Europos Tarybos chartija dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo

Priimta pagal Europos Ministrų tarybos rekomendaciją CM/Rec(2010)7

I SKYRIUS – BENDROSIOS NUOSTATOS

Apimtis

Ši Chartija kalba apie demokratinio pilietiškumo ugdymą ir žmogaus teisių švietimą, kaip šios sąvokos apibrėžtos žemiau. Chartijoje kryptingai nėra nagrinėjamos tokios susijusios sritys, kaip tarpkultūrinis švietimas, lygybės švietimas, darnaus vystymosi švietimas ir taikos švietimas, išskyrus tuos atvejus, kai šios sritys persidengia ir persipina su demokratinio pilietiškumo ugdymu ir žmogaus teisių švietimu.

Sąvokos
Šioje Chartijoje naudojamos sąvokos:
a. „Demokratinio pilietiškumo ugdymas“ apima švietimą, mokymus, sąmoningumo ugdymą, informavimą, praktikas ir veiklas, kuriomis siekiama, suteikiant žinių, įgūdžių ir supratimo bei ugdant jų požiūrį ir elgesį, įgalinti besimokančiuosius naudotis ir ginti savo demokratines teises ir pareigas visuomenėje, vertinti įvairovę ir aktyviai dalyvauti demokratiniame gyvenime, siekiant skatinti ir saugoti demokratiją ir teisinės valstybės principus.
b. „Žmogaus teisių švietimas“ apima švietimą, mokymus, sąmoningumo ugdymą, informavimą, praktikas ir veiklas, kuriomis siekiama, suteikiant žinių, įgūdžių ir supratimo bei ugdant jų požiūrį ir elgesį, įgalinti besimokančiuosius prisidėti prie visuotinės žmogaus teisių kultūros kūrimo ir apsaugos visuomenėje, siekiant skatinti ir ginti žmogaus teises ir pamatines laisves.
c. „Formalusis švietimas“ – tai struktūruota švietimo ir mokymo sistema, apimanti ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ir aukštojo išsilavinimo etapus. Paprastai jis vyksta bendrojo lavinimo arba profesinio mokymo įstaigose ir baigiamas išduodant pažymėjimą.
d. „Neformalusis švietimas“ – tai bet kokia suplanuota švietimo programa, skirta skirtingiems įgūdžiams ir kompetencijoms tobulinti už formaliojo švietimo aplinkos ribų.
e. „Savaiminis švietimas“ – visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio metu žmonės įgyja nuostatas, vertybes, įgūdžius ir žinias, naudodamiesi savo aplinkoje ir kasdieniame gyvenime (šeimos, pažįstamų, kolegų ar kaimynų rate, susitikimuose su kitais, bibliotekoje, žiniasklaidoje, darbe, laisvalaikio veiklose ir t. t.) esančiais švietimo pavyzdžiais ir ištekliais.

Demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo santykis

Demokratinio pilietiškumo ugdymas ir žmogaus teisių švietimas yra glaudžiai susijusios ir vienas kitą papildančios sritys. Jos skiriasi ne tiek tikslais ir praktika, kiek savo fokusu ir taikymo sritimi. Demokratinio pilietiškumo ugdymo atveju dėmesys pirmiausia skiriamas demokratinėms teisėms ir pareigoms bei aktyviam dalyvavimui pilietiniame, politiniame, socialiniame, ekonominiame, teisiniame ir kultūriniame visuomenės gyvenime, o žmogaus teisių švietimo atveju kalbama apie platesnį žmogaus teisių ir pamatinių laisvių spektrą visose žmogaus gyvenimo srityse.

Konstitucinės struktūros ir valstybių narių prioritetai

Toliau išdėstyti tikslai, principai ir politikos turi būti taikomos:
a. deramai paisant kiekvienos valstybės narės konstitucinių struktūrų ir naudojant šioms struktūroms tinkamas priemones;
b. atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės prioritetus ir poreikius.

