Eiga

Šis užsiėmimas susideda iš dviejų dalių: 1 dalyje (30 minučių) pristatomas užsiėmimas bei susiję aplinkosaugos ir kultūros dalykai, 2 dalis (90 minučių) yra susirinkimo simuliacija, kurios metu bandoma atrasti bendrą poziciją tarp makahų genties ir prieš banginių medžioklę pasisakančių lobistų.

1 dalis. Įvadas į aplinkosaugos ir kultūrinius dalykus (30 minučių)
1. Paaiškinkite, kad šis užsiėmimas yra apie aplinkosaugos ir kultūrines teises. Jo centre – makahų genties noras sugrįžti prie banginių medžioklės ir tam prieštaraujantys gamtosaugininkai bei kiti.
2. Papasakokite grupei apie makahus ir paaiškinkite, kad ši konfrontacija vyksta jau daugybę metų, teisinės išlaidos vis didėja, o ilgalaikio rezultato nėra. Gamtosaugininkai naudojo nutrūktgalviškus metodus, rizikuodami tiek savo, tiek kitų žmonių gyvybėmis, o kai kurie makahų genties nariai yra tokie susierzinę, kad pažeidinėja įstatymą ir banginius medžioja neteisėtai. Ši situacija nepatinka niekam. Atrodo, jau pats laikas visoms pusėms susėsti, pagaliau suprasti, ką jie visi turi bendro, ir rasti problemos sprendimą.
3. Pristatykite dalį problemų paprašydami dalyvių savo atsakymą į pateikiamus klausimus išreikšti stovint „aukštai arba žemai“ (kaip naudoti šią techniką, žr. šią dalį). Po vieną iš eilės perskaitykite šiuos teiginius:
• Žmonių papročiai, kurie nepažeidžia žmogaus teisių, turi būti gerbiami.
• Turime gerbti žmonių teisę laisvai rinktis, ką valgyti – būti veganais, vegetarais arba valgyti mėsą.
• Mūsų vartojamas maistas turėtų būti gaminamas aplinkai draugiškais metodais.
• Gyvulių augintojai negali naudoti žiaurių metodų, tokių kaip intensyvus kergimas ar žiaurūs skerdimo būdai.
• Kultūrinės tradicijos žmonėms yra labai svarbios ir turi būti gerbiamos.
• Banginių medžioti negalima net ir kultūriniais tikslais.

2 dalis. Susirinkimo simuliacija: bandymas išnarplioti problemų kamuolį tarp makahų genties ir jų oponentų, prieštaraujančių banginių medžioklei (90 minučių)
1. Priminkite grupei, kad įnirtingi mūšiai – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – vyksta jau ilgus metus, ir atėjo laikas pagaliau rasti sprendimą. Šis užsiėmimas – tai simuliuotas susirinkimas, kurį surengė įsivaizduojama organizacija KTATK (kultūra, teisės, aplinka, tvarumas ir kalbos). KTATK yra nepriklausoma organizacija, į aplinkosaugą įtraukianti žmogaus teisių perspektyvą. Ji yra įsipareigojusi propaguoti supratimą dialogo būdu. Ši simuliacija – tai KTATK vedamas susirinkimas, kuriame dalyvauja keturios grupės:
a. Makahų gentis, norinti ir vėl medžioti banginius
b. „Didysis Šiaurės aljansas“ – skėtinė organizacija, reprezentuojanti banginių bei jūros liūtų medžiotojus ir siekianti užtikrinti pakrančių kultūrų ateitį ir tvarų jūros žinduolių išteklių panaudojimą. DŠA palaiko makahus.
c. „Jūros piemuo“ – organizacija, tirianti ir dokumentuojanti tarptautinių įstatymų, taisyklių ir jūros gyvūnų rūšis apsaugančių sutarčių pažeidimus. Ji prieštarauja makahų reikalavimams.
d. „Žaliataikė“ – gamtosaugos aktyvistai, nesutinkantys su banginių medžiojimu.
2. KTATK vaidmuo yra fasilituoti diskusiją penkiais klausimais:
• Kodėl banginiai yra svarbūs?
• Ar pilkiesiems banginiams gresia išnykimas?
• Ar makahams reikėtų neleisti valgyti banginių mėsos?
• Ar makahų banginių medžioklės ritualą būtų galima modifikuoti?
• Jeigu bus galima pasiekti susitarimą, kokios stebėsenos reikės, kad būtų užtikrinta banginių apsauga?
3. Pakvieskite keturis savanorius, kurie reprezentuos KTATK, likusią grupę padalykite į keturias vienodo dydžio grupeles. Išdalinkite vaidmenų korteles. Grupės turi 30 minučių informacijai aptarti, savo pozicijai apsvarstyti ir argumentams į tuos penkis klausimus paruošti.
4. Kai grupės bus pasiruošusios, sukvieskite visus į plenarinę sesiją ir paprašykite KTATK pradėti susirinkimą. Jis turėtų trukti 60 minučių.
5. KTATK susirinkimą pradeda trumpu pasisakymu apie žmogaus teises ir aplinkosauginį diskusijų pobūdį, taip pat darkart pakartoja, kad šio susirinkimo tikslas – pasidalinti informacija ir padiskutuoti penkiais iš anksto pateiktais klausimais. Tuomet kalba makahų gentis, kuri pateikia savo poziciją. Po to prasideda atvira diskusija.
6. Diskusijai pasibaigus, KTATK turi ją apibendrinti. Padarykite trumpą pertraukėlę ir pereikite prie aptarimo ir apibendrinimo.

