Eiga

1 dalis: Grupės paruošimas (90 minučių)

1. Paprašykite dalyvių suformuoti mažas grupeles, po 2–3 žmones kiekvienoje jų – visi jie turėtų turėti panašią tapatybę. Tai gali būti susiję su jų etnine kilme, pilietybe ar kitais dalyviams svarbiais tapatybės aspektais. Duokite jiems keletą minučių pasidalyti jausmais apie šią savo tapatybę su kitais mažųjų grupelių nariais.
2. Išdalinkite dalomąją medžiagą „Trumpa romų persekiojimo istorija“. Paprašykite grupių perskaityti dalomąją medžiagą, nustatyti, dėl kurių žmogaus teisių buvo imtasi veiksmų, aprašytų laiko juostoje, ir juos užrašyti.
3. Paprašykite mažų grupelių pasiskirstyti poromis ir pasidalyti savo atsakymais bei atsakyti į šiuos klausimus:

• Kaip pradinis tam tikrų teisių suvaržymas paskatino dar didesnius ribojimus ir, galiausiai, lėmė teisės į gyvybę pažeidimą?
• Kaip jaustumėtes, jei „jūsų“ žmonės kažkuriuo nesenos istorijos metu būtų pasmerkti tokiam elgesiui? (Paprašykite dalyvių sutelkti dėmesį į pirmame punkte pasirinktą grupę)

4. Surinkite grupę ir paskatinkite diskusiją, paremtą šiais klausimais:

• Ar žinojote, kad romai buvo viena iš pagrindinių grupių, persekiotų per Holokaustą?
• Kokias kitas grupes naciai ir jų sąjungininkai siekė sunaikinti?
• Ar šios grupės buvo persekiojamos ir jūsų šalyje? Kaip?
• Ar buvo sunku nustatyti, su kokiomis teisėmis yra susiję veiksmai laiko juostoje?
• Ar šis užsiėmimas padėjo jums geriau suprasti, kaip kai kurių teisių pažeidimas gali lemti dar daugiau žmogaus teisių pažeidimų?
• Kaip manote, kas yra sunkiausia tai išgyvenusiai bendruomenei?
• Ar sutiktumėte, kad šiandien žmonės žino, kaip istoriniai persekiojimai paveikė tam tikrų mūsų visuomenės grupių santykį su dauguma?
• Europoje romai vis dar susiduria su diskriminacija. Ar galite pateikti naujausių pavyzdžių iš savo šalies ar bendruomenės? Kaip manote, kodėl taip yra?

5. Paklauskite dalyvių, ką jie žino apie romų situaciją šiandien. Kurios žmogaus teisės yra pažeidžiamos?
6. Papasakokite grupei apie kampaniją „Dosta!“ ir užsiminkite, kad galbūt ir jie norėtų įvykdyti kokį veiksmą, remdami šią kampaniją.

2 dalis: Veiksmo projekto pasirinkimas ir planavimas
Ši užsiėmimo dalis yra paremta „Kompaso“ 3-iuoju skyriumi, kurį galite peržvelgti ieškodami detalesnių idėjų.
1. Paaiškinkite, kad jų organizuojamas veiksmo projektas negali siekti visiškai išspręsti ankstesnėje sesijoje identifikuotų problemų, tačiau jis turėtų mėginti pasiekti konkretų ir išmatuojamą rezultatą, kuris būtų kaip nors naudingas romų bendruomenei.
2. Paprašykite dalyvių nurodyti keletą iš užrašytųjų pasiūlymų, kuriuos jie galėtų įgyvendinti kaip grupė. Galbūt jie norės perrašyti kai kuriuos pasiūlymus ar pridėti naujų.
3. Aptarkite pasiūlymus ir konsensuso būdu priimkite sprendimą, kokį veiksmą vykdys jūsų grupė. Pasinaudokite projekto lentele, pateikta 3-iame skyriuje. Įsitikinkite, kad:

• nuspręstas veiksmas padės spręsti problemą
• veiksmas yra realistiškas, turint omenyje grupės turimus išteklius ir galimas kliūtis
• „sprendimas“ yra pakankamai konkretus, tad bus labai aišku, ar jis pasiektas, ar ne.

