Eiga

1. Paprašykite dalyvių pasiskirstyti mažomis grupelėmis po 3 ar 4 žmones. Padalinkite grupelėms kortelių rinkinius.
2. Paprašykite jų korteles išdėlioti ant grindų nugarėlėmis į viršų.
3. Paaiškinkite, kad šiose kortelėse aprašyti šešių žmogaus teisių aktyvistų gyvenimo įvykiai. Kiekvienos grupės tikslas – atrasti, kur yra pateikti kokio nors veikėjo gyvenimo įvykiai, ir taip sukurti po trumpą kiekvieno asmens aprašymą.
4. Paaiškinkite, kad kiekvieną veikėją sudaro „kortelių penketas“ (t. y. viena A, viena B, viena C, viena D ir viena E kortelė).
5. Pasakykite kiekvienai grupei dirbti raundais: per raundą – po kortelę, kol kortelės baigsis.
6. Leiskite žmonėms keletą minučių tyliai perskaityti savo korteles.
7. Tuomet juos paleiskite… Leiskite kiekvienai grupei susigalvoti savo strategiją asmenybių nustatymui. Šiam etapui joms prireiks maždaug 15–20 minučių.
8. Sukvieskite visus kartu ir paprašykite grupės atstovą savais žodžiais pristatyti kurią nors asmenybę. Tuomet tai pakartokite iš eilės su visomis grupėmis, kad kiekviena asmenybė būtų išsamiai pristatyta ir kad visos grupelės galėtų pasitikrinti, ar teisingai sudėjo visas „dalis“.

Aptarimas ir apibendrinimas

1. Ar šis pratimas buvo lengvas? Kokias strategijas grupelės naudojo, kad tinkamai sudėliotų korteles?
2. Apie kuriuos veikėjus žmonės jau buvo girdėję, o kurie jiems buvo nauji? Kaip jie mano, kodėl apie kai kuriuos nebuvo girdėję, o kiti yra labai gerai žinomi?
3. Ar kuri nors informacija žmones nustebino? Kas juos labiausiai šokiravo ar padarė didžiausią įspūdį?
4. Paprašykite žmonių pasirinkti citatą, su kuria jie labiausiai tapatinasi: kaip, jų nuomone, jie būtų elgęsi, būdami to žmogaus vietoje?
5. Kokių konkrečių žmogaus teisių šie „kovotojai“ reikalavo?
6. Ar heroizmas – netinkama forma ginti žmogaus teises? Kokių veiksmų gali imtis žmonės, tapę žmogaus teisių pažeidimų aukomis?

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Apie kiekvieną iš šių veikėjų yra daugybė medžiagos, o čia pateiktos trumpos jų biografijos tėra labai paviršutiniška (ir subjektyvi) informacija. Be to, yra šimtai kitų žmogaus teisių aktyvistų, kurie taip pat lengvai galėjo patekti į šį sąrašą. Žr. http://www.universalrights.net/heroes/ 

Jei nuspręsite naudoti „Kompase“ pateiktus pavyzdžius, bet manote, kad čia pateiktos asmenybės grupei, su kuria dirbate, gali pasirodyti tolimos, tuomet pirmiausia veskite įvadinį užsiėmimą. Gaukite keturių ar penkių gerai jūsų šalyje žinomų JT garsenybių ambasadorių nuotraukas, prikabinkite jas ant didelių popieriaus lapų ir pakabinkite ant sienos. Paprašykite grupės narių juos įvardyti ir pasakyti, ką jie veikia būdami JT ambasadoriais.

Svarbu paminėti, kad žmonės jokiais būdais neturėtų jaustis kaip nors spaudžiami užimti tokią pat poziciją, kokią užėmė šie aktyvistai. Kovoti už žmogaus teises galima įvairiais būdais, ir skirtingi individai pasirinks skirtingus kelius, priklausomai nuo savo įsitikinimų ir gebėjimų, pvz., jie gali dirbti su jau veikiančiomis NVO, organizuoti peticijas ar užsiimti tiesioginiu lobizmu.

Variacijos

Kiekvienai mažai grupelei duokite po tuščią kortelę ir paprašykite parašyti trumpą savo pasirinkto kovotojo už žmogaus teises biografiją. Tuomet paprašykite grupių apsikeisti kortelėmis ir atspėti viena kitos „kovotojus“. Jei pasirinksite šią variaciją, būkite pasiruošę siurprizams, nes tarp kovotojų gali pasitaikyti ir popžvaigždžių ar kitų žvaigždūnų. Turite priimti visus siūlymus ir pabrėžti tai, ką žmonės pasiekė ir už ką kovojo. Jei nesutinkate su siūlomo veikėjo žmogaus teisių reputacija, pakvieskite kitus dalyvius tai pakomentuoti.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Labai rekomenduojama pabandyti po šio užsiėmimo paraginti žmones daugiau sužinoti apie kitus žmogaus teisių aktyvistus, kad jie geriau pajustų veikėjų, kurie istoriškai prisidėjo prie kovos už žmogaus teises, dvasią. Grupė gali pati imtis kurti savo žmogaus teisių aktyvistų „portretų galeriją“. Šeši pateiktieji šiame užsiėmime gali būti pradinis taškas: jų nuotraukos gali būti priklijuotos prie kartono kartu su citatomis bei trumpomis biografijomis ir iškabintos kambaryje. Visų grupės narių gali būti paprašoma daugiau sužinoti apie kitas asmenybes ir pridėti jas prie portretų galerijos. Šeši čia pristatytieji yra pilietinių ir politinių teisių aktyvistai, tačiau galbūt jūs norėsite praplėsti teisių spektrą ir įtraukti socialines bei ekonomines teises. Chico Mendesas būtų vienas galimas pavyzdys.

