Niekas nepadarė didesnės klaidos už tą, kuris nieko nedarė, nes galėjo padaryti tik mažai.

Edmundas Burke

Apžvalga

Dalyviai sužino apie socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę medvilninių marškinėlių kainą. Tuomet jie planuoja ir vykdo veiksmą kaip atsaką į žmogaus teisių pažeidimus.

Susijusios teisės

• Teisė į trokštamą darbą ir jungtis į profesines sąjungas
• Teisė į tinkamą gyvenimo lygį
• Teisė į saugią ir sveiką aplinką

Tikslai

• Sužinoti apie globalią drabužių pramonės natūrą ir suprasti tikrąją mūsų perkamų drabužių kainą
• Lavinti informacijos analizės, planavimo ir veiksmų įgyvendinimo įgūdžius
• Skatinti kūrybiškumą, vaizduotę ir įsipareigojimą aktyvizmui

Priemonės

• Dideli popieriaus lapai ir žymikliai
Dalomoji medžiaga

Pasiruošimas

• Padarykite informacinio lapo kopijų – kiekvienam dalyviui po vieną
• Suvokite savo vaidmenį remiant dalyvių įsitraukimą!

compass-key-date
  • Antras gegužės šeštadienisPasaulinė sąžiningos prekybos diena

Eiga

1 dalis: Susipažinimas su svarstomais klausimais
1. Paaiškinkite, kad grupė atidžiau panagrinės, kokius drabužius perka ir savo drabužių socialinį, ekonominį bei aplinkosauginį poveikį.
2. Paprašykite dalyvių pasižiūrėti į savo dėvimų marškinėlių ar megztinių etiketes: kur jie pagaminti ir iš ko? Kiek jie kainavo? Ant didelio popieriaus lapo sudarykite visų šalių ir kainų sąrašą.
3. Paklauskite, ar kalbama tik apie pinigus. Tuomet padalinkite informacinius lapus „Tikrosios medvilnės kainos beieškant“ ir „Tikroji vienų medvilninių marškinėlių kaina“; duokite dalyviams 5 minučių juos perskaityti.
4. Tuomet surenkite minčių lietų apie su šia informacija susijusius dalykus, pvz.: darbo teises, įskaitant vaikų darbą, išteklių – vandens bei kuro – naudojimą, pesticidų ir kitų nuodų daromą žalą gamtai bei globalizacijos pasekmes.
5. Paklauskite grupės, kaip, žinodami šią informaciją, jie jaučiasi pirkdami marškinėlius. Kokių veiksmų jie gali imtis? Surenkite minčių lietų, pvz.: labiau rūpintis savo drabužiais, kad jie taip greitai nenusidėvėtų, nuo šiol pirkti tik sąžiningos prekybos ženklu pažymėtus marškinėlius, surengti kampaniją, kad apie šiuos dalykus sužinotų ir jų bendraamžiai. Padiskutuokite, kurias idėjas, dalyvių nuomone, jie labiausiai norėtų įgyvendinti. Leiskite jiems pasiieškoti daugiau informacijos ir apgalvoti savo idėjų realistiškumą.

2 dalis: Sprendimai dėl veiksmų
6. Leiskite dalyviams peržiūrėti savo tyrinėjimus, apibrėžti idėjas ir sutarti, kokių veiksmų imtis.
7. Paprašykite jų pasiskirstyti mažomis grupelėmis pagal tai, kokių veiksmų jie nori imtis, ir trumpai aprašyti savo siūlymą, kuriame turėtų būti nurodyta:
• Aiškūs tikslai
• Siūlomos veiklos apibūdinimas (boikotas, koncertas, TV ar radijo laida, gatvės teatras, skrajutės ir t. t.), įskaitant ir savo pasirinkimo priežastis
• Veiklos pasiruošimo ir vykdymo tvarkaraštis
• Vieta, kur veikla vyks (mokyklos, vieši pastatai ir t. t.)
• Numatytos išlaidos ir reikalingi ištekliai.
8. Paprašykite visų grupių pateikti savo siūlymus, o kitų dalyvių – pakomentuoti ir pasiūlyti, kaip juos galima patobulinti.

3 dalis: Vykdymas
• Arba pasirinkite vieną veiksmą, kuriame dalyvaus visa grupė, arba leiskite dalyviams dirbti mažose grupėse – kiekviena vykdys savo veiksmą.
• Veiksmą ar kampaniją įgyvendinus, peržiūrėkite, kaip viskas vyko ir ką grupė pasiekė.