Aptarimas ir apibendrinimas

Pradžioje paprašykite grupių reflektuoti apie diskusijas ir paklauskite, ar buvo įmanoma kuriuo nors klausimu pasiekti konsensusą; toliau kalbėkite apie bendrus dalykus.
• Ar buvo sunku prisiimti skirtingus vaidmenis?
• Koks buvo įdomiausias sužinotas dalykas?
• Kokie argumentai buvo geriausi? Taikantys į emocijas ar racionalūs, logiški argumentai?
• Ar sunku buvo suprasti kitos pusės argumentus? O juos priimti?
• Kiek bendrumo buvo kiekvienu iš penkių klausimų?
• Ar sunku yra tikrame gyvenime priimti kitų žmonių kultūrines praktikas, kurios jums atrodo nemandagios, nesuprantamos ar neetiškos?
• Kada kultūriniai susidūrimai tampa diskriminacija?
• Ar sunku atvirai žiūrėti į kultūrinius skirtumus?
• Ar globalizacija neišvengiamai veda prie kultūros praradimo? Ar pakitusi kultūra – tai prarasta kultūra? Ar neturėtume kultūros pokyčių laikyti teigiamu procesu mūsų besikeičiančiame pasaulyje?
• Kurioms žmogaus teisėms šiame užsiėmime kyla grėsmė?
• Vienas kitam prieštaraujančius teisių reikalavimus paprastai sprendžia teismai. Ar tai sąžiningas būdas spręsti žmogaus teisių klausimus?
• Kam turėtų būti teikiamas prioritetas: žmonių poreikiui valgyti ir gyventi ar aplinkos apsaugai ir rūšių išsaugojimui?

Sesiją užbaikite dar vienu „žemai ar aukštai“ raundu, norėdami pažiūrėti, ar žmonės pakeitė savo nuomonę banginių medžioklės klausimais. Pakartokite tuos pačius klausimus, kuriuos uždavėte 1-ojoje dalyje.

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Šiame užsiėmime aptariamų dalykų sudėtingumas reiškia, kad jis labiausiai tinka brandžiai grupei, turinčiai gerus diskusijų įgūdžius. Čia reikia apdoroti daug informacijos, o ant vaidmenų kortelių tekstas užrašytas taip, tarsi dalyviai jau turėtų tam tikrą kiekį žinių apie žmogaus teises ir aplinkosaugos terminologiją. Galbūt norėsite šį užsiėmimą padalinti į dvi sesijas ir duoti grupėms laiko tarp jų visiems dalykams apmąstyti.

