• Tikėjimo ir religijos laisvė
• Nuomonės ir informacijos laisvė
• Laisvė nuo diskriminacijos
Aptariami dalykai
• Religinė įvairovė
• Religijos suvokimas ir jos įtaka jauniems žmonėms
• Žinios apie skirtingas religijas bei jų pamokymus dvasiniais ir pasaulietiniais klausimais
Tikslai
• Daugiau sužinoti apie skirtingas tikėjimo sistemas bei religijas
• Lavinti kritinį mąstymą
• Kultivuoti tikėjimų ir religijų įvairovės priėmimą
Priemonės
• Teiginių kortelių kopijos (po vieną rinkinį kiekvienai mažai grupelei)
• Patogi vieta grupelėms atsisėsti ir diskutuoti
• Fasilitatorius (-ė) kiekvienai mažai grupelei
Pasiruošimas
• Iškirpkite korteles
• 5-ajame skyriuje perskaitykite papildomą informaciją apie religiją ir tikėjimą.
compass-key-date
Lapkričio 16 d.Tarptautinė tolerancijos diena
Eiga
1. Paaiškinkite dalyviams, kad šio užsiėmimo metu jie diskutuos apie savo įsitikinimus; vieni gali būti labai religingi, kiti mažiau, dar kiti – visai netikėti jokia religija. Tikslas yra geriau suprasti VŽTD 18-ą straipsnį dalijantis asmeniniais požiūriais ir kritiškai mąstant apie skirtingus būdus, kuriais įprasminame gyvenimą.
2. Labai aiškiai nurodykite dalyviams, kad jie privalo aiškiai suvokti, ką sako ir kaip save išreiškia. Religinių įsitikinimų, taip pat religinių simbolių apsauga nuo įžeidinėjimų ir žeminimo taip pat įeina į religijos laisvės apibrėžimą. Tačiau apsaugą reikia subalansuoti su minties ir išraiškos laisve, ir ji nereiškia absoliutaus imuniteto kritikai. Todėl nuoširdus, atviras nagrinėjimas yra priimtinas, o diskriminacija ir išankstiniu nusistatymu paremta kalba – ne.
3. Padalinkite dalyvius į mažas grupeles po 4–6 žmones ir paprašykite jų individualiai pareflektuoti apie savo asmeninius įsitikinimus 3 ar 4 minučių. Pavyzdžiui: ar jie yra religingi, kaip griežtai laikosi savo religijos ritualų?
4. Tuomet, kad pralaužtumėte ledus, paprašykite dalyvių papasakoti apie tai, kaip jie pirmą kartą dalyvavo religinėje ceremonijoje.
5. Dabar sudėkite korteles grupės viduryje nugarėlėmis į viršų. Pasakykite dalyviams, kad jie turi vieną valandą ir jų diskusijos turėtų būti trumpos, kad spėtų peržiūrėti kiek įmanoma daugiau kortelių. Tokiu būdu jie susidarys platų vaizdą; labiausiai sudominusias temas jie galės nagrinėti vėliau.
6. Paaiškinkite, kad per kiekvieną raundą dalyvis paima kortelę, garsiai ją perskaito ir pakomentuoja joje parašytą teiginį. Tuomet kiti turi galimybę prisidėti papasakodami pavyzdį iš savo religijos ar patirties.
7. Po to – kitas raundas: kitas dalyvis paima kitą kortelę.
8. Aptarus visas korteles (arba pasibaigus laikui), pereikite prie aptarimo ir apibendrinimo (tose pačiose grupelėse).
Aptarimas ir apibendrinimas
Ar dalyviams atrodo, kad kai kurie teiginiai buvo sunkūs? Kodėl?
Ar buvo faktų, įsitikinimų ar požiūrių į tavo paties požiūrį į gyvenimą, kurie tave nustebino?
Kas buvo bendra tarp žmonių, nepaisant skirtingų požiūrių į gyvenimą?
Kokių esminių skirtumų pastebėjote tarp žmonių požiūrių į gyvenimą? Ar jie niekaip nesutaikomi?
Kodėl yra svarbu žinoti kitų žmonių požiūrius į gyvenimą? Kiek neišmanantis esi tu? Ar turėtum daugiau apie juos žinoti?
Turint omenyje, kad religijos ir tikėjimo laisvė yra žmogaus teisė, ar lengva gerbti žmones, su kurių požiūriu į gyvenimą kategoriškai nesutinki?
Kokią įtaką nežinojimas arba išankstinės nuostatos apie skirtingus požiūrius į gyvenimą daro žmonių požiūriui vienas į kitą?
