama užsiėmimo „Ar galiu užeiti?“ skiltyje „Daugiau informacijos“..

Toliau pateikta informacija yra iš Europos pabėgėlių ir tremtinių tarybos (ECRE), www.ecre.org.

Pabėgėlio šansai gauti apsaugą labai priklauso nuo prieglobsčio atvejams nustatyti naudojamų procedūrų. Net ir pats tinkamiausias tarptautinės apsaugos prašymas gali būti nepatenkintas, jei jis nėra iš esmės ir sąžiningai svarstomas. Pasienio ir imigracijos pareigūnai privalo suvokti įsipareigojimą priimti prieglobsčio prašytojus, o šiems privalo būti suteikta teisinė pagalba ir vertimo paslaugos.
2005 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo ES Prieglobsčio procedūrų direktyva; ji nustato minimalius pabėgėlio statuso suteikimo ir nesuteikimo procedūrų standartus šalyse narėse. Joje numatyti tokie dalykai kaip procedūrų pasiekiamumas (įskaitant pasienio procedūras), sulaikymas, prašymų nagrinėjimas, asmeniniai interviu ir teisinė pagalba. ECRE požiūriu, direktyva „nemini išsamiam ir sąžiningam prašymo nagrinėjimui reikalingų standartų < …> rūpestį kelia tai, kad sankcionuojamos pasienio procedūros, neatitinkančios pačios direktyvos principų ir garantijų.“ 2009 m. direktyva buvo papildyta, siekiant užtikrinti geresnę Europos prieglobsčio sistemų harmonizaciją.

Prieglobsčio prašantys vaikai
2010 m. balandžio 20 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras rašė: „Apsaugoti šiuos vaikus (nelydimus nepilnamečius) yra mūsų pareiga. Esmė ta, kad jie turi teisę į apsaugą. Todėl pirmas žingsnis turėtų būti ne automatiškai nuspręsti juos sugrąžinti atgal, o nedelsiant paskirti globėją, atstovausiantį to vaiko interesams. Tai – geriausia apsauga nuo prekiautojų žmonėmis ir taip pat nuo galimos priimančios šalies valdžios nepriežiūros.“ https://www.coe.int/en/web/commissioner/home

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

Prieglobsčio prašymo forma