Eiga

1. Paaiškinkite, kad ši veikla yra skirta kritiškai pažvelgti į atminimą ir, konkrečiau, į tai, kokią įtaką kai kurių istorinės praeities aspektų neigimas ar iškraipymas daro mūsų visuomenei ir mums patiems. Jei dalyviams ši tema nėra gerai pažįstama, vedėjas gali pasiūlyti tokių pavyzdžių kaip Holokausto neigimas – pvz., koncentracijos stovyklų tikrumo kvestionavimas (nepaisant gausybės įrodymų); Holokausto iškraipymas – pvz., įvairių šalių mėginimai menkinti kolaborantų vaidmenį; vergovės istorijos iškraipymas – pvz., kai teigiama, kad su vergais elgtasi kaip su šeima (ko niekada nebuvo), ir mėginama nuslėpti, kaip nehumaniškai elgtasi su žmonėmis, kuriais prekiauta prieš jų valią ir kurie buvo išnaudojami; sumenkinimas pavojų, kuriuos prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai patyrė savo šalyse (arba patirs, jei bus deportuoti).
2. Paprašykite dalyvių susiburti į grupes po 4–5 asmenis ir aptarti šiuos klausimus:

• Ar jūsų šalies istorijoje yra įvykių, kuriuos valdžia arba kai kurios politinės ar ideologinės grupės aktyviai siekia nuslėpti, paneigti arba sumenkinti?

• Ar yra „nacionalinių herojų“, kurie šlovinami, neigiant faktą, kad jie buvo žmogaus teisių pažeidimų vykdytojai?

• Ar yra ekstremistinių grupių, kurios vaizduoja tokius praeities žiaurumus kaip vergovė, Holokaustas ar kiti genocidai kaip turėjusius „ir teigiamą pusę“?

• Ar jūsų asmeninėje arba šeimos istorijoje yra dalis, kurią kiti žmonės ar platesnė visuomenė neigia, iškraipo ar ignoruoja? Jei taip, kaip dėl to jaučiatės?

3. Pakvieskite dalyvius tyliai diskusijai tema Kokie yra istorinių įvykių neigimo ar iškraipymo padariniai? Ant kiekvieno stalo padėkite po didelį popieriaus lapą (galite suklijuoti du) ir kiekvieno viduryje užrašykite po vieną iš šių klausimų:

• Kaip tam tikro istorinio įvykio neigimas ar iškraipymas paveikia to įvykio aukas ir jį išgyvenusiuosius?
• Kaip istorinio įvykio neigimas ir iškraipymas paveikia jo neišgyvenusiuosius?
• Kaip neigimas ir iškraipymas paveikia aukų ir išgyvenusiųjų palikuonis?
• Kaip neigimas ir iškraipymas paveikia visuomenės progresą?

4. Pasirūpinkite, kad tarp stalų būtų pakankamai erdvės dalyviams judėti. Ant kiekvieno stalo padėkite po 6–7 žymiklius arba rašiklius ir pakvieskite dalyvius užrašyti savo pamąstymus prie kiekvieno iš keturių klausimų. „Diskusija“ vyksta skaitant kitų dalyvių užrašytus tekstus: dalyviai gali komentuoti arba ieškoti jungčių, tačiau nederėtų trinti arba rašyti ant kitų komentarų. Jei kokiam nors pastebėjimui pritaria ar nepritaria, dalyvis gali palikti komentarą šalia. Šios veiklos metu dalyviams negalima kalbėti tarpusavyje. Dalyvis gali pradėti nuo pasirinkto stalo ir judėti prie kitų. Šiai daliai skirkite 20–30 minučių, priklausomai nuo grupės dydžio ir įsitraukimo.

Aptarimas ir apibendrinimas

• Ar buvo sunku identifikuoti istorinių įvykių neigimo ir iškraipymo atvejus?
• Ar nustebino kitų dalyvių siūlomi pavyzdžiai?
• Kaip jautėtės „diskutuodami“ tyloje?
• Ar esate susidūrę su įvykio, kurį išgyvenote, neigimu ar iškraipymu? Kaip jautėtės/ kaip jaustumėtės jei taip nutiktų?
• Ar esate susimąstę apie istorinių įvykių neigimo ir iškraipymo poveikį demokratinėms visuomenėms? Kokie galėtų būti ilgalaikiai to padariniai?
• Kas labiausiai įsiminė iš tylios diskusijos?
• Kaip manote, kokiais būdais galima kovoti su istorinių įvykių neigimu ir iškraipymu?

