Eiga

1. Paaiškinkite, kad šis užsiėmimas yra apie tai, kaip mūsų įsitikinimai keičiasi laikui bėgant. Pirmiausia dalyviai padiskutuoja apie ankstesnių kartų įsitikinimus, kurie jau yra atgyvenę, tuomet – apie savo įsitikinimus, kurie jų vaikams ir anūkams taip pat atrodys atgyvenę.
2. Surenkite minčių lietų: ką jums reiškia žodis „įsitikinimas?“
3. Dabar paprašykite dalyvių pasiskirstyti mažomis grupelėmis po 5–6.
4. Kiekviena grupelė turi pasirinkti žmogų, kuris užrašinės svarbiausius punktus ant didelio popieriaus lapo ir pristatys juos plenariniame susirinkime.
5. Paprašykite grupių perskaityti teiginius ir pasirinkti 5, kurie pasikeitė nuo jų senelių laikų ir su kuriais jie norėtų padirbėti.
6. Paeiliui imkite pasirinktas korteles ir padiskutuokite apie jų senelių įsitikinimus tuo klausimu. Iš kur tie įsitikinimai kilo? Kaip jie buvo sustiprinti? Žiūrint iš šiandienos perspektyvos – ar tai buvo išmintingi įsitikinimai? Kodėl / kodėl ne?
7. Tuomet pabandykite įsivaizduoti, kaip gyvenimas gali atrodyti jūsų vaikų ar anūkų laikais, ir padiskutuokite apie jų būsimus įsitikinimus. Kuo jų įsitikinimai apie pasirinktus teiginius skirsis nuo jūsiškių? Ar išvis skirsis?
8. Pakvieskite grupeles susėsti kartu ir paprašykite kiekvienos jų trumpai pristatyti savo išvadas.

Aptarimas ir apibendrinimas

Pradėkite trumpa užsiėmimo apžvalga, tuomet padiskutuokite apie gyvenimo globalizacijos apimtame pasaulyje, kuriame įsitikinimai ir vertybės kinta, keliamus iššūkius.

• Ar grupėse pasitaikė kokių nors rimtų nesutarimų?
• Kaip galima palyginti skirtingų grupių išvadas?
• Iš kur atsiranda mūsų įsitikinimai? Ar galima apskritai teigti, kaip viskas buvo anksčiau ir kaip bus ateityje?
• Kodėl įsitikinimai kinta?
• Ar kurie nors įsitikinimai yra absoliutūs? Jei taip – kokie ir kodėl? Jei ne – kodėl ne?
• Kokie yra bendrų įsitikinimų privalumai?
• Kaip mūsų įsitikinimai mus riboja?
• Kas jus priverstų pakeisti savo įsitikinimus?
• Ar lengva pakeisti savo įsitikinimus? Kuriuos pakeisti lengviau, kuriuos – sunkiau? Kodėl?
• Kaip žmonės gali apsisaugoti nuo propagandos ir suklastotos informacijos, pvz., politikų sukčiavimo, klimato skeptikų abejonių ar netikrų organizacijų bandymų išvilioti jūsų pinigus?
• Pateikite teisės į nuomonės ir išraiškos laisvę apribojimų pavyzdžių. Kas turėtų nuspręsti, kokie tie apribojimai turi būti?
• Ar galite pateikti minties, sąžinės ir religijos laisvės pažeidimų pavyzdžių iš savo bendruomenės, šalies, Europos ir plačiojo pasaulio?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Nors dalyviai dirba mažose grupelėse, kai kurie individai gali kuklintis ir nereikšti savo nuomonės kai kuriais klausimais. Vienas iš būdų to išvengti – sudaryti grupeles taip, kad draugai ar tie, su kuriais tas žmogus jaučiasi saugiai, būtų toje pačioje grupelėje. Kitas būdas – iš pradžių žmonėms duoti ne tokias „grėsmingas“ temas, o vėliau, augant pasitikėjimui, pristatyti ir kontroversiškesnes.

Pasaulio, kuriame žmogaus teisės būtų gerbiamos kaip norma, kūrimo procesas reikalauja vienokio ar kitokio daugumos žmonių įsitikinimų kvestionavimo. Todėl šio užsiėmimo tikslas – paskatinti dalyvius suprasti, kad įsitikinimai yra socialiniai konstruktai ir visuomenės bei amžiaus, kuriame gyvenate, produktai. Tikimės, kad užsiėmimo pabaigoje dalyviams bus aiškiau, kodėl įsitikinimai yra taip giliai įsišakniję ir kodėl juos sunku vertinti objektyviai. Jie taip pat supras, kad žalingiems arba tiesiog atgyvenusiems įsitikinimams pakeisti reikia švietimo, aiškių faktinių įrodymų pateikimo ir gerų kritinio mąstymo įgūdžių.

