Vaiko teisių konvencija

(neoficiali santrauka)

Vaiko teisių konvencija (VTK) yra labiausiai visuotinai priimas žmogaus teisių instrumentas, kurį yra ratifikavusios visos pasaulio šalys, išskyrus dvi. Konvencija pilną žmogaus teisių spektrą – pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines vaikų teises – apima viename dokumente. Konvencija buvo priimta JT Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d. ir įsigaliojo 1990 m. rugsėjį.

Konvencijos 41-ame straipsnyje išdėstytos visų vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus žmogaus teisės, kurias reikia gerbti ir saugoti.

1 straipsnis
Vaiko apibrėžimas: „visi žmonės, jaunesni nei aštuoniolikos metų amžiaus“, nebent nacionaliniai įstatymai numato, jog pilnametystės sulaukiama anksčiau.

2 straipsnis
Konvencijos saugomos teisės bus užtikrinamos be jokios diskriminacijos.

3 straipsnis
Visuose su vaiku susijusiuose veiksmuose vaiko interesams turi būti teikiama pirmenybė.

5 straipsnis
Valstybė gerbs tėvų atsakomybes, teises ir pareigas.

6 straipsnis
Visi vaikai turi įgimtą teisę į gyvybę.

7 straipsnis
Vaikas turi teisę turėti vardą, įgyti pilietybę ir žinoti savo tėvus bei būti jų prižiūrimas.

8 straipsnis
Vaikas turi teisę į tapatybę ir tautybę.

9 straipsnis
Vaikas turi teisę nebūti atskirtas nuo savo tėvų, nebent tai būtų geriau jo interesams arba taip nuspręstų teismas.

12 straipsnis
Vaikas turi teisę reikšti nuomonę visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgta.

13 straipsnis
Vaikas turi teisę į saviraiškos laisvę, įskaitant teisę ieškoti, gauti ir dalintis bet kokia informacija ir idėjomis.

14 straipsnis
Vaiko teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę turi būti gerbiama.

15 straipsnis
Vaikas turi teisę į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę.

16 straipsnis
Joks vaikas negali patirti neteisėto kišimosi į jo privatumą, šeimą, namus ar susirašinėjimą; vaikas turi būti apgintas nuo neteisėtų atakų prieš jo garbę ir reputaciją.

17 straipsnis
Valstybė turi užtikrinti vaiko teisę į prieigą prie informacijops ir medžiagos iš nacionalinių ir tarptautinių šaltinių.

18 straipsnis
Tėvai turi pagrindinę atsakomybę už vaiko auginimą ir vystymąsi.

19 straipsnis
Valstybė turi imtis visų teisinių, administracinių, socialinių ir edukacinių priemonių vaiko apsaugai nuo visų formų fizinio ir mentalinio smurto, sužeidimo, priekabiavimo, nepriežiūros, blogo elgesio ir išnaudojimo.

24 straipsnis
Vaikas turi teisę į pačios aukščiausios kokybės sveikatos priežiūrą, daugiausia dėmesio skiriant pirminei ir prevencinei sveikatos priežiūrai.

26 straipsnis
Vaikas turi teisę gauti naudos iš socialinės apsaugos.

27 straipsnis
Vaikas turi teisę į gyvenimo standartą, kuris leistų fizinį, mentalinį, dvasinį, moralinį ir socialinį vystymąsi.

28 ir 29 straipsniai
Vaikas turi teisę į švietimą. Valstybė pradinį išsilavinimą padarys nemokamą ir privalomą visiems, bei skatins skirtingų formų vidurinio išsilavinimo vystymą, ir padarys jį prieinamą visiems vaikams. Disciplina mokykloje atitiks vaiko orumą. Švietimu turi būti siekiama vaiko asmenybės, talentų ir gebėjimų lavinimo, pagarbbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, jis turi būti ruošiamas gyvenimui laisvoje visuomenėje taikos, draugystės, supratimo, tolerancijos ir lygybės, pagarbos gamtai dvasia.

30 straipsnis
Vaikas turi teisę naudotis savo kultūra.

31 straipsnis
Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, žaisti ir laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime bei menuose.

32 straipsnis
Vaikas turi būti apsaugotas nuo ekonominio išnaudojimo ir darbo, kuris daro žalą jo gyvenimui ir vystymuisi.

33 straipsnis
Vaikas turi būti apsaugotas nuo neteisėto narkotinių medžiagų vartojimo.

34 straipsnis
Vaikas turi būti apsaugotas nuoo visų formų seksualinio išnaudojimo, vaikų prostitucijos ir kitų neteisėtų seksualinių praktikų, nuo dalyvavimo pornografijoje ir jos priemonių.

38 straipsnis
Valstybė imsis visų tinkamų priemonių, kad apsaugotų vaikus nuo ginkluotų konfliktų.

40 (ir 37) straipsnis
Kiekvienam vaikui, apkaltintam įvykdžius nusikaltimą, turi būti garantuojama nekaltumo prezumpcija, jis turi gauti teisinę pagalbą savo byloje, negali būti verčiamas liudyti ar prisipažinti kaltu, turi būti pilnai gerbiamas jo privatumas, ir su juo turi būti elgiamasi atitinkamai pagal jo amžių, aplinkybes ir gerovę. Vaikams, kurie nusikaltimą įvykdė būdami jaunesni nei 18-os metų, negali būti taikoma mirties bausmė ar įkalinimas iki gyvos galvos be galimybės išeiti į laisvę anksčiau.

Pilną konvencijos ir jos papildomų protokolų tekstą galima perskaityti ir parsisiųsti iš daugybės interneto svetainių, tokių kaip UNICEF (www.unicef.org/crc)

Šaltinis: JT žmogaus teisių ir žmonių judėjimo už žmogaus teisių mokymąsi centras www.pdhre.org