Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas

(Neoficiali santrauka)

Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (1966 m.) kartu su Visuotine žmogaus teisių deklaracija (1948 m.) ir Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (1966 m.) sudaro Tarptautinį žmogaus teisių bilį. Pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, pakte pripažįstama, kad „laisvos žmogaus asmenybės, kuri naudojasi pilietinėmis bei politinėmis laisvėmis ir yra atsikračiusi baimės bei skurdo pančių, idealas gali būti įgyvendintas tik sudarius sąlygas kiekvienam žmogui naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis bei ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis“.

Paktas ėmė galioti 1976 m., o 2012 m. gegužę jį buvo ratifikavusios 160 šalys.

1 straipsnis
Visos tautos turi apsisprendimo teisę, įskaitant teisę nustatyti savo politinį statusą ir laisvai vykdyti savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą.

2 straipsnis
Kiekviena valstybė įsipareigoja maksimaliai, kiek leidžia jos ištekliai, imtis visų atitinkamų priemonių, kad šiame Pakte pripažįstamos teisės palaipsniui būtų visiškai įgyvendintos. Visi turi teisę į tas pačias teises, be jokios diskriminacijos.

3 straipsnis
Valstybės įsipareigoja užtikrinti vyrams ir moterims lygias teises naudotis visomis šiame Pakte išvardytomis teisėmis.

4 straipsnis
Apribojimai šioms teisėms galimi taikyti tik tiek, kiek toks apribojimas atitinka šių teisių pobūdį ir tik visuotinės gerovės skatinimo demokratinėje visuomenėje tikslais.

5 straipsnis
Joks asmuo, jų grupė ar valdžia negali šių teisių atimti.

6 straipsnis
Visi turi teisę į darbą, įskaitant teisę užsidirbti pragyvenimui laisvai pasirinktu darbu.

7 straipsnis
Visi turi teisę į teisingas ir palankias darbo sąlygas, teisingą darbo užmokestį, kurio užtenka pragyvenimui; lygų atlyginimą už vienodą darbą; saugias darbo sąlygas; lygias galimybes visiems būti paaukštintiems; į poilsį ir laisvalaikį.

8 straipsnis
Visi turi teisę jungtis prie profesinių sąjungų ir teisę streikuoti.

9 straipsnis
Visi turi teisę į socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą.

10 straipsnis
Šeima turi būti apsaugota ir jai turi būti padėta. Santuoka turi būti sudaroma tik laisvu abiejų sutuoktinių sutarimu. Speciali apsauga turi būti skirta motinoms. Specialių priemonių turi būti imtasi dėl vaikų, be jokios diskriminacijos. Vaikai ir jaunimas turi būti apsaugoti nuo ekonominio išnaudojimo. Turi būti draudžiamas jų darbas pavojingomis ar žalingomis sąlygomis. Turi būti amžiaus limitai vaikų darbui.

11 straipsnis
Visi turi teisę į tinkamą gyvenimo lygį sau ir savo šeimai, įskaitant tinkamą maistą, apsirengimą ir būstą. Visi turi teisę būti laisvi nuo alkio.

12 straipsnis
Visi turi teisę turėti kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą.

13 straipsnis
Visi turi teisę į švietimą. Pradinis išsilavinimas turi būti privalomas ir nemokamas visiems.

14 straipsnis
Šalys, kuriose nemokamas pradinis išsilavinimas nėra prieinamas visiems, turi imtis priemonių tai užtikrinti.

15 straipsnis
Kiekvienas turi teisę dalyvauti kultūriniame gyvenime ir naudotis mokslo pažangos laimėjimais.

Šį paktą prižiūri Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas.

Šaltinis: Minesotos žmogaus teisių resursų centras, paremta JT Žmogaus teisių centro tarptautinio teisių bilio faktų lapu nr. 2.