4. Nubraižykite sprendimų lapą, kad visi žinotų, ką ir kada jie turi daryti.
5. Imkitės darbo!

3 dalis: Veiksmo projekto įgyvendinimas

Aptarimas ir apibendrinimas

Klausimai apie veiksmą:

• Ar jaučiatės patenkinti veiksmu? Kodėl? Kodėl ne?
• Kaip jaučiatės dėl savo vaidmens ir visos grupės darbo?
• Kaip manote, kokie buvo pagrindiniai jūsų veiksmo pasiekimai? Ar jie atitinka pradžioje išsikeltus tikslus?
• Ar būtumėt galėję ką nors daryti kitaip, kad veiksmas būtų veiksmingesnis? Paaiškinkite savo nuomonę.
• Ar padarėte klaidų?
• Ką įvardytumėte kaip pagrindinius „išmoktus dalykus“, jei organizuotumėte kitą veiksmą bet kokia tema?

Klausimai apie mokymosi procesą:

• 1. Kokie rezultatai jums asmeniškai buvo svarbiausi? Kaip jums atrodo, ar jūsų požiūriai kaip nors pasikeitė? Paaiškinkite savo nuomonę.
• 2. Kas šiame užsiėmime jums buvo sunkiausia nuo pačios pirmosios sesijos iki pačio veiksmo?
• 3. Kas suteikė daugiausia pasitenkinimo?
• 4. Kaip, jūsų nuomone, būtų galima toliau veikti po jūsų veiksmo? Ar esate motyvuoti toliau veikti?
• 5. Ką iš šio užsiėmimo išmokote apie žmogaus teises?
• 6. Ar sunku kovoti už žmogaus teises? Ar po šio pratimo įsitrauktumėte į kampaniją už žmogaus teises?
• 7. Ar teisės, kurių nori romai, yra išskirtinės, ar jos taip pat būtų taikomos ir kitoms marginalizuotoms ir persekiojamoms žmonių grupėms? Paaiškinkite, kodėl taip manote.
• 8. Kodėl atminimo darbas svarbus žmogaus teisių švietimui?
• 9. Kaip jūsų šalyje vykdomas Holokausto švietimas?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Skirkite 90 minučių 1 daliai „Grupės paruošimas“, 90 minučių 2 daliai „Pasiruošimas veiksmui“ ir 60 minučių 4 daliai – aptarimui ir apibendrinimui. Kiek truks 3 dalis – veiksmo projektas – priklausys nuo veiksmo! Atskiras jo dalis galima vykdyti tą pačią dieną arba skirtingomis dienomis.

Šį užsiėmimas sudėtingas dėl keleto elementų – ne tik dėl organizacinės dalies, bet ir dėl turinio.

Privalėsite iš anksto žinoti grupės sudėtį ir galimą jų reakciją į šį užsiėmimą. Jei kuris nors grupės narys turi giminaičių, kurie buvo persekiojami Holokausto metu arba buvo kitų panašių įvykių aukos, geriau aptarkite užsiėmimą su jais iš anksto, kad jie galėtų tam pasiruošti arba tiesiog nepasirodyti, jei nėra tam pasiruošę.

Taip pat privalėsite kiekvieną šio užsiėmimo etapą vykdyti jautriai ir lanksčiai; jokiu būdu neskubinkite diskusijų, jei jums pasirodys, kad žmonėms reikia daugiau laiko savo jausmams išreikšti. Jei tai pirmas kartas, kai grupės nariai susiduria su tokiais dalykais, galbūt veiksmingiau būtų 1-ą dalį surengti kaip pilną 90–120 minučių sesiją, o tuomet palikti laiko prieš pradedant 2–4 dalis.

Žingsnyje 1.1 jums patariama iš anksto apgalvoti, ar gali kilti kokių sunkumų. Tokiais atvejais galite pateikti kategorijų sąrašą ir paprašyti dalyvių identifikuotis su viena jų, pvz.: tam tikros futbolo komandos aistruolis, mokantis prancūziškai, besimokantis ispanų kalbos, hiphopo, teniso ar plaukimo mylėtojas. Taip pat galite dalyviams leisti paprasčiausiai susiskirstyti į „vyrus“ ir „moteris“.

