Eiga

Šis užsiėmimas susideda iš dviejų dalių: 1 dalis (35 minutės) yra diskusija apie tai, kokio švietimo žmonės nori, o 2 dalis (60 minučių) yra diskusija apie tai, kaip išvystyti demokratines sistemas, kad jaunų žmonių nuomonė apie jų gaunamą švietimą būtų išgirsta.

1 dalis. Kokį švietimą turime ir kokio jo labiau norėtume? (35 minutės)
1. Pradėkite trumpa bendra diskusija apie tai, ką žmonėms reiškia žodis „švietimas“. Pabrėžkite, kad švietimas yra ne tik tai, kas vyksta mokykloje ar koledže. Pakalbėkite apie skirtumus tarp formalaus, neformalaus ir informalaus švietimo. Dalyviai turėtų žinoti, kad gauti išsilavinimą yra žmogaus teisė (VŽTD, 26 str.).
2. Surenkite minčių lietų apie teigiamus ir neigiamus jūsų šalies mokyklų sistemos aspektus, raktažodžius užrašykite ant didelio popieriaus lapo.
3. Trumpai peržvelkite raktažodžius ir pasvarstykite, kodėl švietimo sistema yra tokia, kokia yra, atsižvelgdami į kai kuriuos paminėtus punktus, pvz., mokyklų programos, klasių dydžiai, mokyklos taisyklės dėl aprangos ir popamokinė veikla.
4. Paprašykite dalyvių pasiskirstyti mažomis grupelėmis po 4 ar 5. Išdalinkite Vaiko teisių konvencijos 28-o straipsnio tekstą. Duokite grupėms 15 minučių įvertinti savo teisės į švietimą vertę. Pavyzdžiui, ar pradinis švietimas jūsų visuomenėje prieinamas ir nemokamas? Jei ne – kas yra atskirtas ir kodėl? Kokios disciplinos formos egzistuoja ir ar gerbiamas individo orumas? Ar mokyklų programa prisideda prie kiekvieno moksleivio asmenybės, talentų ir gebėjimų lavinimo? Koks yra tikslas – pvz., užauginti gerus piliečius ar ugdyti būsimą darbo jėgą? Ar įtrauktas žmogaus teisių švietimas?
5. Grįžkite į plenarinę sesiją ir paprašykite grįžtamojo ryšio.

2 dalis. Demokratinių sistemų vystymas, kad žmonės galėtų pasisakyti (60 minučių)
1. Paklauskite grupės, kas sprendžia, kokį išsilavinimą jie gauna.
2. Paprašykite visų sugrįžti į savo mažas grupeles ir peržiūrėti, kaip jų mokykloje vyksta sprendimų priėmimas. Pvz., kas sprendžia, ko bus mokoma arba kokia popamokinė veikla bus organizuojama? Kaip mokykla ar koledžas yra administruojamas? Kaip daromi sprendimai dėl biudžeto ir tų pinigų išleidimo? Kaip sukuriama politika ir kaip dėl jos susitariama? Kiek kreipiamas dėmesys į jaunų žmonių nuomonę?
3. Pasakykite dalyviams, kad jie ne tik turi žmogaus teisę į švietimą, bet ir pagal VTK 12 str. vaikas turi „...teisę laisvai jas [pažiūras] reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms … skiriama daug dėmesio.“
4. Pakvieskite grupeles apsvarstyti, kad demokratiškai išrinktas organas, toks kaip studentų taryba, vietos lygmeniu gali priimti sprendimus dėl jų švietimo, ir tokios galios teigiamas bei neigiamas pasekmes.
5. Kitas etapas priklauso nuo grupės aplinkybių. Jeigu jūsų mokykloje nėra tarybos, tuomet grupelės turėtų nuspręsti, kokios tarybos jos norėtų ir kaip ją būtų galima įkurti. Jeigu jūsų mokykloje ar koledže taryba jau yra, tuomet grupelės gali apžvelgti jos veiklą ir sukurti planus, kaip ji galėtų veikti geriau. Paaiškinkite, kaip daroma SSGG analizė, ir pasakykite grupelėms, kad jos turi 30 minučių veiksmų planui sukurti ir užrašyti ant didelio popieriaus lapo.
6. Grįžkite į plenarinę sesiją ir paprašykite grupelių pateikti savo darbo rezultatus.