Pilietinėje visuomenėje yra keletas kanalų, kuriais galima reikšti nuomonę ir kovoti už teises. Jei norite iš arčiau tai panagrinėti, galite atsiversti užsiėmimą „Beieškant ryšių“.

O dabar galbūt norėtumėte apmąstyti situacijas, kuriose kovojote už savo teises. Jeigu taip, tuomet vaidmenų pratimas „Spėk, kas ateis vakarienės“, esantis edukaciniame pakete „Visi skirtingi – visi lygūs“, paruošia dirvą nagrinėjimui, kas nutiktų, jei susipažinti su tėvais atsivestumėte „netinkamą“ merginą ar vaikiną.

Idėjos veiksmams

Sužinokite daugiau apie kai kuriuos dabartinius politinius kalinius ar aktyvistus, pvz., tuos, kuriuos „Amnesty International“ vadina „sąžinės kaliniais“. Parašykite laišką arba suorganizuokite kampaniją, kad informuotumėte žmones apie šį kalinį ir darytumėte spaudimą atitinkamiems asmenims, kad jis būtų paleistas.

Daugiau informacijos

JK „Amnesty International“ biuras sukūrė savo istorinių žmogaus teisių gynėjų plakatą, kurį galima užsisakyti jų svetainėje: http://www.amnesty.org.uk

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras yra sudaręs žmogaus teisių gynėjų, kurie remia kampanijas už žmogaus teises, sąrašą: https://www.standup4humanrights.org/en/human-rights-champions.html

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

A „Kovoju prieš baltųjų dominavimą, kovoju ir prieš juodųjų dominavimą. Puoselėju demokratiškos ir laisvos visuomenės idealą, kurioje visi žmonės gyventų kartu harmonijoje ir turėtų lygias galimybes. Tai – idealas, dėl kurio verta gyventi ir jį pasiekti. Tačiau, jei prireiks, tai bus ir idealas, už kurį aš esu pasirengęs mirti.“ Nelsonas Mandela	A „Tam tikrų skausmingų, bet tuo pat metu ir paguodžiančių susitikimų dėka pati pamačiau, kaip iš moralinio žiaurumo gelmių staiga iškilo riksmas: „Tai – mano kaltė“ ir kaip su šiuo riksmu pacientas atgavo teisę vadintis žmogumi.“ Evgenia Ginzberg
B Gimė Umtatos kaime, būdamas (-a) 76-erių metų pirmuosiuose laisvuose šalies rinkimuose buvo išrinktas (-a) Pietų Afrikos Respublikos prezidentu (-e). Iki to laiko – ir po to – jo / jos gyvenimas buvo paskirtas	B Gimė 1906 m. Rusijoje, mirė Maskvoje 1977 m. Tyliai ramiai mokytojavo ir dirbo žurnalistikoje, kol Stalino režimas sufabrikuoto teismo proceso metu apkaltino terorizmu. Praleido 18 metų
C kovai prieš apartheidą – rasistinę sistemą, kurią buvusi šalies baltųjų valdžia naudojo gyventojų daugumą sudarančių juodaodžių priespaudai įgyvendinti. Jis / ji kentėjo įvairiausias represijas: jam / jai buvo draudžiama eiti į susitikimus, jis / ji buvo priversta slėptis, ir galiausiai	C Sibiro įkalinimo stovykloje siaubingomis sąlygomis, nes atsisakė kitus žmones apkaltinti nusikaltimais, kurių jie nepadarė. Pirmuosius metus praleido drėgnoje izoliacinėje vienutėje, kur žmogui draudžiama mankštintis, kalbėti, dainuoti ar dienos metu prigulti. Vėliau
D buvo suimtas (-a) ir, būdamas (-a) 44-erių metų, nuteistas (-a) kalėjimui iki gyvos galvos. Ištisus 28-erius savo gyvenimo metus jis / ji praleido kalėjime, toli nuo savo šeimos ir vaikų.	D jis / ji buvo siuntinėjamas (-a) iš vieno Sibiro lagerio į kitą – įskaitant ir patį blogiausią, iš kurio beveik niekas negrįždavo gyvas (už tai, kad padėjo kitam kaliniui).