Ar jūsų šalyje visi turi tikėjimo ir religijos laisvę? Kodėl turi arba kodėl ne?
Kaip tikėjimo ir religijos laisvė būna pažeidinėjama jūsų šalyje?
Kiek minties, sąžinės ir religijos laisvė turėtų leisti bendruomenėje praktikas, kurios gali skirtis nuo plačiojoje visuomenėje praktikuojamųjų? Tarp pavyzdžių gali būti: moterys religinėse lyderystės pozicijose, vaikus įtraukiančios tradicinės ceremonijos, įstatymai dėl krikšto, skyrybų ar laidotuvių, draudimas vizualiai vaizduoti religijos įkūrėją ir t. t.
Ką reikia turėti omenyje planuojant renginį visai grupei, pvz., pikniką, sporto renginį ar savaitgalio poilsį, siekiant, kad visi būtų įtraukti, nepaisant jų religijos ar tikėjimo?
Kartais, organizuojant renginį, gali būti sunku atitikti visų religijos ar tikėjimo poreikius. Kaip mėgintumėte tai išspręsti? Jei reikia eiti į kompromisą, kaip sudėliotumėte pagal svarbumą skirtingų žmonių poreikius?
Koks buvo pats įdomiausias dalykas, kurį išmokote per šį užsiėmimą?
Patarimai fasilitatoriui (-ei)
Šio užsiėmimo tema yra labai jautri, tad svarbu, kad visi dalyviai jaustųsi patogiai. Veskite užsiėmimą atsipalaidavę. Užtikrinkite, kad visi žinotų, jog jiems nedaromas joks spaudimas sakyti ar aiškinti daugiau, nei jie nori ar jaučiasi galį.
Gerbkite dalyvių pasisakymus ir ribas; ne visi geba paaiškinti, kodėl tas ar anas jų religijoje yra praktikuojama, ypač jei tos religijos įtakoje jie auginti nuo pat mažens. Šiuo atžvilgiu religija labai panaši į kultūrą: savo vertybes ir kultūrinius modelius laikome „natūraliais“.
Būkite atsargūs dėl bendraamžių spaudimo. Neleiskite dalyviams pereiti į gynybinę poziciją dėl savo religijos ar tikėjimo, pvz., jei kas nors sako: „Kaip tu gali būti tos religijos ir sutikti su… ?“ Venkite pernelyg didelio gilinimosi į detales. Vis užmeskite akį į kortelių krūvą ir apskaičiuokite, kad užtektų laiko peržiūrėti bent didžiąją jų dalį. Leiskite diskusijai tekėti natūraliai ir įsiterpkite tik tada, kai jausite, kad klausimas jau išgvildentas, yra rizika peržengti ribas arba kai išryškėja dominuojantys požiūriai.
Būkite pasiruošę prisidėti prie diskusijos su papildoma informacija, ypač apie religijas, kurių atstovų grupėje nėra, arba vaidindami „velnio advokatą“.
Jeigu galite, užsiėmimą veskite turėdami po atskirą fasilitatorių kiekvienai grupei – jis ar ji vestų diskusiją ir aptarimą mažose grupelėse; jei nėra kofasilitatorių, pažiūrėkite, gal galite paruošti keletą savanorių iš dalyvių, kurie jums padėtų. Tai gali būti svarbu, priklausomai nuo grupės, kad būtų gerbiamas kiekvieno dalyvio indėlis ir patirtis bei siekiant užtikrinti, kad aptarimas bus konstruktyvus. Jei negalite remtis kofasilitatoriais, tuomet apibendrinimą darykite kartu su visa grupe, susirinkus visiems dalyviams.
Pagal apibrėžimą, tikėjimo negalima paaiškinti racionaliais argumentais, tad jūs turėtumėte riboti bandymus kvestionuoti religinius įsitikinimus racionaliais argumentais. Jums gali tekti pabrėžti, kaip svarbu gerbti kiekvieno teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; tai nereiškia, kad jūs turite gerbti tai, kuo tiki kiti, bet turite gerbti jų teisę tikėti tuo, kuo jie nori tikėti. Atminkite, kad kritinio mąstymo lavinimas yra svarbus ŽTŠ tikslas ir kad skirtingų požiūrių į gyvenimą palyginimas padės žmonėms suvokti, kad jų minties pasirinkimas nepadaro negaliojančiais kitų žmonių pasirinkimų. Tikimės, kad šios diskusijos metu dalyviai supras, kad jų pasirinkimas nėra absoliutus, o reliatyvus. Šis užsiėmimas jiems taip pat padės suprasti kiekvienos mokyklos ar tradicijos stiprybes ir silpnybes. Religinis fanatizmas paprastai kyla iš griežto minčių selektyvumo ir pliuralizmo atmetimo. Nė viena religija nėra monolitinė, todėl nė vienas naratyvas konkrečioje religijoje nėra pranašesnis, tuo labiau aukštesnis už visas kitas religinių tradicijų interpretacijas.