Vienas iš svarbių šio užsiėmimo tikslų yra parodyti jaunimui jų kultūrinių perspektyvų ribotumą ir įgalinti juos permąstyti savo požiūrį į tvarų laukinių gyvūnų naudojimą. Banginių medžioklė daugumai žmonių kelia daug emocijų ir paprastai jie būna tvirtai nusiteikę jos klausimu. Dėl to dirbti su šia tema yra labai sunku. Pvz., galite paklausti dalyvių, kaip jie reaguotų, jei staiga jiems kas nors uždraustų valgyti kokį nors maistą, kuris yra svarbus jų kultūrai, gyvenimui ir tradicijoms. Antrasis tikslas – lavinti konsensuso įgūdžius: būtent todėl šis užsiėmimas yra sukurtas kaip „susirinkimas“, kurį medijuoja įsivaizduojama organizacija KTATK (kultūra, teisės, aplinka, tvarumas ir kalba). Prieš atlikdami šią užduotį galite susipažinti su informacija apie konsensuso siekimą.

2-osios dalies 1-ajame žingsnyje galite praplėsti kai kuriuos klausimus.
• Kuo banginiai yra svarbūs? Apsvarstykite ekonomines, istorines, aplinkosaugos ir dvasines priežastis.
• Ar pilkiesiems banginiams gresia išnykimas? Kokių įrodymų pateikia mokslas?
• Kodėl makahams turėtų būti draudžiama valgyti banginių mėsą? Atminkite, kad žydai ir musulmonai kiaulienos nevalgo dėl kultūrinių priežasčių, tačiau jie nedraudžia jos valgyti kitiems.
• Ar būtų galima makahų banginių medžiojimo ritualą pritaikyti kitaip? Atminkite, kad kultūrinės praktikos gali keistis ir keičiasi: pvz., dėl AIDS epidemijos įvairiose pasaulio kultūrose kalbėti apie seksą nebėra tabu, o ritualai, kuriuose naudojamas seksas, tokie kaip našlių apvalymas, yra kvestionuojami ir keičiami.
• Jeigu bus galima pasiekti susitarimą, kokios stebėsenos reikės, kad būtų užtikrinta banginių apsauga? Pagalvokite apie atvirą prieigą prie informacijos, kas galėtų spręsti, ar tam tikrais metais banginių skaičius buvo tinkamas ir kaip užkirsti kelią apgaudinėjimui.

Patikrinkite, ar dalyviai visiškai aiškiai supranta kai kurių vaidmenų kortelėse pristatomų terminų ir konceptų reikšmę. Pavyzdžiui:

Čiabuviai žmonės

Atsargumo principas teigia, kad „kai veikla kelia žalos žmogaus sveikatai ar aplinkai grėsmę, turi būti imamasi atsargumo priemonių, net jei priežasties ir pasekmės santykiai nėra nuodugniai moksliškai įrodyti.“ Tai apima ir veiksmų ėmimąsi neužtikrintumo akivaizdoje; įrodymų naštos perkėlimą ant tų, kurie sukelia rizikas; alternatyvų potencialiai žalingoms veikloms analizę ir dalyvaujamuosius sprendimų priėmimo metodus.

Atsargumo principas

Atsargumo principas teigia, kad „kai veikla kelia žalos žmogaus sveikatai ar aplinkai grėsmę, turi būti imamasi atsargumo priemonių, net jei priežasties ir pasekmės santykiai nėra nuodugniai moksliškai įrodyti.“ Tai apima ir veiksmų ėmimąsi neužtikrintumo akivaizdoje; įrodymų naštos perkėlimą ant tų, kurie sukelia rizikas; alternatyvų potencialiai žalingoms veikloms analizę ir dalyvaujamuosius sprendimų priėmimo metodus.

