Konvencija dėl veiksmų kovojant su prekyba žmonėmis

(neoficiali santrauka)

Europos Tarybos Konvencija dėl veiksmų kovojant su prekyba žmonėmis buvo pateikta pasirašymui Varšuvoje 2005 m. gegužės 16 d., trečiojo Europos Tarybos šalių viršūnių susitikimo proga. 2007 m. spalio 24 d. konvencija sulaukė dešimtosios ratifikacijos, taip pradėdama įsigaliojimo procesą – ji įsigaliojo 2008 m. vasario 1 d. Ši konvencija yra visapusiška sutartis, kurioje daugiausia dėmesio skiriama prekybos žmonėmis aukų apsaugai ir jų teisių gynimui. Ja taip pat siekiama prekybos žmonėmis prevencijos ir prekiautojų žmonėmis baudimo. Be to, konvencija padeda įkurti veiksmingą ir nepriklausomą stebėsenos mechanizmą, galintį kontroliuoti konvencijoje įrašytų įsipareigojimų vykdymą. Konvencija neapsiriboja tik Europos Tarybos šalimis narėmis; ne šalys narės ir Europos Sąjugna taip pat turi galimybę tapti konvencijos susitarančiasiomis šalimis.

Konvencijos tikslas ir aprėptis

Konvencija remiasi principo, kad prekyba žmonėmis yra žmogaus teisių pažeidimas ir žmogaus orumo bei integralumo įžeidimas, pripažinimu. Europos Tarybos konvencija yra visapusiška sutartis, kuria siekiama:

  • Prekybos žmonėmis prevencijos
  • Apsaugoti prekybos žmonėmis aukų žmogaus teises
  • Bausti prekiautojus žmonėmis

Konvencija taikoma:

  • visoms prekybos žmonėmis formoms: nacionalinėms ar transnacionalinėms, tiek susijusioms su organizuotu nusikalstamumu, tiek ne
  • kas bebūtų auka: moterys, vyrai ar vaikai
  • kokia bebūtų išnaudojimo forma: seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas, t. t.

Konvencijos suteikiamos priemonės

Sąmoningumo kėlimas pažeidžiamiems žmonėms ir veiksmai, skirti atbaidyti „vartotojus“ yra pagrindinės priemonės prekybos žmonėmis prevencijai.

  • Prekybos žmonėmis aukos turi būti tokiomis pripažintos, kad policija ir valdžios pareigūnai su jais nesielgtų kaip su nelegaliais migrantais ar nusikaltėliais.
  • Prekybos žmonėmis aukoms bus suteikta fizinė ir psichologinė pagalba bei parama reintegruojantis į visuomenę. Tarp suteikiamų priemonių – medicininis gydymas, patarimai ir informacija, taip pat – tinkamas apgyvendinimas. Aukos taip pat turi teisę gauti kompensaciją.
  • Aukos turi teisę mažiausiai 30 dienų atsigauti ir pabėgti nuo prekiautojų įtakos bei priimti sprendimą dėl galimo bendradarbiavimo su valdžios pareigūnais. Joms gali būti suteiktas atnaujinamas leidimas gyventi, jei to reikalauja jų asmeninė situacija arba jei jie turi likti, kad padėtų kriminaliniam tyrimui.
  • Prekyba žmonėmis bus laikoma baudžiamuoju nusikaltimu, ir prekiautojai bei jų bendrininkai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
  • Teisinio proceso metu prekybos žmonėmis aukų bus apsaugomas privatus gyvenimas ir užtikrinamas jų saugumas.
  • Galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie naudojasi aukos teikiamomis paslaugomis, jei jie žino, kad tas asmuo yra prekybos žmonėmis auka.
  • Konvencija suteikia galimybę nebausti aukų už dalyvavimą neteisėtoje veikoje, jei jie buvo priversti tai daryti.
  • Pilietinė visuomenė vaidina svarbų vaidmenį prekybos žmonėmis prevencijoje ir jos aukų apsaugoje. Todėl konvencija skatina bendradarbiavimą tarp valdžios organų, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės narių.

Stebėsena

Stebėsenos mechanizmai yra sudaryti iš dviejų ramsčių: GRETA – nepriklausomų veiksmų prieš prekybą žmonėmis ekspertų grupės – ir konvencijos šalių komiteto, kurį sudaro konvencijos šalių ministrų kabineto ir ne Europos Tarybos narių atstovai. GRETA atlieka konvencijos įgyvendinimo monitoringą; ji rašo ataskaitas, kuriose vertina šalių vykdomas priemones. Šalys, kurios nepilnai vykdo konvencijoje numatytas priemones, privalės tai daryti. Be to, GRETA ataskaitos pagrindu konvencijos šalių komitetas gali šaliai teikti rekomendacijas.