Aptarimas ir apibendrinimas

Daug kas jau bus aptarta ankstesnėse diskusijose. Tačiau skirkite laiko apžvelgti šį užsiėmimą, apmąstyti bendrus mokymosi punktus ir paplanuoti, ko imtis toliau.

• Ar užsiėmimas patiko? Ar jis buvo naudingas? Kodėl? Kodėl ne?
• Kodėl egzistuojančios sprendimų priėmimo struktūros yra tokios, kokios yra? Kokie yra istoriniai precedentai? Ar praeityje tos struktūros atliko savo funkcijas? Ar jos tebėra tinkamos ir dabar? Jei ne – kodėl?
• Kodėl reikia reguliariai peržiūrėti sprendimų priėmimo struktūras?
• Kaip galima palyginti skirtingų grupelių veiksmų planus?
• Kiek jie kainuoja laiko, pastangų ir pinigų atžvilgiu?
• Kiek jie yra realistiški? (pastaba: gerai turėti dideles vizijas, tačiau tikslas pasiekiamas tik žengiant mažais žingsneliais!)
• „Vaikas turi teisę laisvai reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms skiriama daug dėmesio.“ Ar toks reikalavimas realistiškas nacionalinės švietimo programos kontekste? Kaip prie to galėtų prisidėti jaunimas?
• Ar klasėje gerbiamas 12 straipsnis? Kiek laiko reikėtų skirti „laisvam pažiūrų reiškimui“?
• Kai kurių grupių, tokių kaip romai, teisė į švietimą dažnai pažeidžiama. Kodėl taip yra ir kaip švietimas galėtų būti jiems prieinamesnis?
• Kaip žmogaus teisių švietimas vyksta jūsų mokykloje? Ar mokotės apie žmogaus teises ir įvairias konvencijas? Ar turite galimybių įsitraukti į projektus, propaguojančius žmogaus teises jūsų mokykloje ir bendruomenėje?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Šio užsiėmimo aprašyme minimos „mokyklos ar koledžo tarybos“. Tai neturėtų atbaidyti neformaliajame sektoriuje dirbančių žmonių – šis užsiėmimas yra lygiai taip pat aktualus jauniems žmonėms jaunimo klubuose ar asociacijose, kuriose taip pat yra valdyba – valdantysis organas. Tiesiog pasirinkite atitinkamą terminologiją.

Susipažinkite su Vaiko teisių konvencijos 12 ir 28 straipsniais. Jei dirbate su jaunuoliais, vyresniais nei 18 metų, tuomet kalbėkite apie VŽTD teisę į švietimą (26 str.).
Papildomos informacijos apie švietimą ir žmogaus teises rasite skyrelyje apie švietimą.  Pastabos dėl formaliojo, neformaliojo ir informaliojo švietimo skirtumų yra čia. SSGG analizė aprašyta ir paaiškinta skyriuje „Imtis veiksmų“.

Kam reikalinga mokyklos taryba?

Mokyklos ar studentų taryba yra organas, suteikiantis moksleiviams ar studentams balsą juos tiesiogiai liečiančiuose mokyklos reikaluose. Yra daug svarių priežasčių, dėl kurių reikia kurti mokyklų tarybas ir užtikrinti efektyvią jų veiklą. Tie patys argumentai taikomi ir jaunimo organizacijų valdybai ar valdymo komitetui.

Nauda moksleiviams

Dalyvavimas mokyklos taryboje prisideda prie edukacinio ar asmeninio moksleivių vystymosi, nes:

• Tarybos skatina pilietiškumo mokymąsi, politinį veiksmą ir demokratines nuostatas.
• Tarybos skatina socialinį pasitikėjimą ir asmenines vertybes.
• Studentai įgalinami kvestionuoti valdžią.
• Studentai išmoksta sąžiningai ir atskaitingai priimti sprendimus.
• Studentai mokosi apie gyvenimo realybes, pvz., kaip dirbti su ribotu biudžetu ar nieko neveikiančiais valdžios organais.

Pragmatinė nauda

• Demokratiniai vadovavimo stiliai veikia geriau nei autokratiniai, nes, ragindami moksleivius prisiimti atsakomybę, jie yra žymiai veiksmingesni.
• Tarybos skatina bendradarbiavimą, balansuoja energiją ir sumažina susiskaldymą.
• Tarybos gali pagerinti mokyklų atmosferą: mokytojais pasitikima labiau; parodoma, kad taisyklės yra sąžiningesnės.
• Kokie bebūtų apribojimai dėl išorinio socialinio ir politinio spaudimo, moksleivių taryba yra praktiškas būdas moksleiviams pademonstruoti gerus darbuotojų norus ir įsipareigojimą tam tikroms vertybėms.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Leiskite grupei toliau dirbti su šio užsiėmimo metu sugeneruotomis idėjomis ir, pasinaudojant patarimais, pateiktais 5-o skyriaus skyrelyje apie švietimą, siekti daugiau sprendimų priėmimo galios jų mokykloje, koledže ar klube.

