Eiga

Šis užsiėmimas susideda iš keturių dalių: 1 dalis – įžanga, 2 dalis – pasivaikščiojimas užrištomis akimis, 3 dalis – ženklų kalba ir 4 dalis – lenktynės žmonių su negalia vežimėliais.

1 dalis. Įžanga (10 minučių)
1. Paaiškinkite, kad šis užsiėmimas yra apie tris konkrečias negalias: aklumą, kurtumą ir kurčnebylumą bei paralyžių.
2. Pakvieskite dalyvius keletą minučių pagalvoti apie tai, kaip jie norėtų, kad su jais būtų elgiamasi ir kaip nesielgiama, jei jie turėtų negalią. Leiskite jiems užsirašyti po keletą žodžių.
3. Dabar paprašykite dalyvių užsirašyti, ko jie labiausiai bijotų, jei turėtų negalią.
4. Tai atlikus, paprašykite dalyvių užversti savo popieriaus lapus ir pasiruošti „įžengti į realybę“.

2 dalis. Pasivaikščiojimas užrištomis akimis
1. Paprašykite pasiskirstyti poromis ir išdalinkite raiščius akims. Vienas poros žmogus turi negalią, kitas – gidas. Gido atsakomybė – nuolatos užtikrinti savo partnerio (-ės) saugumą. Jie gali atsakinėti tik į paprastus su saugumu susijusius klausimus ir jų atsakymas gali būti tik „taip“ arba „ne“.
2. Paprašykite gidų savo partnerius išvesti 5 minutes pasivaikščioti, jeigu įmanoma – tegu jie lipa laiptais arba vaikšto lauke.
3. Grįžus į kambarį, tegu gidai savo partnerius atveda prie jų kėdžių. Tačiau ant kėdės laukia siurprizas! Maišelis! Kas jame?
4. Aklieji žaidėjai turi nustatyti maišelio turinį. Gidų darbas – užrašyti jų spėjimus.
5. Tuomet leiskite „akliesiems“ nusiimti raiščius nuo akių ir pamatyti maišelio turinį. Leiskite partneriams kartu trumpai aptarti savo patirtis ir siurprizus.
6. Duokite žmonėms keletą minučių išeiti iš savo vaidmenų, tuomet pereikite prie 3-ios dalies.

3 dalis. Ženklų kalba
1. Pasakykite poroms, kad apsikeistų vietomis: buvę gidai dabar yra žmonės su negalia, šįkart – nebyliai, o jų partneriai yra įgalūs jų padėjėjai.
2. Kiekvienam negalią turinčiam žaidėjui paduokite po situacijos kortelę, kurios jie negali rodyti savo partneriams. Padėjėjams duokite popieriaus lapą ir rašiklį.
3. Paaiškinkite, kad žaidėjai nebyliai turi savo padėjėjui paaiškinti problemą. Jie negali kalbėti, rašyti ar piešti. Padėjėjai turi užrašyti, kaip jie suprato šią žinutę.
4. Kai „nebylys“ žaidėjas jau bus iškomunikavęs tiek, kiek sugeba, jis / ji turi savo padėjėjui parodyti kortelę. Paraginkite poras trumpai aptarti savo ketinimus, problemas ir erzelį.

4 dalis. Lenktynės žmonių su negalia vežimėliais
1. Dalyviams parodykite kliūčių ruožą. Paaiškinkite, kad laimės greičiausias. Už atsitrenkimą į kliūtis baudžiama.
2. Rezultatus surašykite ant didelio popieriaus lapo.
3. Kai visi norintieji jau bus pavažiavę, padarykite trumpą pertraukėlę ir tada pereikite prie aptarimo ir apibendrinimo.

Aptarimas ir apibendrinimas

Surenkite aptarimą plenarinėje sesijoje. Pradėkite 2, 3 ir 4 užsiėmimo dalių aptarimu, tada reflektuokite apie tai, ką žmonės jau žinojo pradžioje ir ko jie išmoko per patirtis užsiėmimo metu.

1. Pradėkite aklu pasivaikščiojimu: paprašykite tiek tų, kurių akys buvo užrištos, tiek jų gidų pasidalyti savo reakcijomis:

• Kaip jie jautėsi užsiėmimo metu?
• Kas buvo sunkiausia? Kas buvo juokinga? Kas baisu?
• Ar sunku buvo tiek pasitikėti, tiek būti patikimam?