Prašydami dalyvių pasirinkti jiems svarbią tapatybę, siekiame, kad jie “pajustų”, ką gali reikšti būti taikiniu. Nepaisant to, jiems vis tiek gali būti sunku susitapatinti su romų problemomis dėl stiprių išankstinių nuostatų apie romus. Be abejo, turėtumėte į tai atkreipti dėmesį, o jei taip ir yra, 1.3 dalyje palikite pakankamai laiko dalyviams aptarti savo nuogąstavimus. Paaiškinkite jiems, kad apskaičiuota, jog per Holokaustą Europoje buvo nužudyta 75-80 proc. romų tautybės gyventojų, o kai kuriose šalyse šis skaičius siekė net 90 proc. Galite paprašyti jų įsivaizduoti, ką jiems reikštų netekti 90 proc. savo žmonių arba 90 proc. šios grupės žmonių: 20 žmonių grupėje liktų tik 2 žmonės.

Labai rekomenduojama, jei tik įmanoma, planavimo stadijoje prieš vykdant veiksmą pabandyti įtraukti romų bendruomenės narius. Mažų mažiausiai turėtumėte pasiklausti bendruomenės narių, ar jūsų grupės planuojamas veiksmas bus gerai sutiktas.

Kitu atveju susisiekite su vietos grupe, kuri dirba su romais arba juos remia.

Jei neturite daug laiko, arba jei dalyviams sunku mąstyti planavimo procese, galite panaudoti 3-io skyriaus lentelės pavyzdį.

Variacijos

Galite pasirinkti žydų tautos ar kitų grupių persekiojimų, kurie buvo vykdomi per Holokaustą, laiko juostą arba pasirinkti visai kitą genocidą ar įvykį. Taip pat galite pasirinkti dvi persekiojimų laiko juostas ir palyginti, kokios teisės buvo pažeistos, kokiu eiliškumu jos buvo pažeistos ir kokį poveikį tai turėjo įvykio raidai. Jei nuspręsite tai daryti, svarbu vengti bet kokių kančių palyginimų. Kančia yra labai asmeniškas dalykas, todėl jos negalima ir nereikėtų vertinti kiekybiškai.

Alternatyviai galite žvelgti į tautą, grupę ar bendruomenę, kurių iššūkiai yra sistemiškai ignoruojami.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Jei dalyviai norėtų savo rajoną patyrinėti nuskriausto ar visuomenės paraštėse gyvenančio asmens akimis, jie gali imtis užsiėmimo „Pasikeisk akinius“.

Arba, jei grupei patinka vaidmenų pratimai ir ją domina priežastys, kodėl žmonės imasi smurto veiksmų, tuomet atsiverskite užsiėmimą „Akmenų mėtymas“.

Dalyviai gali būti toliau įtraukiami į veiklą „Neigimas ir iškraipymas“, kurioje nagrinėjama, kaip tam tikri istoriniai įvykiai nėra iki galo pripažįstami, yra instrumentalizuojami arba jų svarba sumenkinama.

Daugiau informacijos

„Dosta“ – romų kalba „Gana“ – yra sąmoningumo kampanijos, siekiančios suartinti romus su ne romais, pavadinimas. Daugiau informacijos apie kampaniją „Dosta!“ rasite http://dosta.org. Gali būti naudinga jums turėti interneto ryšį, kad dalyviai turėtų laiko peržiūrėti šią interneto svetainę. Yra ir kitų svetainių, kuriose galima rasti informacijos apie romų genocidą: https://www.romasintigenocide.eu arba romų istoriją: https://www.coe.int/en/web/roma-and-travellers/roma-history-factsheets 

Su Holokausto švietimu susijusių išteklių galima rasti tokių organizacijų kaip IHRA– Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas, www.holocaustrembrance.org, Fondas „Atmintis, atsakomybė ir ateitis“ (vokiška santrumpa „EVZ“), www.stiftung-evz.de ir kt.

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

Labai trumpa romų persekiojimo istorija