Jei grupės dalyviams patiko mąstyti apie tai, kokio švietimo jiems norėtųsi, galbūt jiems patiks stalo žaidimas „Dviejų miestų istorija“, kuris kelia klausimus apie tai, kokiame mieste žmonės norėtų gyventi. Jeigu dalyviai nori daugiau sužinoti apie bendrą požiūrį į balsavimą, tuomet atsiverskite užsiėmimą „Balsuoti ar nebalsuoti“.

Idėjos veiksmams

Dalyviai gali norėti pabendrauti ir pasikeisti informacija su kitomis jų vietovėje esančiomis moksleivių tarybomis arba nacionalinio ar tarptautinio lygio tarybomis.

Daugiau informacijos

Jauni žmonės gali dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose tiek, kiek leidžia jų amžius ir aptariamas klausimas. Naudingas modelis – Rogerio Harto jaunų žmonių dalyvavimo kopėčios, kurias rasite​​​​​​​ www.freechild.org. Apie dalyvavimo kopėčias daugiau informacijos yra 5-o skyriaus skyrelyje apie pilietiškumą ir dalyvavimą.

Galimybių tiesiogiai įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus daugėja visame pasaulyje, pvz., „Dalyvaujamasis biudžeto sudarymas“ yra procesas, kuriame žmonių įsitraukimo poveikis yra tiesiogiai matomas arba politikos pokytyje, arba lėšų panaudojimo prioritetuose. Tai nėra vien tik konsultacinis pratimas, bet ir tiesioginės, sąmoningos demokratijos įkūnijimas: http://www.participatorybudgeting.org.uk. Vienas iš pavyzdžių yra Niukaslo (JK) dalyvaujamoji biudžeto programa „Udecide“, kurioje 2008 m. gegužę jaunimas turėjo 20% balsų dėl miesto 2,25 mln. svarų sterlingų vertės Vaikų fondo paslaugų. Pripažįstant, kad vaikai ir jaunimas yra tikrieji ekspertai, projektu buvo siekiama suteikti jauniems miesto žmonėms, kurie, tikėtina, gaus daugiausia naudos iš šio fondo, galimybę realiai nuspręsti, kaip šio fondo pinigai bus panaudojami.

Europos moksleivių sąjungų organizacijos biuras (OBESSU) yra Europinio masto skėtinė organizacija, vienijanti moksleivių organizacijas. Savo veikla ji siekia:

• reprezentuoti Europos moksleivių požiūrius į įvairias edukacines institucijas ir platformas
• palaikyti ir pagerinti švietimo kokybę ir prieinamumą bei švietimo demokratiją Europoje
• pagerinti vidurinių mokyklų Europoje sąlygas propaguoti didesnį solidarumą, bendradarbiavimą ir moksleivių tarpusavio supratimą
• padėti tašką diskriminacijai ir neteisybei Europos šalių švietimo sistemose

Daugiau informacijos: www.lightontherights.eu

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

Vaiko teisių konvencija, 28 straipsnis:
1. Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę mokytis. Siekdamos palaipsniui šią teisę įgyvendinti ir sudaryti vienodas galimybes, jos: a) įveda nemokamą ir privalomą pradinį lavinimą; b) skatina tobulinti įvairias tiek bendrojo, tiek profesinio vidurinio lavinimo formas, rūpinasi, kad jis būtų prieinamas visiems vaikams, ir imasi tokių priemonių kaip nemokamo lavinimo įvedimas, o prireikus ir finansinės paramos teikimas; <...>
2. Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad drausmė mokyklose būtų palaikoma metodais, atspindinčiais pagarbą vaiko orumui. <...>
​​​​​​​(29 str.: 1. Valstybės dalyvės susitaria, kad vaiko lavinimo tikslas turi būti: a) kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą ir protinius bei fizinius sugebėjimus; b) ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms <...>; c) ugdyti vaiko pagarbą tėvams, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms šalies, kurioje vaikas gyvena)