2. Tada aptarkite 2-ą dalį – bendravimą ženklais:

• Kaip kiekvienas jautėsi užsiėmimo metu?
• Kas buvo sunkiausia? Kas buvo juokinga? Kas baisu?
• Ar buvo sunku bendrauti ženklais ir nebūti suprastam?
• Ar sunku (o gal gėdinga) buvo nesuprasti, kas sakoma?

3. Tada aptarkite lenktynes žmonių su negalia vežimėliais:

• Koks jausmas negalėti daug judėti?
• Kas buvo sunkiausia? Kas buvo juokinga? Kas baisu?

4. Dabar apžvelkite baimes ir lūkesčius, kuriuos dalyviai išreiškė užsiėmimo pradžioje. Paprašykite žmonių atsiversti žodžius, kuriuos jie buvo užsirašę.

• Ar kurios nors jų baimės pasitvirtino užsiėmimo metu?
• Kaip jie bandė padėti savo partneriui?
• Kaip ta pagalba buvo sutikta?
• Ar lengva tinkamai įvertinti, kiek padėti?

5. Kokios yra žmonių baimės dėl negalios? Kuo jos grįstos? Ar jie kada yra bijoję tapti žmonėmis su negalia dėl nelaimingo atsitikimo arba ligos?
6. Kurie per užsiėmimą išmokti dalykai labiausiai nustebino?
7. Ar jie pažįsta ką nors, kas yra aklas, nebylys arba žmonių su negalia vežimėlyje? Koks to žmogaus socialinis gyvenimas? Kaip žmonės į jį reaguoja?
8. Apsidairykite po apylinkės pastatus ir gatves: ar jie yra pritaikyti negaliai?
9. Ką galima – ir reikia – padaryti, kad būtų užtikrinta žmonių su negalia lygybė ir orumas?
10. Ar negalios teisės – taip pat žmogaus teisių reikalas? Kurios Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) teisės čia ypač tinka?
11. Kaip jūsų mokykla, asociacija ar vietinė jaunimo grupė gali propaguoti žmonių su negalia lygybę ir orumą?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Kliūčių ruožas 4-ojoje dalyje neturi būti per ilgas. Užteks 2–3 minučių, ypač jei turite tik du ar tris žmonių su negalia vežimėlius, nes kai kam teks laukti, o tai gali kelti nuobodulį. Žmonių su negalia vežimėlius galite bandyti pasiskolinti iš vietinės ligoninės arba organizacijos, padedančios žmonėms, kuriems vežimėlio reikia laikinai.

Arba turėsite improvizuodami padaryti dalyvius su fizine negalia. Pvz., apaukite juos milžiniškais guminiais batais, tik ne ant tos kojos!

Kaip vesite šį užsiėmimą, labai priklausys nuo grupės. Įsitikinkite, kad visi supranta, jog jie dalyvaus kitokioje „realybės simuliacijoje“, kurios metu turės galimybę paeksperimentuoti su savo jausmais ir reakcijomis į tai, ką reiškia būti žmogumi su negalia. Paaiškinkite, kad tikslas – ne iš ko nors pasijuokti ar ką sugėdinti. Dalyviai turi elgtis „natūraliai“, nepersistengti. Nuraminkite žmones, kad kai kuriais momentais jie gali pasijusti keistai ir nesaugiai, tačiau jiems nenutiks nieko blogo ar pavojingo.

Jeigu neturite laiko visoms „realybės simuliacijoms“, tuomet apsiribokite tik viena ar dviem. Iš visų šio užsiėmimo dalių asmeniškai bene sunkiausia ir jautriausia patirtis – tai buvimas užrištomis akimis. Todėl, jei rinksitės tik vieną dalį, rekomenduotina rinktis šią. Leiskite dalyviams apsikeisti vietomis, kad negalią pajustų visi. Tokiu atveju nepamirškite paruošti antro objektų rinkinio identifikavimui.

