Eiga

1. Leisdami atpalaiduojamąją muziką sukurkite ramią aplinką. Arba paprašykite dalyvių tylos.
2. Paprašykite dalyvių iš kepurės išsiimti po vaidmens kortelę. Tegu jos niekam nerodo.
3. Pakvieskite juos atsisėsti (geriausia – ant grindų) ir atidžiai perskaityti, kas toje vaidmens kortelėje parašyta.
4. Dabar paprašykite jų įsijausti į savo vaidmenį. Padėti jiems galite šiais klausimais, po kiekvieno padarydami trumpą pauzę, duodami žmonėms laiko pamąstyti ir susikurti savo pačių bei savo gyvenimo vaizdą:

• Kokia buvo tavo vaikystė? Kokiame name gyvenai? Kokius žaidimus žaidei? Kokį darbą dirbo tavo tėvai?
• Koks tavo kasdienis gyvenimas yra dabar? Kur socializuojiesi? Ką veiki ryte, dieną ir vakare?
• Koks tavo gyvenimo būdas? Kur tu gyveni? Kiek pinigų uždirbi kas mėnesį? Ką veiki laisvalaikiu? Ką veiki atostogų metu?
• Kas tave džiugina ir ko bijaisi?

5. Dabar paprašykite žmonių visiškoje tyloje sustoti vienas šalia kito (tarsi prie bėgimo varžybų starto linijos).
6. Pasakykite, kad garsiai perskaitysite situacijų ar įvykių sąrašą. Kaskart, kai dalyviai su teiginiu sutinka, tegu žengia žingsnį į priekį. Jei nesutinka, tegu lieka kur buvę.
7. Po vieną perskaitykite situacijas. Po kiekvienos padarykite pauzę, kad dalyviai turėtų laiko žengti į priekį ir apsidairę pamatyti, kaip keičiasi visų kitų dalyvių pozicijos.
8. Pabaigoje pakvieskite dalyvius nepamiršti savo galutinės pozicijos. Prieš plenarinį aptarimą leiskite jiems porą minučių pabūti savimi, išeiti iš savo vaidmens.

Aptarimas ir apibendrinimas

Pradėkite klausimu dalyviams: kas vyko ir kaip jie jaučiasi?, tuomet pereikite prie iškilusių klausimų ir ko buvo išmokta.

• Koks jausmas žengti žingsnį į priekį arba jo nežengti?
• Tiems, kurie į priekį žengė dažnai: kuriuo metu jie pastebėjo, kad kiti nejuda taip greitai kaip jie?
• Ar kam nors atrodė, kad tam tikrais momentais jų pagrindinės žmogaus teisės buvo ignoruojamos?
• Ar dalyviai gali atspėti vienas kito vaidmenis? (šioje diskusijos dalyje leiskite visiems atskleisti savo vaidmenis)
• Ar buvo sunku, ar lengva būti tuose vaidmenyse? Kaip jie įsivaizdavo savo vaidinamą asmenį?
• Ar šis užsiėmimas yra tam tikra prasme visuomenės veidrodis? Kaip?
• Kurioms žmogaus teisėms kiekviename vaidmenyje gresia pavojus? Ar gali kas nors teigti, kad jų žmogaus teisės buvo negerbiamos arba jie negalėjo jomis pasinaudoti?
• Kokių pirmų žingsnių reikia imtis kovojant su nelygybėmis visuomenėje?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Jeigu šį užsiėmimą vykdote lauke, įsitikinkite, ar dalyviai gerai jus girdi, ypač jei dirbate su labai didele grupe! Jums gali tekti paprašyti kofasilitatorių pagalbos, kad perduotų jūsų skaitomus teiginius toliau esantiems dalyviams.

Pradinėje įsivaizdavimo fazėje kai kurie dalyviai gali sakyti mažai žiną apie gyvenimą žmogaus, kurį jie turi vaidinti. Atsakykite, kad tai neturi didelės reikšmės, tegu tiesiog naudojasi savo vaizduote ir vaidina kaip galima geriau.