Aptarimas ir apibendrinimasGoto top

Po 1 dalies:
• Ar pinigai – tai svarbiausia kaina? Jei ne, kodėl?
• Kiek svarbi yra socialinė, ekonominė, aplinkos kaina? Ar viena yra svarbesnė už kitą? Kurios žmogaus teisės yra pažeidžiamos?
• Kiek jūs būtumėt pasiruošę sumokėti už marškinėlius?
• Ko reikia gerai kampanijai?
• Ar manote, kad darbuotojų apsaugos srityje dirbančios institucijos, tokios kaip NVO, tarptautinės organizacijos, JT agentūros ir kampanijas prieš globalizaciją vykdančios organizacijos, ką nors realiai keičia? Kodėl?

Po 2 dalies:
• Ar lengva buvo susitarti dėl veiksmų plano? Ar visi patenkinti tuo, kaip mažose grupelėse vyko sprendimų priėmimas? Kodėl? Kodėl ne?
• Kodėl dalyviai pasirinko imtis būtent to veiksmo?
• Ar visi jaučiasi esantys įsitraukę? Kodėl? Kodėl ne?
• Į kuriuos žmogaus teisių pažeidimus įvairios grupės taikosi?

Po 3 dalies:
• Kaip vyko veiksmas ar kampanija? Ar taip, kaip suplanuota? Kodėl? Kodėl ne?
• Ką jums reikėtų prisiminti kitam kartui?
• Ar visi jautėsi įsitraukę ir kad jų gebėjimai buvo panaudoti? Jei ne, ką būtų galima daryti geriau kitą kartą?
• Ką dar išmokote iš šio užsiėmimo ir veiksmo?

Patarimai fasilitatoriui (-ei)Goto top

Būkite gerai pasiruošę. Perskaitykite 3-iame skyriuje pateiktą skyrelį apie ėmimąsi veiksmų, kad žinotumėte, kaip jų imtis ir kaip viską suorganizuoti. Taip pat papildomoje informacijoje apie pilietiškumą ir dalyvavimą rasite informaciją apie Harto dalyvavimo kopėčias.

Informacijos apie tarptautines kompanijas rasite papildomoje medžiagoje apie  globalizaciją. Prieš pradėdami šį užsiėmimą, pasidomėkite, ar „Clean Clothes Campaign“ (Švarių drabužių kampanija) arba panaši organizacija turi padalinį jūsų šalyje.

Sužinokite apie veiksmus, kurių imasi „Clean Clothes Campaign“, ir pasvarstykite – galbūt jums verta pasinaudoti jų jau sukurtais įrankiais. Juk yra žymiai lengviau imtis veiksmų, pvz., savo grupės tinklalapyje ar tinklaraštyje įkelti CCC vaizdo įrašą apie sportinę aprangą, nei patiems pagaminti edukacinės medžiagos. Todėl pabrėžkite, kad dalyviai turi visišką laisvę „išgalvoti“ bet kokią naują kampanijos strategiją.

Jei norite kainą įvertinti anglies pėdsaku, tuomet „Ecometrica“ yra įvertinusi drabužių anglies pėdsaką, kaip pavyzdį naudodama 3 poras apatinių. Tikėtina, kad apatinių ir marškinėlių emisijų profilis bus panašus – nors apatinius turbūt reikėtų plauti dažniau, tačiau lyginti rečiau! Rezultatas – 57 kilogramai CO2 nuo lopšio iki karsto. Tinklalapyje www.ecometrica.co.uk paieškos lange įrašykite frazę „apparel fact sheet“.

VariacijosGoto top

1-ąją šio užsiėmimo dalį galite pakeisti, kad paskatintumėte dalyvius giliau pamąstyti apie tikrąją drabužių kainą. Taigi:
1. Pradėkite paklausdami dalyvių, kiek kainavo jų marškinėliai, ir sutarkite dėl vidutinės kainos.
2. Tuomet paprašykite jų pasižiūrėti į etiketes – iš kur atkeliavo jų marškinėliai?
3. Tada paprašykite mažų grupelių pateikti minčių apie viso gamybinio proceso žingsnius nuo medvilnės auginimo iki prekės pardavimo parduotuvėje.
4. Surinkę visą grupę, palyginkite tuos sąrašus ir sudarykite vieną bendrą sąrašą, kuriame būtų visi skirtingi elementai, surašyti skiltyse: transportas, darbo jėgos kaina, energijos panaudojimas ir t. t.
5. Tuomet vėl mažose grupėse paprašykite dalyvių kiekvienam dalykui nurodyti kainą, pvz. kiek, jų nuomone, kainuoja medvilnės auginimas, atsieina visa darbo jėga, transportavimas ir t. t.
6. Surinkę visą grupę, padiskutuokite apie tai, ką surašė grupelės.
7. Galiausiai padalinkite informacinius lapus ir paprašykite dalyvių juos pakomentuoti.