Žodis „tikėjimas“ dažnai vartojamas sąsajoje su religija – kaip antai žmonėms kalbant apie savo „tikėjimą Dievu“. Tačiau toks vartojimas yra labai siauras, tad įsitikinkite, kad dalyviams žodžio reikšmė yra aiški. Tikėjimas (įsitikinimas) – tai daroma prielaida, kad kažkas yra tiesa. Todėl viskas yra įsitikinimas. Kuriame įsitikinimus tam, kad suprastume mus supantį pasaulį, o jį sukūrę paprastai jo ir laikomės įsikibę. Gausybė informacijos apie tai, kas yra įsitikinimai, kaip jie formuojami ir kaip veikia, yra čia: http://changingminds.org.

Variacijos

Keletą šių idėjų pristatykite visai grupei, naudodami „Teiginio pratimo“ techniką. Šioje variacijoje dalyviams nereikia nieko sakyti; jie gali klausytis kitų žmonių požiūrių, kad geriau suprastų dalykus.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Priklausomai nuo to, kaip sekėsi diskusijos, galite toliau panagrinėti įsitikinimus apie asmeninius santykius – jums padės užsiėmimai „Pasikalbėkime apie seksą!“ arba „Tikintieji“.

Arba toliau kalbėkite apie religijos ir tikėjimo laisvę – užsiėmimas „Mečetė Miegamiestyje“ nagrinėja ginčą dėl naujos mečetės statybų tradiciškai krikščioniškame rajone, simuliuojant miestelio tarybos susirinkimą.

Idėjos veiksmams

Kartu su draugais ar bendraklasiais pasirinkite kolektyvinį įsitikinimą, kuris gali diskriminuoti žmones jūsų vietovėje, pvz., įsitikinimus apie homoseksualumą, kontracepcijos vartojimą, abortus ar berniukų ir mergaičių vaidmenis. Pasikvieskite NVO ar kitą organizaciją jums pakalbėti šia tema, kad geriau ją suprastumėte. Tada nuspręskite, kokių veiksmų imsitės.

Taip pat apie jūsų pasirinktą problemą galite sukurti vaidinimą, kurį suvaidinsite savo vietos bendruomenei. Atminkite, kad žymiai lengviau prisikviesti žiūrovų būtų tada, kai vaidinimo datą suderintumėte su kuria nors tarptautine ar Europos minėjimo diena.

Jeigu jaučiatės patogiai, adaptuokite šį pratimą informalioms akimirkoms su draugais, šeima ar kolegomis. Paklauskite jų nuomonės / įsitikinimų tam tikrais klausimais. Tačiau būkite atsargūs, nes kai kurie žmonės tam tikrais klausimais būna labai jautrūs.

Daugiau informacijos

Tikėjimas – tai įsitikinimas, kad mintis, teiginys ar idėja yra tiesa. Žmonės sako kuo nors tikį dėl įvairių priežasčių: nes jie tai matė ar buvo liudininkais, dėl asmeninės patirties, nes tam yra gerų įrodymų arba tiesiog tiki be jokios priežasties.

Tikėjimas – tai įsitikinimas, kad asmuo, idėja ar dalykas yra tiesa. Tai tikėjimas, kad kažkas yra tiesa, nes valdžia taip sako. Religiniuose kontekstuose tikėjimas gali turėti labai konkrečią reikšmę.

Supratimas, kaip įsitikinimai vystosi, yra svarbus žingsnis propaguojant žmogaus teisių kultūrą. Įsitikinimų formavimąsi ir santykį tarp tikėjimo ir veiksmo studijuojantys psichologai atrado, kad įsitikinimai formuojasi įvairiai.

• Mes esame linkę internalizuoti vaikystėje mus supančių žmonių įsitikinimus. Albertas Einšteinas dažnai cituojamas kaip neva sakęs, kad blaivus protas – tai iki aštuoniolikos metų įgautų išankstinių nuostatų kolekcija. Politiniai įsitikinimai dažniausiai priklauso nuo bendruomenėje, kurioje gyvename, labiausiai paplitusių įsitikinimų. Dauguma žmonių tiki ta religija, kurios jie buvo mokomi mokykloje.
• Žmonės gali įtikėti charizmatiško lyderio įsitikinimais, net jei jie ir prieštarauja visiems prieš tai buvusiems įsitikinimams ir iš kurių kylantys veiksmai akivaizdžiai neatitinka mūsų interesų. Tokiais atvejais racionalūs individai bando suderinti savo tiesioginę realybę su įsitikinimais ir prieštaravimais; tokia būsena vadinama kognityviniu disonansu.
• Įsitikinimus formuoja kartojimas, taip pat – jų asocijavimas su seksu, meile ar kitomis stipriomis teigiamomis emocijomis. Tai – pagrindinis reklamos industrijos kabliukas.
• Fizinė trauma, ypač galvos trauma, gali radikaliai pakeisti asmens įsitikinimus. Tačiau net ir išsilavinę žmonės, gerai išmanantys, kaip įsitikinimai formuojasi, vis tiek laikosi įsikibę savo įsitikinimų ir pagal juos veikia, net jei tai ir prieštarauja jų asmeniniams interesams.

2010 m. švenčiant Pasaulinę mokytojų dieną, Prabhakara Shishila iš Sullia Nehru Memorialinio koledžo pasakė: „Mokytojai turėtų įkalti studentams racionalaus mąstymo kokybę.“ Ar su tuo sutinkate?

Dalomoji medžiaga

Download as PDF