Šis užsiėmimas yra rimtas, tačiau gali nutikti daug smagių situacijų. Tegu jos būna. Įsiterpkite ar pakomentuokite tik tuomet, jei dalyviai daro kažką nesaugaus arba šaiposi iš žmonių su negalia. Apie tai galite pasikalbėti galutinėje diskusijoje, paklausdami: kada šaipomasi iš žmonių su negalia? Kas tai daro ir kodėl? Kada galima juokauti apie žmonių negalias? Kaip nuspręsti, kur yra riba tarp gero humoro ir įžeidinėjimo?

Variacijos

Galite simuliuoti daug įvairiausių negalios formų, įskaitant ir ne tokias akivaizdžias, pvz., mokymosi ar kalbos sutrikimus – priklausomai nuo to, kas yra artimiausia jūsų grupės realybei. Galima simuliuoti negalios dėl amžiaus situacijas – taip prisidedama prie geresnio jaunimo suvokimo apie vyresnius žmones ir oriam gyvenimui būtinas sąlygas (arba jų trūkumą).

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Jeigu dirbate su vaikais, galite panaudoti Vaikų teisių konvencijos 23-ią straipsnį, kuriame parašyta, kad negalia turintys vaikai turi teisę į ypatingą priežiūrą, švietimą ir mokymą, kuris jiems padėtų gyventi visavertį ir padorų gyvenimą. Galite paprašyti grupės išsiaiškinti, ar jų socialinėje aplinkoje (įskaitant šeimą ir giminę) yra žmonių, kenčiančių nuo kokios nors negalios. Jie gali pasidomėti, kokios paslaugos ir pagalba šiems žmonėms yra prieinama. Ar jaunimo grupėje, asociacijoje arba mokykloje yra vaikų su negalia? Ar jie gali daryti viską, ką daro ir kiti vaikai? Jei ne – kodėl ne?

Jeigu dalyviams patinka vaidmenų pratimai, gal jiems patiks ir užsiėmimas „Aš noriu dirbti“, kad patyrinėtų kliūtis, su kuriomis žmonės, turintys negalią, susiduria ieškodami darbo.

Jeigu grupei įdomu, kaip atsakyti į „kasdienes“ kitos formos diskriminacijos – diskriminacijos dėl rasės problemas, ji gali dalyvauti užsiėmime „Atsakas rasizmui“.

Idėjos veiksmams

Dalyviai gali identifikuoti pažeidžiamą grupę ir nuspręsti, kaip jie gali / turi tuos žmones paremti. Gaires ir idėjų rasite šio vadovo skyriuje apie tai, kaip imtis veiksmų. Svarbu dirbti kartu su kitomis organizacijomis, dirbančiomis su turinčiais negalią žmonėmis, ir pradėti nuo žmonių su negalia poreikių – taip, kaip jie patys juos apibrėžia.

Daugiau informacijos

Kiekvienoje šalyje žmonių su negalia priežiūra ir jų teisių apsauga gerokai skiriasi neva dėl ekonominių priežasčių, tačiau realybėje – bene labiausiai dėl priežasčių, susijusių su lygybės ir socialinio solidarumo priėmimu kaip rimtų dalykų. Situacija šalyse skirtinga. Pvz., klausos aparatus vienose šalyse apmoka socialinis draudimas, kitose – ne. Kurtieji gali gauti specialią papildomą telekomunikacijų įrangą arba gali jos negauti; jei kam nors reikia elektrinio vežimėlio, kartais jį nuperka bendruomenė arba valdžia.

Informacijos apie žmonių su negalia diskriminaciją rasite skyriuje apie negalią ir eiblizmą.

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

Vaidmenų kortelės

1 situacija.

Be žodžių pamėgink savo draugui ar draugei paaiškinti, kad esi smurto auka. Grupelė jaunų bastūnų tave užpuolė parke, pagrobė rankinę ir primušė. Paklausk, kur yra policijos nuovada.

Tu negali kalbėti, rašyti ar piešti.

2 situacija.

Esi kavinėje – mokykloje arba vieno iš Europos jaunimo centrų kavinėje. Paaiškink virėjui, kad tu negali valgyti spagečių su Bolonijos padažu, nes esi veganė (-as) – ne tik nevalgai mėsos, bet ir esi vegetarė (-as), kuri(s) nevalgo jokių pieno produktų (pieno, sūrio) ar kiaušinių.

Tu negali kalbėti, rašyti ar piešti.