Tvarumas

1989 m. JT Pasaulinė aplinkos ir vystymosi komisija, dar vadinama Brundtlando ataskaita, darnų vystymąsi apibūdino kaip „vystymąsi, kuris šiandienos poreikius patenkina nestatydamas į pavojų ateities kartų poreikiams patenkinti skirtųjų.“ „Tvarus naudojimas“ yra terminas, naudojamas tik atsinaujinantiems resursams apibūdinti: jis reiškia, kad resursai naudojami tokiais mastais, kad jie gebėtų atsinaujinti. Visuotiniu mastu yra sutarta dėl tvaraus pasaulio natūraliųjų išteklių naudojimo principo, remiantis moksliniais įrodymais ir objektyviais duomenimis.

Variacijos

Jeigu jūsų grupė maža, galite dirbti su dviem grupėmis: makahai ir „Didysis Šiaurės aljansas“ vienoje pusėje, „Jūros piemuo“ ir „Žaliataikė“ – kitoje.

Galite šį užsiėmimą surengti per dvi skirtingas dienas – tai leistų grupėms panagrinėti faktus ir apmąstyti savo pozicijas.

Alternatyvus būdas pristatyti šį užsiėmimą yra atstovų debatai. Tegu kiekvieną iš keturių grupių – makahus, „Didįjį Šiaurės aljansą“, „Jūros piemenį“ ir „Žaliataikę“ reprezentuoja po vieną asmenį. Tegu jie pateikia savo pozicijas, tuomet pereikite prie klausimų iš auditorijos. Pabaigoje balsuokite dėl kiekvieno iš penkių klausimų. Tokiu būdu žmonės mąstys apie žmogaus teises, kultūrinius ir aplinkosaugos aspektus, tačiau trūks konsensuso elemento.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Jeigu grupė nori tyrinėti kultūrinius pokyčius, atsiverskite užsiėmimą „Greitai bus pasenę“.

Idėjos veiksmams

Remkite čiabuvius žmones pirkdami jų gaminius. Daug rankdarbių, pardavinėjamų „sąžiningos prekybos“ ženklu pažymėtose parduotuvėse, yra pagaminti čiabuvių žmonių. Nueikite ir pasižiūrėkite, kai tik kam nors ieškosite dovanos.

Daugiau informacijos

Robas van Ginkelis, „The Makah Whale Hunt and Leviathan’s Death: Reinventing Tradition and Disputing Authenticity in the Age of Modernity“, Amsterdamo universitetas. Šią knygą rasite internete; įrašykite jos pavadinimą į paieškos langelį.

Informacijos apie čiabuvių žmonių teises rasite Tarptautinės darbo grupės čiabuvių reikalais tinklalapyje www.iwgia.org; pilną 2007 m. Čiabuvių žmonių teisių deklaracijos tekstą rasite www.uncaged.co.uk.

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

Bendra informacija fasilitatoriams

Makahų tauta (arba gentis) gyvena rezervate, esančiame labiausiai į šiaurės vakarus nutolusiame Olimpijos pusiasalyje JAV Vašingtono valstijoje. Dabartinis rezervatas apima maždaug 27 000 arų teritoriją. 1999 m. liepą genties surašymas parodė, kad makahų gentis turi 1214 užsiregistravusių narių, tačiau tik 1079 jų šiuo metu gyvena rezervate. Vidutinis nedarbo lygis rezervate yra apie 51%. Beveik 49% rezervato namų ūkių pajamos klasifikuojamos kaip žemiau federalinio skurdo lygio, 59% namų buveinių laikomos neatitinkančiomis standartų.
Nepaisant šio niūraus aprašymo, tradicijos yra labai tvirtos, ir daug koledžą baigusių makahų sugrįžta į rezervatą dirbti makahų genties labui vietinėje klinikoje ar mokykloje.
http://www.statemaster.com/encyclopedia/Makah