Pasiūlymai, ką daryti toliauGoto top

Susisiekite su „Clean Clothes Campaign“ padaliniu savo šalyje, kad galėtumėte pratęsti jūsų grupės pradėtą darbą. Galite ištirti sportinių batų sąžiningos prekybos problemas. Čia rasite statistinių duomenų apie tikrąją sportbačių kainą: http://www.vetementspropres.be

Galbūt grupė norės patyrinėti su įmonių socialine atsakomybe susijusius klausimus ir dilemas. Pavyzdžiui, daug kilnių kampanijų ir renginių finansiškai remia žmogaus teises pažeidinėjančios kompanijos. Gamybos procesuose šios kompanijos taip pat teršia gamtą. Galbūt grupė norės aptarti ir keletą klausimų, kuriuos savo teiginyje kelia kino kūrėjas ir „Peace One Day“ įkūrėjas Jeremy Gilley: „Peace One Day“ požiūriu, be kompanijų rėmėjų mes negalėtume nei egzistuoti, nei funkcionuoti. Mano pozicija yra labai aiški. Esu įsitikinęs, kad, norint padaryti įtaką tiekimo grandinei, mes privalome būti „kambary“. Labai sunku, o gal net ir neįmanoma rasti kompaniją, kurios visa tiekimo grandinė nuo apačios iki pat viršaus 100 procentų atitiktų tarptautines žmogaus teises ir prekybos įstatymus, nors, savaime suprantama, tokia pozicija būtų geidžiama.“

Konkrečiai su šiuo pavyzdžiu susijusios informacijos galima rasti  www.peaceoneday.org ir
http://www.clearingthehurdles.org.

Jei grupė nori panagrinėti teisę į trokštamą darbą ir galimybę jungtis prie profesinių sąjungų, galima surengti užsiėmimą „Ašikės istorija“, kurio tema – vaikų darbas, arba „Profsąjungos susirinkimas“. Jei buvo paminėta sportinė avalynė ir žmonės nori panagrinėti kitas su sportu susijusias žmogaus teises, tuomet galite vesti užsiėmimą „Minutėlę“.

Idėjos veiksmamsGoto top

Tęskite savo pradėtus darbus susitikdami su kitomis vietinėmis interesų grupėmis ir kartu pažymėkite Pasaulinę sąžiningos prekybos dieną. Daug įkvėpimo rasite http://www.wftday.org/.

Visas žinias ir patirtis, įgytas šiame ką tik jūsų atliktame darbe, galite pritaikyti kitai kampanijai jūsų grupei rūpimu klausimu. Metų eigoje yra gausybė galimybių prisijungti prie kitų ir didinti sąmoningumą įvairiais žmogaus teisių klausimais, pvz., moterų teisių klausimais – Tarptautinę moters dieną (kovo 8-ąją); pabėgėlių klausimais – birželio 20-ąją; visomis žmogaus teisėmis – gruodžio 10 d. Bendradarbiaudami su kitais pademonstruosite solidarumą su tais, kurie kovoja už žmogaus teises, susirasite naujų draugų, jums bus linksma ir daug ko išmoksite.