Šio užsiėmimo galia slypi poveikyje, kuris gaunamas iš tiesų pamatant atstumus tarp dalyvių, ypač pabaigoje, kai atstumas tarp tų, kurie į priekį žengė dažnai, ir tų, kurie nežengė beveik visai, jau turėtų būti labai didelis. Kad poveikis būtų dar didesnis, svarbu vaidmenis pritaikyti prie dalyvių gyvenimo realijų. Tai darydami, adaptuokite vaidmenis taip, kad tik minimalus skaičius žmonių galėtų žengti į priekį (t. y. atsakyti „taip“). Tai taip pat taikytina ir tada, kai dirbate su didele grupe ir turite sugalvoti daugiau vaidmenų.

Per aptarimą ir apibendrinimą svarbu panagrinėti, ką dalyviai žinojo apie veikėją, kurio vaidmenį jie gavo vaidinti. Ar tos žinios paremtos asmenine patirtimi, ar kitais šaltiniais (naujienų reportažais, knygomis, anekdotais)? Ar jie įsitikinę, kad ta jų turima informacija yra patikima? Šitaip galite pristatyti, kaip veikia stereotipai ir išankstinės nuostatos. 

Šis užsiėmimas ypač tinka parodant sąsajas tarp skirtingų teisių kartų (pilietinių su politinėmis ir socialinių, ekonominių, kultūrinių teisių) bei jų prieinamumo. Skurdo ir socialinės atskirties problemos yra ne tik formalių teisių problemos, nors šios taip pat egzistuoja ir, pvz., pabėgėliams bei prieglobsčio prašytojams. Problema dažnai yra neveiksmingas tų teisių prieinamumas.

Variacijos

Pirmoji variacija nelygybės simbolizmui prideda dar vieną dimensiją. Jums reikės ilgo ir labai plono siūlo arba greitai plyštančios popierinės juostelės. Dalyviams išsirikiavus pačioje pradžioje, praeikite palei juos visus atvyniodami juostelę. Jums praeinant, kiekvienas paima juostelės dalį ir laiko, taip visi būna ja „sujungti“. Atėjus momentui žengti į priekį, kai kurie dalyviai susidurs su dilema: eiti į priekį ir suplėšyti juostelę ar ne? Gali nutikti ir taip, kad paliktieji kaltins išėjusius į priekį juostelės suplėšymu. Todėl gali prireikti priminti taisyklę, kad „kaskart, kai su teiginiu jie sutinka, tegu žengia žingsnį į priekį. Jei nesutinka, tegu lieka kur buvę.“

Antroji variacija: pirmą raundą žaiskite, kaip aprašyta, o tada sužaiskite antrą raundą, kuris gali atskleisti kartais nuvertinamus gebėjimus. Dalyviai išlieka savo vaidmenyse. Antrajame raunde perskaitykite iš anksto pasiruoštus teiginius, kuriuose atkreipiamas dėmesys į nuskriaustųjų galbūt turimas stiprybes – būtent dėl jų situacijos. Pvz.:

• Tu moki daugiau nei dvi kalbas ir kasdien jomis kalbi.
• Esi įveikęs fizinę ar psichikos negalią, tai tau suteikė pasitikėjimo ir vidinės stiprybės susitaikyti su faktu, kad tapai bedarbis.
• Tu sergi nepagydoma liga ir geriau nei kiti suvoki gyvenimo vertę.
• Užaugai atokiame kaime ir puikiai supranti gamtos krizę, su kuria pasaulis susiduria dėl klimato kaitos.
• Tu žinai, kaip gyventi su mažu biudžetu ir kur pigiausia apsipirkti.

Šį metodą galite pritaikyti ir nelygybėms kitose srityse pabrėžti, pvz., dėl prieigos prie vandens, dalyvavimo politiniame ar socialiniame gyvenime, lyties klausimų. Kitai temai turėsite sukurti atitinkamus vaidmenis ir teiginius. Tai darydami būkite atsargūs su potencialiai jautriais vaidmenimis ir teiginiais.