Trumpa dabartinių nesutarimų istorija
• 1997 m. spalis: Tarptautinės banginių medžiojimo komisijos sutikimas leidžia makahams sumedžioti keturis pilkuosius banginius per metus
• 1999 m. gegužės 10 d.: vyksta pirmoji per daugiau nei 70 metų makahų banginių medžioklė. Protestuotojai jai trukdo į pavojų statydami ir savo, ir kitų žmonių gyvybes.
• 1999 m. gegužės 17 d.: sugaunamas vienas banginis.
• 2000 m. birželio 9 d.: 9-asis apylinkės apeliacinis teismas nurodo sustabdyti medžiokles, kol bus paruoštas naujas aplinkos vertinimas.
• 2001 m. liepa: paskelbiamas naujas vertinimas. Medžioklė vėl leidžiama.
• 2002 m.: Tarptautinė banginių medžiojimo komisija sutinka su makahų prašymu atnaujinti jų banginių kvotą dar penkeriems metams.
• 2002 m. gruodis: trys 9-osios apylinkės teisėjai neribotam laikui sustabdo medžioklę, kol bus paruoštas naujas poveikio aplinkai vertinimas.
• 2005 m. vasaris: makahų gentis pateikia formalų prašymą Nacionalinei jūrų žvejybos tarnybai, kad ši netaikytų Jūrų žinduolių apsaugos akto ir leistų jiems medžioti banginius.
• 2007 m. rugsėjis: keletas genties narių, praradę viltį, kad reikalai nesikeičia, neteisėtai sumedžioja banginį.
• 2008 m. gegužė: Žvejybos tarnyba paskelbia poveikio aplinkai ataskaitos juodraštį.
• 2009 m. vidurys: nėra nei galutinio poveikio aplinkai vertinimo, nei sprendimo dėl prašymo netaikyti ne medžioklės akto.
Šaltinis: www.historylink.org

KTATK vaidmens kortelė

Tavo pozicija banginių medžioklės klausimu yra neutrali. Tavo užduotis yra pateikti papildomos informacijos apie žmogaus teisių ir aplinkosaugos įstatyminę bazę, tarpininkauti tarp kitų grupių ir pabaigoje viską apibendrinti ir susumuoti. Jūsų, kaip susitikimo fasilitatorių, tikslas yra užtikrinti, kad diskusija vyktų einamuoju klausimu bei paaiškinti nesusipratimus. Padėkite grupėms neakcentuoti savo skirtumų ir užuot konfrontavus panagrinėti, ką jie turi bendro, kad būtų prieitas konsensusas šiais klausimais:
• Kodėl banginiai yra svarbūs?
• Ar pilkiesiems banginiams gresia išnykimas?
• Ar makahams reikėtų neleisti valgyti banginių mėsos?
• Ar makahų banginių medžioklės ritualą būtų galima modifikuoti?
• Jeigu bus galima pasiekti susitarimą, kokios stebėsenos reikės, kad būtų užtikrinta banginių apsauga?

Pirmiausia pasveikinkite visus susirinkusius. Nustatykite diskusijų sistemą. Per maždaug 2 minutes paaiškinkite situaciją: glaustai išsakykite pagrindinius šios problemos žmogaus teisių bei aplinkosaugos aspektus; jeigu norite, galite pacituoti iš žemiau pateiktų ištraukų. Darkart pakartokite šio susirinkimo tikslą: padiskutuoti reikalingais klausimais ir pabandyti pasitelkti abipusį supratimą, kad būtų rastas ilgalaikis dabartinio konflikto sprendimas.

Prieš bendrą diskusiją paprašykite makahų genties paaiškinti priežastis, kodėl jie ir vėl nori medžioti banginius. Po 50 diskusijos minučių pateikite trumpą jos santrauką ir sužymėkite šio susitikimo metu iškilusius punktus, kuriuos reikės patikslinti kitame susirinkime.

Truputis papildomos informacijos apie žmogaus teises, kultūrą ir gamtą

Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1-ame straipsnyje rašoma:
1. Visos tautos turi apsisprendimo teisę. Remdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą.
2. Siekdamos savo tikslų, visos tautos gali laisvai naudotis savo gamtos turtais ir ištekliais, nepažeisdamos jokių įsipareigojimų, atsirandančių dėl tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo, grindžiamo abipusės naudos principu, ir iš tarptautinės teisės. Jokiais atvejais nė iš vienos tautos negalima atimti jai priklausančių pragyvenimo šaltinių.

