Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija

(santrauka)

Ši konvencija yra pirmasis teisiškai įpareigojantis daugiašalis instrumentas dėl nacionalinių mažumų apsaugos. Jo tikslas – apsaugoti nacionalinių mažumų egzistavimą atitinkamų ją raitifakuvių šalių teritorijose. Konvencija siekia propaguoti pilną ir veiksmingą nacionalinių mažumų lygybę sukuriant tinkamas sąlygas jiems saugoti ir vystyti savo kultūrą ir išlaikyti savo tapatybę.

Konvencijoje išdėstyti principai susiję su priklausymu nacionalinėms mažumoms viešojo gyvenimo srityse, tokiose kaip: 

• Nediskriminacija
• Veiksmingos lygybės propagavimas
• Kultūros, religijos, kalbos ir tradicijų propagavimas ir saugojimas
• Taikių susirinkimų laisvė
• Asociacijų laisvė y Išraiškos laisvė
• Minties, sąžinės ir religijos laisvė
• Teisė vartoti žiniasklaidą
• Su kalba ir švietimu susijusios laisvės
• Sienas peržengiantys kontaktai ir bendradarbiavimas
• Dalyvavimas ekonominiame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime
• Priverstinės asimiliacijos draudimas

Konvencijos monitoringo mechanizmas remiasi ataskaitomis, kurias pasirašiusios šalys privalo pateikti. Pagrindinė atsakomybė tas ataskaitas analizuoti tenka Europos Tarybos ministrų komitetui, bet jam padeda iš ekspertų sudarytas patariamasis komitetas. Jį sudaro iki 18 narių, kuriuos iš šalių pateiktų kandidatų renka ministrų kabinetas. Ne visų šalių nominuotieji gali būti komitete, tad neišrinkti kandidatai įrašomi į papildomų narių rezervo sąrašą. Patariamasis komitetas gali informacijos gauti ir iš kitų šaltinių, ne tik šalių ataskaitų, pvz., jis gali organizuoti susitikimus su valdžios atstovais ir nepriklausomais šaltiniais. Patariamasis komitetas taip pat gali vykdyti vizitus į šalis, kuomet analizuojamos jų ataskaitos, kurių metu komitetas susitinka su vyriausybės, NVO, mažumų bendruomenės atstovais, akademikais ir kitomis suinteresuotomis šalimis.