Vienas iš būdų praplėsti idėjų ratą ir pagilinti dalyvių supratimą – tai pirmiausia dirbti mažose grupelėse, o tuomet jų paprašyti savo mintimis pasidalyti su visais. Beveik būtina, kad tam turėtumėte kofasilitatorių. Išbandykite šį metodą antrąją aptarimo dalį po to, kai bus atskleisti visi vaidmenys, mažose grupelėse. Pakvieskite žmones pamąstyti apie tai, kas jų visuomenėje turi mažiau, o kas daugiau šansų ar galimybių ir kokie gali būti pirmieji žingsniai kovojant su nelygybėmis. Arba galite paprašyti dalyvių pasirinkti vieną iš veikėjų ir paklausti, ką galima šiuo atveju padaryti, t. y. kokias pareigas ir atsakomybes šiam žmogui turi jis pats, bendruomenė ir valdžia.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Priklausomai nuo socialinio konteksto, kuriame dirbate, galbūt norėsite pasikviesti advokacijos už tam tikrų kultūrinių ar socialinių mažumų grupių interesus atstovus, kurie pasikalbėtų su jūsų grupe. Paklauskite jų, kokias kovas jie šiuo metu kovoja ir kaip jaunimas gali jiems padėti. Toks gyvas susitikimas taip pat gali tapti galimybe aptarti per diskusiją galinčius iškilti stereotipus.

Jeigu grupei būtų įdomu daugiau sužinoti apie švietimo nelygybes pasaulyje ir kokių priemonių imamasi tam pakeisti, atsiverskite užsiėmimą „Švietimas visiems“.

Galbūt dalyviams reikės daugiau laiko pagalvoti apie stereotipinius vaizdinius, kuriuos jie turėjo susidarę apie savo atstovaujamus žmones šiame užsiėmime. Galite panaudoti užsiėmimą „Eurogeležinkelis a la carte“, esantį edukaciniame pakete „Visi skirtingi – visi lygūs“, ir paklausti, su kokiais žmonėmis jie labiausiai norėtų važiuoti viename traukinio vagone, o su kuriais – mažiausiai.

Idėjos veiksmams

Pasinaudodami aukščiau išdėstytomis idėjomis, supraskite, kaip jūs ir jauni žmonės galite padėti grupėms bei organizacijoms, dirbančioms su kultūrinėmis ar socialinėmis mažumomis, ir idėjas paverskite veiksmais.

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

Vaidmenų kortelės

Situacijos ir įvykiai
Garsiai perskaitykite čia pateiktas situacijas. Po kiekvieno sakinio duokite dalyviams laiko žengti į priekį ir taip pat apsidairyti, kur yra kiti dalyviai.

• Tu niekada nesi susidūręs su finansiniais sunkumais.
• Tu turi padorius namus, juose yra telefonas ir televizorius.
• Tau atrodo, kad tavo kalba, religija ir kultūra yra gerbiama visuomenėje, kurioje gyveni.
• Tau atrodo, kad tavo nuomonė socialiniais ir politiniais klausimais yra svarbi ir tavo požiūrio klausomasi.
• Žmonės su tavimi konsultuojasi dėl įvairių dalykų.
• Tu nebijai, kad tave sustabdys policija.
• Žinai, kur prašyti patarimo ir pagalbos, jei jos prireiks.
• Niekada nesijautei diskriminuojamas dėl savo kilmės.
• Tu turi tinkamą socialinę ir medicininę savo poreikių apsaugą.
• Gali atostogauti dukart per metus.
• Gali pakviesti draugus pas save vakarienės.
• Tavo gyvenimas įdomus ir ateitis tau žada būti gera.
• Jauti, kad gali studijuoti ir įgyti norimą profesiją.
• Nebijai, kad prie tavęs priekabiaus ar užpuls gatvėje ar žiniasklaidoje.
• Gali balsuoti nacionaliniuose ir vietos rinkimuose.
• Gali švęsti pačias svarbiausias religines šventes su giminaičiais ir artimais draugais.
• Gali dalyvauti tarptautiniame užsienyje vykstančiame seminare.
• Į kiną ar teatrą gali eiti mažiausiai kartą per savaitę.
• Nesibaimini dėl savo vaikų ateities.
• Naujų drabužių gali nusipirkti bent kartą per tris mėnesius.
• Gali įsimylėti, ką tik nori.
• Jauti, kad tavo gebėjimai yra vertinami ir gerbiami visuomenėje, kurioje gyveni.
• Gali naudotis internetu ir gauti iš jo naudos.
• Nebijai klimato kaitos pasekmių.
• Gali laisvai atsidaryti bet kokią internetinę svetainę, nesibaimindamas cenzūros.