15 straipsnis:
1. Valstybės, šio Pakto Šalys, pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę:
a) dalyvauti kultūriniame gyvenime;
b) naudotis mokslo pažangos ir jos praktinio taikymo laimėjimais.

1993 m. Vienos deklaracijos preambulėje rašoma: „Visos žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos ir tarpusavyje susijusios. Tarptautinė bendruomenė privalo su žmogaus teisėmis visame pasaulyje elgtis sąžiningai ir lygiai, taip pat pabrėžiant <…> nacionalinių ir regioninių ypatumų svarbą, o įvairūs istoriniai, kultūriniai ir religiniai kontekstai privalo būti turimi omenyje.“

1981 m. Tarptautinė banginių medžioklės komisija nusprendė leisti aborigenų išgyvenimo banginių medžioklę, kuri apibrėžta kaip „banginių medžiojimas vietinių aborigenų vartojimui, kurį vykdo (patys arba jų vardu) aborigenai, čiabuviai ar vietiniai žmonės, turintys stiprius bendruomeninius, šeimos, socialinius ir kultūrinius ryšius, susijusius su tradicinės priklausomybės nuo banginių medžiojimo ir naudojimo tęsimu.“

JT Jūrų įstatymo konvencijoje rašoma: „Vienas iš bendrųjų principų yra optimalus, tvarus atsinaujinančių jūros išteklių naudojimas.“

1982 m. Tarptautinė banginių medžioklės komisija įvedė pilkojo banginio, kuriam gresia išnykimas, medžiojimo moratoriumą. 1994 m. jų populiacija atsigavo iki maždaug 21 000 individų, ir pilkasis banginis buvo išbrauktas iš JAV pavojuje esančių rūšių sąrašo.

Makahų genties vaidmens kortelė

Tavo vaidmuo – atstovauti indėnams makahams, kurie gyvena šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje. Banginių medžioklė makahams yra svarbi kultūrinė tradicija, ir jūs norite teisės per metus nužudyti penkis pilkuosius banginius.

Naudokitės savo jau turimomis žiniomis apie žmogaus teises ir aplinkosaugos klausimus, kartu ir šia informacija:
• Nors jau praėjo 70 metų nuo paskutinės banginių medžioklės, su ja susijusios ceremonijos, ritualai, dainos ir pasakojimai tautos atmintyje išliko ir yra perduodami iš kartos į kartą. Apie medžioklę buvo sukurta ištisa socialinė struktūra.
• Šiomis dienomis kai kurie indėnai makahai pragyvena žuvaudami – sugautas lašišas jie parduoda vietinei žuvų gamyklai, tačiau senoji sistema – dalijimasis tarp šeimos ir draugų – vis dar egzistuoja.
• Banginių skaičių sumažino ne indėnų, o europiečių ir amerikiečių vykdytos industrinės banginių gaudymo operacijos. Dabar banginių populiacija yra istoriškai aukšto lygio ir jie buvo išbraukti iš JAV pavojuje esančių rūšių sąrašo.
• Mūsų jaunimas vertina tapatybę, paremtą mūsų pačių kultūra ir istorija. Būti gilias tradicijas turinčios kultūros dalimi yra privilegija, kurią turi nedaugelis JAV jaunimo.
• Pilkuosius banginius mes medžiosime ne komerciniams tikslams, mūsų tikslas – ceremonija ir maistas / išgyvenimas.
• Paprašėme 5 pilkųjų banginių, tačiau tai nereiškia, kad penkis ir sugausime.
• Žvejojame mažais pakrančių laiveliais, naudodami tradicinę ranka laikomą ietį. Svarstome, galbūt verta naudoti modifikuotą versiją, su granata ant antgalio – tokią, kokios naudojamos Aliaskoje.
• Mes aktyviai bandysime užtikrinti, kad pilkasis banginis daugiau niekada negrįžtų į rūšių, kurioms gresia pavojus išnykti, sąrašą.