II SKYRIUS – TIKSLAI IR PRINCIPAI

Tikslai ir principai

Valstybės narės, formuodamos savo politiką, teisės aktus ir praktikas, turėtų vadovautis žemiau išdėstytais tikslais ir principais.

a. Tikslas suteikti kiekvienam jų teritorijoje gyvenančiam asmeniui galimybę mokytis demokratinio pilietiškumo ir žmogaus teisių.
b. Mokymasis demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo atveju yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Veiksmingas mokymasis šioje srityje apima daugybę suinteresuotųjų šalių, įskaitant politikos formuotojus, švietimo specialistus, besimokančiuosius, tėvus, švietimo įstaigas, švietimo institucijas, valstybės tarnautojus, nevyriausybines organizacijas, jaunimo organizacijas, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę.
c. Visos formaliojo, neformaliojo ar savaiminio švietimo ir mokymo priemonės atlieka tam tikrą vaidmenį šiame mokymosi procese ir yra vertingos skatinant jo principus ir siekiant jo tikslų.
d. Nevyriausybinės ir jaunimo organizacijos gali svariai prisidėti prie demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo, ypač per neformalųjį ir savaiminį švietimą, todėl joms reikia suteikti galimybių ir paramos.
e. Mokymo ir mokymosi praktika bei veikla turėtų būti grindžiama ir skatinama demokratijos ir žmogaus teisių vertybėmis bei principais; švietimo įstaigų, įskaitant mokyklas, valdymas turėtų atspindėti ir skatinti žmogaus teisių vertybes, taip pat skatinti besimokančiųjų, švietimo personalo ir suinteresuotųjų šalių, įskaitant tėvus, įgalinimą ir aktyvų dalyvavimą.
f. Esminis demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo elementas yra socialinės sanglaudos ir tarpkultūrinio dialogo skatinimas, įvairovės ir lygybės, įskaitant lyčių lygybę, vertinimas; šiuo tikslu būtina ugdyti žinias, asmeninius ir socialinius įgūdžius bei supratimą, kurie mažina konfliktus, didina skirtingo tikėjimo ir etninių grupių skirtumų vertinimą ir supratimą, ugdo abipusę pagarbą žmogaus orumui ir bendroms vertybėms, skatina dialogą ir neprievartą sprendžiant problemas ir ginčus.
g. Vienas iš pagrindinių demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo tikslų – ne tik suteikti besimokantiesiems žinių, supratimo ir įgūdžių, bet ir paruošti juos veikti visuomenėje ginant ir skatinant žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus.
h. Nuolatinis švietimo specialistų ir jaunimo lyderių, taip pat pačių lektorių mokymas ir tobulinimasis demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo principų ir praktikos srityje yra labai svarbi veiksmingo švietimo užtikrinimo ir tvarumo dalis, todėl turėtų būti tinkamai planuojamas ir finansuojamas.
i. Turėtų būti skatinama įvairių suinteresuotųjų šalių (įskaitant politikos formuotojus, švietimo specialistus, besimokančiuosius, tėvus, švietimo įstaigas, nevyriausybines organizacijas, jaunimo organizacijas, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę), dalyvaujančių demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo veikloje, partnerystė ir bendradarbiavimas valstybės, regiono ir vietos lygmeniu, kad būtų kuo geriau panaudotas jų indėlis.
j. Atsižvelgiant į tarptautinį žmogaus teisių vertybių ir įsipareigojimų pobūdį bei bendrus principus, kuriais grindžiama demokratija ir teisinė valstybė, svarbu, kad valstybės narės siektų ir skatintų tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą šioje Chartijoje numatytos veiklos srityje, taip pat gerųjų praktikų nustatymą ir keitimąsi jomis.

III SKYRIUS – POLITIKA

Formalusis bendrasis ir profesinis mokymas

Valstybės narės turėtų įtraukti demokratinio pilietiškumo ugdymą ir žmogaus teisių švietimą į ikimokyklinio, pradinio ir vidurinio ugdymo, taip pat bendrojo ir profesinio mokymo programas. Valstybės narės taip pat turėtų toliau remti, peržiūrėti ir atnaujinti demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo programas, kad užtikrintų jų aktualumą ir skatintų šios srities tvarumą.

Aukštasis mokslas

Valstybės narės, deramai laikydamosis akademinės laisvės principo, turėtų skatinti įtraukti demokratinio pilietiškumo ugdymą ir žmogaus teisių švietimą į aukštojo mokslo institucijas, ypač kalbant apie būsimųjų švietimo specialistų rengimą.

Demokratinis valdymas

Valstybės narės turėtų skatinti demokratinį valdymą visose švietimo įstaigose kaip pageidaujamą ir naudingą valdymo būdą ir kaip praktinę priemonę mokytis ir patirti demokratiją bei pagarbą žmogaus teisėms. Jos turėtų tinkamomis priemonėmis skatinti ir palengvinti aktyvų besimokančiųjų, švietimo darbuotojų ir suinteresuotųjų šalių, įskaitant tėvus, dalyvavimą švietimo įstaigų valdyme.

