Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo

(neoficiali santrauka)

Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo remiasi 1963 m. Deklaracija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo.

Deklaracijoje pateikiami keturi pagrindiniai punktai:

Bet kokia rasinio skirstymo ar viršenybės doktrina yra moksliškai klaidinga, morališkai smerktina, socialiai neteisinga ir pavojinga, ir neturi jokio nei teorinio, nei praktinio pateisinimo;

Rasinė diskriminacija – ir dar daugiau, rasine viršenybe ar neapykanta grindžiama valdžios politika – pažeidžia pagrindines žmogaus teises, stato į pavojų draugiškus tautų santykius, bendradarbiavimą tarp tautų bei tarptautinę taiką ir saugumą; 

Rasinė diskriminacija kenkia ne tik jos objektams, bet ir ją praktikuojantiems;

Pasaulinė visuomenė, laisva nuo rasinės segregacijos ir diskriminacijos – faktorių, kurie skatina neapykantą ir susiskaldymą – yra fundamentalus Jungtinių Tautų tikslas.

1 straipsnis
Rasinės diskriminacijos apibrėžimas: kokių nors skirtumų, išimčių, apribojimų darymą ar pranašumo teikimą, pagrįstą rasės, odos spalvos, giminės, tautybės ar etninės kilmės požymiais, siekiant panaikinti arba apriboti pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves. Skatinamosios priemonės nelaikomos rasine diskriminacija.

2 straipsnis
Valstybės dalyvės smerkia rasinę diskriminaciją ir įsipareigoja visais tinkamais būdais nedelsdamos vykdyti visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo politiką. Jos įsipareigoja nevykdyti jokių rasinės diskriminacijos aktų ar veiksmų ir garantuoti, kad visi valstybiniai organai ir valstybinės įstaigos veiks pagal šį įsipareigojimą. Kiekviena valstybė dalyvė įsipareigoja neskatinti, neginti ir neremti rasinės diskriminacijos, nesvarbu, kokie asmenys ar organizacijos ją vykdytų. Kiekviena valstybė dalyvė turi imtis veiksmingų priemonių peržiūrėti vyriausybės nacionalinę ir vietinę politiką ir taisyti, atšaukti ar panaikinti visus įstatymus ar potvarkius, kurie padeda atsirasti rasinei diskriminacijai. Kiekviena valstybė dalyvė turi visais tinkamais būdais uždrausti ir panaikinti bet kokių asmenų, grupių ar organizacijų vykdomą rasinę diskriminaciją. Valstybės dalyvės prireikus turi imtis ypatingų ir konkrečių priemonių užtikrinti tam tikrų rasinių grupių ar joms priklausančių asmenų tinkamą vystymąsi ir apsaugą, kad jie galėtų vienodai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis.

3 straipsnis
Valstybės dalyvės ypač smerkia rasinę segregaciją ir apartheidą ir įsipareigoja užkirsti kelią tokiai praktikai, ją uždrausti ir panaikinti jų jurisdikcijai priklausančiose teritorijose.

4 straipsnis
Valstybės dalyvės smerkia visokią propagandą ir visas organizacijas, kurios remiasi vienos rasės ar tam tikros odos spalvos ar tautybės žmonių grupės pranašumo idėjomis. Jos įsipareigoja imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių prieš bet kokį tokios diskriminacijos kurstymą ar diskriminacinius veiksmus.

5 straipsnis
Valstybės dalyvės įsipareigoja uždrausti ir panaikinti visų formų rasinę diskriminaciją ir garantuoti kiekvieno žmogaus lygiateisiškumą prieš įstatymą, ypač realizuojant šias teises: teisę būti lygiems prieš teismą; teisę į asmens saugumą; politines teises, ypač teisę dalyvauti rinkimuose – balsuoti ir iškelti savo kandidatūrą, teisę dalyvauti valdant šalį, taip pat tvarkant bet kokio lygio valstybės reikalus ir vienodą teisę dirbti valstybinėse įstaigose; teisę laisvai kilnotis ir gyventi savo valstybėje; teisę palikti bet kurią šalį, įskaitant savo, ir sugrįžti į savo šalį; teisę į pilietybę; teisę tuoktis ir pasirinkti sutuoktinį; teisę valdyti turtą individualiai ir kartu su kitais; paveldėjimo teisę; teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; teisę į įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę; teisę į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę; teises ekonominėje, socialinėje ir kultūros srityje: teisę į darbą, laisvą darbo pasirinkimą, teisingas ir palankias darbo sąlygas, apsaugą nuo nedarbo, vienodą atlyginimą už vienodą darbą, teisingą ir patenkinamą apmokėjimą; teisę kurti profesines sąjungas ir stoti į jas; teisę į gyvenamąjį plotą; teisę į sveikatos apsaugą, medicinos pagalbą, socialinį aprūpinimą ir visuomenines paslaugas; teisę į mokslą ir profesinį parengimą; teisę vienodai dalyvauti kultūrinėje veikloje; teisę užimti bet kokią vietą ar naudotis visomis visuomeninėmis paslaugomis.

6 straipsnis
Valstybės dalyvės kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam žmogui garantuoja veiksmingą apsaugą ir teisines apsaugos priemones nuo bet kokių rasinės diskriminacijos veiksmų.

7 straipsnis
Valstybės dalyvės įsipareigoja imtis priemonių mokymo, auklėjimo ir kt. srityse, kovoti su prietarais, kurie sukelia rasinę diskriminaciją.

Šaltinis: JT Žmogaus teisių ir žmonių judėjimo žmogaus teisių mokymuisi centras www.pdhre.org