Patarimai fasilitatoriui (-ei)

Tylios diskusijos metu reikia pasirūpinti, kad ne visi dalyviai pradėtų nuo to paties stalo ir kad visi suprastų, jog kalbėti negalima. Pastebėję, kad dauguma nustojo rašyti arba skaityti, pereikite prie apibendrinimo. Šios dalies metu galite įjungti foninę muziką. Tokiu atveju rinkitės tylią instrumentinę muziką, nes kitaip kai kuriems žmonėms ji gali trukdyti.

Gali būti, kad dalyviai bus išgyvenę jų patirčių neigimą ir iškraipymą, ar bent tų patirčių ignoravimą, ypač jei jie yra pabėgėliai arba priklauso įvairioms grupėms, kurios istoriškai ilgai buvo diskriminuojamos. Per apibendrinimą dalyvius pakvietus papasakoti apie asmenines patirtis, vedėjas turėtų būti pasiruošęs suteikti emocinę paramą ir skirti pakankamai laiko dalyviams pasidalinti istorijomis, jei jie to nori.

Variacijos

Užuot leidę dalyviams kalbėti apie skirtingus istorinius įvykius, galite susitelkti į vieną. Tokiu atveju, jei dalyviai atvykę iš skirtingų šalių, užtikrinkite, kad pasirinkote įvykį, su kuriuo santykį turi visi.

Tylią diskusiją galite pakeisti grupine diskusija tais pačiais klausimais ir po jos einančiu plenariniu susirinkimu.

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Vėliau gali eiti užsiėmimas „Kur stovi tu?“, kurio metu dalyviai tiesiogine to žodžio prasme stoja už savo nuomonę.

Idėjos veiksmams

Inicijuokite kampaniją, skirtą pranešti apie neigimą ir iškraipymą socialinėje medijoje.

 Daugiau informacijos

Istorinės tiesos slėpimas ir iškraipymas, kančios sumenkinimas, praeities žiaurumų laikymas „teigiamais“ įvykiais – visa tai yra nužmoginimo ir antrinės viktimizacijos formos. Deja, bet šie fenomenai dažnai pasitaiko įvairiuose mūsų visuomenių lygmenyse. Pavyzdžiui, yra nepaprastai daug Holokausto įrodymų ir dokumentacijos, bet, regis, to nepakanka, nes Holokausto iškraipymo vis dar pasitaiko netgi vyraujančiuose diskursuose. Holokausto iškraipymas yra antisemitizmo forma, siejama su nacionalistiniu požiūriu ir mėginimais nuslėpti praeitį, siekiant palaikyti naratyvą apie šlovingą ir teigiamą tautos istoriją.

Holokausto neigimas yra situacijos, kai žmonės mėgina skleisti idėją, kad Holokaustas niekada neįvyko. Vis dėlto vien todėl, kad Holokausto įrodymų yra tiek daug, neigėjams įrodyti savo tiesą yra labai sunku. Todėl jie daugiausia imasi Holokausto iškraipymo. Sutikdami, jog jis įvyko, jie Holokaustą bando pateisinti, kad sumenkintų jo padarinius. Pavyzdžiui, jie:

• sako, kad Holokaustas visai nesusijęs su jų tautos istorija, nes buvo vykdomas vokiečių (ir taip visiškai ignoruoja kolaborantų veiksmų reikšmę); arba atvirkščiai, priskiria kaltę vien kitoms tautoms ir ignoruoja vokiečių atsakomybę;
• kaltina žydus, kad patys sukėlė savo tautos genocidą, arba teigia, kad žydai iš Holokausto kažkokiu būdu pasipelnė (finansiškai arba tuo, kad buvo įsteigta Izraelio valstybė);
• grubiai minimizuoja aukų skaičių arba vartoja Holokausto terminą kalbėti apie šiandienius fenomenus, kurie su Holokaustu yra niekaip reikšmingai nesusiję;
• išaukština Holokausto vykdytojus arba reabilituoja jų reputaciją;
• apibūdina Holokaustą kaip teigiamą istorinį įvykį.

Kartais Holokausto iškraipymas nutinka dėl žmonių neišmanymo; kartais individai ar valstybinės institucijos tą daro tyčia. Nesvarbu, koks bebūtų motyvas, Holokausto iškraipymas yra itin įžeidus Holokausto aukoms ir jį išgyvenusiesiems. Kartu jis kelia grėsmę mūsų demokratinėms vertybėms. Todėl turime imtis priemonių Holokausto iškraipymą identifikuoti ir jam priešintis, ypač atsižvelgiant į socialinės medijos teikiamą derlingą dirvą jam sklisti ir žiniasklaidos laisvės mažėjimą visame pasaulyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nusprendęs, kad Holokausto neigimas nėra ginamas Europos žmogaus teisių konvencijos.