Mokymai

Valstybės narės turėtų suteikti mokytojams, kitiems švietimo darbuotojams, jaunimo lyderiams ir lektoriams būtiną pradinį ir tęstinį mokymą ir tobulinimąsi demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo srityje. Tai turėtų užtikrinti, kad jie disponuotų išsamiomis žiniomis ir supratimu apie atitinkamos disciplinos tikslus ir principus bei tinkamus mokymo ir mokymosi metodus, taip pat turėtų kitų pagrindinių įgūdžių, tinkamų jų švietimo sričiai.

Nevyriausybinių organizacijų, jaunimo organizacijų ir kitų suinteresuotųjų šalių vaidmuo

Valstybės narės turėtų skatinti nevyriausybinių organizacijų ir jaunimo organizacijų vaidmenį ugdant demokratinį pilietiškumą ir žmogaus teises, ypač neformaliojo švietimo srityje. Jos turėtų pripažinti šias organizacijas ir jų veiklą kaip vertingą švietimo sistemos dalį, teikti joms, jei įmanoma, reikiamą paramą ir visapusiškai naudotis patirtimi, kuria jos gali prisidėti prie visų švietimo formų. Valstybės narės taip pat turėtų skatinti ir viešinti demokratinio pilietiškumo ir žmogaus teisių švietimą kitoms suinteresuotosioms šalims, visų pirma žiniasklaidai ir plačiajai visuomenei, kad jos kuo labiau prisidėtų prie šios srities.

Vertinimo kriterijai

Valstybės narės turėtų parengti demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo programų veiksmingumo vertinimo kriterijus. Besimokančiųjų atsiliepimai turėtų būti neatsiejama visų tokių vertinimų dalis.

Moksliniai tyrimai

Valstybės narės turėtų inicijuoti ir skatinti demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo mokslinius tyrimus, kad būtų įvertinta esama padėtis ir suinteresuotosioms šalims, įskaitant politikos formuotojus, švietimo įstaigas, mokyklų vadovus, mokytojus, besimokančiuosius, nevyriausybines organizacijas ir jaunimo organizacijas, būtų suteikta informacija, kuri padėtų įvertinti ir padidinti savo veiksmingumą bei efektyvumą ir patobulinti savo praktikas. Šie tyrimai, be kita ko, galėtų apimti mokymo programas, inovatyvias praktikas, mokymo metodus ir vertinimo sistemų, įskaitant vertinimo kriterijus ir rodiklius, kūrimą.

Valstybės narės turėtų dalytis savo tyrimų rezultatais su kitomis valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, reikalui esant.

Gebėjimai skatinti socialinę sanglaudą, vertinti įvairovę, spręsti skirtumus ir konfliktus

Visose švietimo srityse valstybės narės turėtų skatinti švietimo metodus ir mokymo būdus, kuriais siekiama mokytis gyventi kartu demokratinėje ir daugiakultūrėje visuomenėje ir suteikti besimokantiesiems žinių ir įgūdžių, kaip skatinti socialinę sanglaudą, vertinti įvairovę ir lygybę, vertinti skirtumus, ypač tarp skirtingų tikėjimo ir etninių grupių, ir spręsti nesutarimus bei konfliktus nesmurto būdu, gerbiant vieni kitų teises, taip pat kovoti su visų formų diskriminacija ir smurtu, ypač patyčiomis ir priekabiavimu.

IV SKYRIUS – VERTINIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS

Vertinimas ir peržiūra

Valstybės narės turėtų reguliariai vertinti savo strategijas ir politiką, kurių jos ėmėsi atsižvelgdamos į šią Chartiją, ir prireikus jas pritaikyti. Jos gali tai daryti bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, regioniniu pagrindu. Bet kuri valstybė narė taip pat gali prašyti Europos Tarybos pagalbos.

Bendradarbiavimas vykdant tolesnę veiklą

Valstybės narės, siekdamos šios Chartijos tikslų ir principų, prireikus turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir per Europos Tarybą šiais būdais:
a. toliau nagrinėti bendro intereso temas ir nustatytus prioritetus;
b. skatinti daugiašalę ir tarpvalstybinę veiklą, įskaitant esamą demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo koordinatorių tinklą;
c. keistis gerosiomis praktikomis, jas, kodifikuoti ir užtikrinti jų sklaidą;
d. informuoti visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant visuomenę, apie Chartijos tikslus ir įgyvendinimą;
e. remti Europos nevyriausybinių organizacijų, jaunimo organizacijų ir švietimo specialistų tinklus ir jų bendradarbiavimą.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Valstybės narės turėtų dalytis su kitomis tarptautinėmis organizacijomis savo darbo demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo srityje rezultatais Europos Taryboje.