A „Aš turiu svajonę, kad vieną dieną ši šalis pakils ir gyvens tikrąja savo devizo reikšme: „Mes laikome šias tiesas akivaizdžiomis, kad visi žmonės sukurti lygūs“. … Aš turiu svajonę, kad mano keturi maži vaikai vieną dieną gyvens šalyje, kurioje jie bus teisiami ne pagal jų odos spalvą, bet pagal jų charakterio turinį.“ Martinas Lutheris Kingas	A „Ne smurtas – tai didžiausia žmonijai prieinama jėga. Ji yra galingesnė nei pats galingiausias žmogaus išradingumo sukurtas naikinimo ginklas.“ Mahatma Gandhis
B Gimė Atlantoje, Džordžijos valstijoje, 1929 m., kai pagal įstatymą juodaodžiams buvo skirtos atskiros vietos autobusuose, teatruose ir kino teatruose, ir jie privalėjo gerti iš kitų vandens fontanų nei baltaodžiai. Kai jam / jai buvo 28-eri metai, jis / ji su kitais įkūrė	B Gimė 1869 m. Gudžarate gyvenusių hinduistų šeimoje, kuomet Indija vis dar prievarta buvo laikoma britų imperijos dalimi. Jis / ji vadovavo kovai už nepriklausomybę, niekad nenuklysdamas (-a) nuo savo tvirto tikėjimo
C juodaodžių bažnyčių organizaciją, raginusią imtis taikių protestų, demonstracijų ir rasinės segregacijos boikoto. Ši organizacija dalyvavo proteste Birmingemo mieste Alabamos valstijoje, kurioje šimtai dainuojančių moksleivių	C taikiais protestais ir religine tolerancija, nors ir buvo keletą kartų suimtas (-a) ir įkalintas (-a). Kai indai vienas prieš kitą arba prieš britų radžą naudojo smurtą, jis / ji pasninkaudavo, kol smurtas baigdavosi. Jis / ji vedė 241 mylios žygį per Indiją ir
D užtvindė gatves ją remdami. Policijai buvo liepta juos užpulti su koviniais šunimis, o ugniagesiams – su aukšto spaudimo vandens žarnomis. Jis / ji buvo suimtas (-a) ir įkalintas (-a).	D įtikino savo sekėjus priimti policijos ir kareivių žiaurumą į jį neatsakant. Per visą savo gyvenimą, dedikuotą taikai, jis / ji praleido 2338 dienas kalėjime.

A „Dažnai noriu verkti, bet to neparodau. Nuryju savo jausmus.“ „Kai sapnuoju, sapnuoju, kad aš ir vėl Aušvice.“ Zilli Schmidt	A „Taigi, šią liūdną dainą siunčiu tiems, kurie padeda įkalintiesiems. Šie jausmai tamsiuoju metų laiku… Niekada nepamiršiu tų siaubingų kankinimų. Lai jokiai gyvai būtybei netenka patirti tokių kalėjimo baisybių.“ Ngawang Sangdrol
B Gimė 1924 m. Tiuringene, Vokietijoje, sinčių – keliaujančių atlikėjų – šeimoje. Išgyvenęs (-usi) Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą, jis / ji savo gyvenimą paskyrė papasakoti pasauliui, ką padarė	B yra budistų vienuolis (-ė), kuris (-i) tiki, kad Tibetas turi būti laisvas nuo Kinijos, ir kurį (-ią) Kinijos valdžia pirmąkart suėmė jam / jai tebūnant 10-ies metų. Jo /jos vienintelis nusikaltimas – dalyvavimas
C romų žmonėms nacių režimas. 1939 m. jis / ji buvo areštuotas (-a) Strasbūre, policijos faile buvo parašyta: „Už nusikaltimą – buvimą čigonu.“ Jis / ji buvo išsiųstas (-a) į įkalinimo stovyklą Letyje, dab. Čekija, bet jam / jai pavyko pabėgti. Neilgai trukus jis / ji buvo darkart suimtas (-a). 1943 m. kovą jis / ji buvo deportuotas (-a)	C taikioje demonstracijoje už Tibeto nepriklausomybę. Darkart suimtas (-a) būdamas (-a) 15-os metų ir nuteistas (-a) 3-iems metams kalėjimo. Nuosprendis buvo pratęstas, nes jis / ji kalėjime sudainavo dainą už nepriklausomybę, o paskui – dar 8-iems metams, nes jis /ji
D į Aušvicą-Birkenau. „Čigonų šeimos stovykloje“ alkis, troškulys, ligos, smurtas ir mirtis buvo kasdienybės dalis. Rizikuodamas (-a) savo gyvybe, jis / ji vogė maistą bei drabužius, kad padėtų išgyventi vaikams ir kitiems stovyklos kaliniams. Sąraše į dujų kamerą jo / jos vardas buvo įrašytas du kartus. Tačiau abu kartus pavyko pabėgti. Naciai dujomis nužudė visą jo / jos šeimą.	D sušuko „Laisvė Tibetui“, per lietų stovėdamas (-a) kalėjimo kieme. Šiandien dėl kalėjime patirtų kankinimų jis / ji turi problemų dėl inkstų.