„Jūros piemens“ ir Banginių ir delfinų išsaugojimo draugijos vaidmens kortelė

„Jūros piemuo“ yra tarptautinė ne pelno siekianti nevyriausybinė organizacija (NVO), tirianti ir dokumentuojanti tarptautinių įstatymų, taisyklių ir jūros gyvūnų rūšis apsaugančių sutarčių pažeidimus. Banginių ir delfinų išsaugojimo draugija (BDID) yra aktyviausia pasaulyje labdaros organizacija, užsiimanti visų banginių ir delfinų išsaugojimu ir gerove.

Naudokitės savo jau turimomis žiniomis apie žmogaus teises ir aplinkosaugos klausimus, kartu ir šia informacija:
• „Gražinkit tai kaip norit, bet banginių medžioklė yra žudymas, o žudyti yra blogai.“
– Banginiai nėra žmonės, bet jie nėra mažiau nei žmonės. Tas, kuris sutinka žudyti banginius, yra panašus į tą, kuris pritaria „žemesnių žmonių“ genocidui.
– Tam tikra esminga prasme, banginiai ir kiti juntantys žinduoliai turi teisę turėti jei ne žmogaus teises, tuomet bent jau „humanistines teises.
• Tikroji šios makahų iniciatyvos priežastis yra tai, kad jie puikiai žino, jog Japonijoje už kilogramą banginių mėsos mokama 80 JAV dolerių, o visas banginis yra vertas beveik milijono dolerių.
• Leidimas makahams medžioti turės pasekmių tūkstančiams banginių, nes Norvegija, Japonija, Rusija ir Islandija tai laikys precedentu.
• Vaikštome plonu ledu: bandome gerbti istorinę žmonių teisę tęsti senas tradicijas ir kartu subalansuoti banginių išsaugojimo ir apgynimo interesus.
• 1995 m. buvo kritikuojama Rusijoje vykdoma pilkųjų banginių medžioklė apkaltinus, kad banginių mėsą valgė ne čiabuviai žmonės, o ji buvo sumaitinta lapėms lapių kailių fermoje.
• Kultūros keičiasi. Šiandien Aliaskos šiaurinio šlaito eskimai ekonomiškai labai skiriasi nuo tų, kurie prieš šimtmetį medžiojo banginius. Naftos gavyba vietiniams žmonėms atnešė milžiniškus pinigus. Be to, medžioklė iš sraigtasparnių plečia to, kas laikoma „aborigeniška“, apibrėžimą.
• Kol Tarptautinė banginių medžioklės komisija ir toliau tęsia emocingus debatus apie komercinės banginių medžioklės atnaujinimą, kasmet beveik nepastebimai aborigenų medžioklių metu žūsta šimtai banginių ir jų pusbrolių delfinų.
• Laukinės gyvūnijos kontekste reikia laikytis atsargumo principo.

Didžiojo Šiaurės aljanso vaidmens kortelė

„Didysis Šiaurės aljansas“ – skėtinė organizacija, reprezentuojanti banginių bei jūros liūtų medžiotojus iš Kanados, Grenlandijos, Farerų salų, Islandijos ir Norvegijos. DŠA siekia užtikrinti pakrančių kultūrų ateitį bei tvarų jūros žinduolių išteklių panaudojimą.