Daugiau informacijosGoto top

Yra daug organizacijų, dirbančių sąžiningos gamybos ir prekybos labui. Interneto paieškos langelyje paieškokite savo vietovėje dirbančių organizacijų. Šios organizacijos turi partnerių daugelyje Europos šalių:
www.cleanclothes.org pateikia daug informacijos ir vykdo kampanijas, kuriose jūs galite dalyvauti.
• „Clothes for a Change Campaign“ pateikia straipsnį: „Did child labour make your shirt?“ (Ar tavo marškinėlius pagamino vaikai?) http://www.organicconsumers.org
• „People Tree“ yra sąžiningos prekybos mados tarptautiniu mastu pionieriai: http://www.peopletreefoundation.org/
• „Environmental Justice Foundation“ ataskaitoje „Children behind our cotton“ detaliai aprašytos šokiruojančios sąlygos, kurias kenčia maždaug milijonas vaikų (kai kurie jų – vos penkerių metų amžiaus), dirbančių 12 valandų per parą karštu ir šaltu oru, daugelis jų patiria fizinį, verbalinį ir kartais seksualinį smurtą:​​​​​​​ http://www.ejfoundation.org
• „Fair Wear Foundation“ misija yra pagerinti darbo sąlygas drabužių pramonėje:​​​​​​​ http://fairwear.org
• „Fair Trade Resource Network“ yra informacinis tinklas, kuriuo siekiama padidinti sąžiningą prekybą ir „sukurti rinką, kuri vertintų maistą, kurį mes valgome, daiktus, kuriais naudojamės, gaminančius žmones“: www.ftrn.org
• „Play Fair“ kampanija – tai darbo teisių grupių koalicija, kuri siekia priversti sportinių prekių ženklų gamintojus, gaminančius daiktus olimpinėms žaidynėms, nutraukti darbuotojus išnaudojančių gamyklų dalyvavimą savo tiekimo grandinėse ir gerbti darbo teises: www.clearingthehurdles.org

Dalomoji medžiagaGoto top

PDFDownload as PDF

Tikrosios medvilnės kainos beieškant
Medvilniniai marškinėliai yra skirtingų pasaulinių industrijų gaminys, gaminamas beveik visose pasaulio šalyse. Štai pavyzdys:

Tipiškas medvilnės ūkis Burkina Fase yra nuosavi 6 ar 8 hektarų dydžio ūkeliai, kuriuose dirba visa šeima. Kilogramas Burkina Fase pagamintos medvilnės žaliavos yra vertinamas 23 euro centais. Daugeliui medvilnės augintojų šie pinigai yra vieninteliai, kuriuos jie gauna per visus metus.

Iš ūkio medvilnė pervežama į valymo gamyklą, kurioje jos valymas kainuoja 56 euro centus už kilogramą. Darbuotojams kas dvi savaites mokama po 73,40 EUR.

Tuomet medvilnė pervežama į Togo uostą Lomę, kur ji parduodama prekeiviams po 88 euro centus už kilogramą. Daugiau nei pusė parduodama Kinijai – laivais ji plukdoma į tokius uostus kaip Šanchajus, kur parduodama verpimo fabrikams po 97 euro centus už kilogramą. Dauguma gamyklos darbuotojų kilę iš skurdžių kraštų, dažnai – Kinijos gūdumos. Jie gyvena gamyklos bendrabučiuose ir dirba ilgas valandas, o gauna grašius.

Tuomet drabužiai, pagaminti žymiausiems Vakarų prekių ženklams (dažnai – toje pačioje gamykloje, kur verpiamas pluoštas), nuvežami į uostą ir sukraunami eksportui. Vidutiniškai į JAV importuoti marškinėliai kainuoja 1,10 EUR, bet Manheteno parduotuvėse dvejus galima įsigyti už 14,70 EUR.

Medvilnė, savo kelionę pradėjusi Afrikoje, kur jos kilogramas kainavo 0,56 EUR, dabar kainuoja 18,40 EUR.

Ši informacija yra internete: BBC naujienų kanalo laida „Tracking the true cost of cotton“, 2007 m. gegužės 2 d.

Tikroji vienų medvilninių marškinėlių kaina
• Sunaudota vandens: 2,157 litrų (45 proc.– laistymui)
• Sunaudota energijos: 8 kilovatvalandės elektros verpimo ir siuvimo mašinoms
• 41.6–110 litrų kuro transportavimui sausuma ir jūra
• Transportavimo atstumai: 8,851–15,128+ km
• Dujų emisijos: NOx, CO, CO2, (šiltnamio dujos) SO2, N2O, lakieji junginiai
• Toksinai: 1–3 g pesticidų, dyzelinių variklių išmetamieji teršalai, sunkieji metalai (dažai)
• Kaina importuojant: 0.44–0.77 EUR
• Vaikų darbas: 17-oje šalių vidutinė alga yra 0.37 EUR per dieną yĮvairūs: 53–91 g trąšų

Šaltinis: „Earth Intelligence Network“​​​​​​​: http://true-cost.re-configure.org/
http://forum.re-configure.org