Naudokitės savo jau turimomis žiniomis apie žmogaus teises ir aplinkosaugos klausimus, kartu ir šia informacija:
• Makahai banginius medžiojo jau 2 000 metų, kol atvykę baltieji imperialistai iš jų atėmė banginius ir sugriovė makahų tradicijas ir gyvenimo būdą.
• Dabar banginių vėl yra pilna, tačiau baltasis žmogus nori visiškai uždrausti mums naudotis šiuo resursu ir neigti mūsų teises.
• Skirtingos kultūros niekuomet nesutars, kurie gyvūnai yra ypatingi, o kurie labiausiai tinka vakarienei. Šiaurinės Norvegijos dalies gyventojus su antimis sieja ypatingas ryšys, tačiau Danijoje anties krūtinėlė laikoma delikatesu. Todėl teiginys „banginiai yra kitokie“ reikalauja klausimo: kitokie kieno akimis?
• Tiek banginių, tiek jūrų liūtų medžiojimas yra leidžiamas tik tada, kai jį vykdo čiabuviai, kai medžioklė yra nekomercinė ir tik „tradiciniam naudojimui“. Tai yra nesąžininga, nes:
– Paprastai svetimi iš pašalės nusprendžia, kas yra „tradiciška“.
– Susieti banginių ir jūrų liūtų medžioklę su nekomerciniu gamybos modeliu – tai neigti akivaizdžią žmonių teisę apibrėžti savo pačių ateitį.
– Nė viena kultūra nėra statiška, tačiau banginių medžioklės priešininkų politika – tai de facto bandymas „įšaldyti“ situaciją ir kintančią kultūrą paversti statišku muziejiniu objektu.
– Regis, dauguma Tarptautinę banginių medžioklės komisiją (banginių medžioklę kontroliuojantį organą) sudarančių vyriausybių atstovų patį komercializmą laiko savaime blogu. Ironiška, kad tokią nuomonę išreiškia vyriausybės, kurios paprastai yra didžiulės laisvos prekybos advokatės.
• Sunku dabartinį moratoriumą, arba „patraukit rankas nuo banginių“ politiką, apginti naudojant logiškus argumentus. Daugybė žemės ūkyje, žvejyboje ir miškininkystėje naudojamų praktikų yra visiškai netvarios, tačiau šios pramonės nėra uždraudžiamos.
• „Jūros žinduoliai yra vandenynų ekosistemų gyvųjų išteklių dalis. Jie turi būti saugomi, jei jiems gresia išnykimas, o medžioti juos galima tik esant įsitikinus, kad tai leidžia jų populiacijos dydis. Medžioklė gali būti ir reikalinga, siekiant išvengti pernelyg didelių populiacijų ir jūrų ekosistemų disbalanso.“ („Jūros žinduolių ataskaita“, Europos Taryba, 1993 m. liepos 12 d.)
• Banginių medžiojimas yra geras pavyzdys, kaip tarptautinis bendradarbiavimas gali transformuoti per didelį išteklių naudojimą į tvarų. Tarptautinis bendradarbiavimas nėra tobulas, bet jis gali veikti – ir veikia.

„Žaliataikės“ vaidmens kortelė

„Žaliataikės“ (Greenpeace) rėmėjai visame pasaulyje rengia kampanijas apie savo vizijas, kaip sukurti tvaresnį pasaulį.

Naudokitės savo jau turimomis žiniomis apie žmogaus teises ir aplinkosaugos klausimus, kartu ir šia informacija:
• Žmonės iš įvairių pasaulio kultūrų banginius laiko šventais ir laiko kiekvieną jų rūšį savita tauta, verta pagarbos ir apsaugos.
• Banginiai džiugina tūkstančius banginių stebėtojų.
• „Žaliataikė“ neremia jokios banginių medžioklės, bet neprieštarauja tikrai išgyvenimo medžioklei, jei tik joje nėra jokio komercinio elemento.
• Pilkieji banginiai kasmet migruoja didžiuliais atstumais ir makahų vandenyse pasirodo tik trumpam.
• Jeigu pasiūlymas leisti vienai genčiai sumedžioti 5 banginius bus patvirtintas, tuomet kelios kitos gentys Kanadoje ir Aliaskoje sakys: „Na, jei jie gali medžioti, tai galim ir mes.“
• Tiksliai suskaičiuoti, kiek banginių yra jų populiacijose, labai sunku. Bet kurios populiacijos dydis žmonėms yra žinomas maždaug 50 procentų tikslumu. Kadangi pokyčiai vyksta labai lėtai, naudojant vos kelerius metus apimančią studiją neįmanoma pasakyti, ar populiacija didėja, ar mažėja. Tačiau nėra abejonės, kad banginių skaičių gerokai sumažino komercinis jų medžiojimas.