Variacijos
Jei užsiėmimą vykdėte mažomis grupelėmis, būtų gerai jį pabaigti visiems kartu. Todėl prieš grupelėms išsiskirstant ir sueinant į bendrą sesiją, paprašykite grupelių apsvarstyti šį klausimą ir būti pasiruošus savo atsakymą pristatyti visai grupei:
Pateikite religinių ir nereliginių tradicijų neišmanymo ir apie jas sklandančių išankstinių nuostatų savo šalyje pavyzdžių.
Ką galime daryti, kad sumažintume neišmanymą ir išankstines nuostatas?
Suggestions for follow-up
Jei šį užsiėmimą vedėte monoreliginei grupei, tuomet yra daug erdvės tolesnei diskusijai. Apsilankykite tinklalapyje http://www.religioustolerance.org ir nusikopijuokite jų pateikiamą religijų ir neteistinių religijų bei etinių sistemų sąrašą. Paklauskite grupės, apie kurias iš jų jie yra girdėję ir ką apie jas žino.
Galbūt norėsite panagrinėti skirtingų tikėjimų vystymosi istoriją sukurdami jų laiko juostą. Atsiverskite užsiėmimo „Laiko juostos“ poskyrį „Variacijos“.
Paulo Freire yra pasakęs: „Edukuoti – tai tikėti pokyčiais.“ Jei grupė norėtų padiskutuoti, kas yra edukacija ir kaip ji atitinka – arba ne – žmonių poreikius, tuomet grupei gali būti įdomus užsiėmimas „Tegu kiekvieno balsas būna išgirstas“ .
Idėjos veiksmams
Priklausomai nuo to, kur jūs ir dalyviai gyvenate ar dirbate, gali būti įdomu apsilankyti religiniame arba kitos religijos bendruomenės centre ir gauti jų jaunimo grupių kontaktų – aptartumėte galimus bendrus veiksmus. Tarp jų gali būti:
renginys Žmogaus teisių dienai (gruodžio 10 d.)
abipusiai kvietimai svarbių religinių švenčių proga
jungtinis veiksmas skurdžių ir nepasiturinčiųjų labui
Daugiau informacijos
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18-as straipsnis skelbia: „Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas.“
Tam, kad į šį užsiėmimą įtrauktume kaip įmanoma didesnį tikėjimo sistemų skaičių, naudojame tinklalapyje www.religioustolerance.org pateiktą religijos apibrėžimą: „Religija – tai bet kuri konkreti tikėjimo dievybe sistema, dažnai apimanti ritualus, etikos kodeksą ir gyvenimo filosofiją.“ Terminas „religija“ reiškia tiek asmenines, su kolektyviniu tikėjimu ir grupiniais ritualais susijusias praktikas bei iš bendrų įsitikinimų kylančią komunikaciją. Tarp alternatyvų religijai yra ateizmas, skepticizmas, laisvamintystė ir humanizmas.
Šiame užsiėmime mes orientuojamės į „minties, sąžinės ir religijos laisvę“ – t. y. teisę pagal savo asmeninį pasirinkimą sekti kuria nors religija arba ne. Terminą „požiūris į gyvenimą“ naudojame kaip bendrą etiketę, apimančią tiek religijas, tiek ir alternatyvas religijai ir nieko nediskriminuojančią. Sakydami „požiūris į gyvenimą“ turime omenyje idėjų sistemą, padedančią suprasti pasaulį ir atrasti gyvenimo prasmę bei vertę. Daugelis požiūrių į gyvenimą yra religiniai, pvz., krikščionybė, induizmas ar islamas. Kai kurie – ne religiniai, tokie kaip Karlo Markso ir jo pasekėjų dialektinis materializmas, Ayn Rand objektyvizmas ir humanizmas.
Kiti požiūriai į gyvenimą, tokie kaip budizmas ir konfucianizmas, tradiciškai klasifikuojami kaip religijos, tačiau daugybė jų sekėjų su tokia kategorija nesutinka ir teigia, jog, kadangi jų tikėjime nėra jokios dievybės, budizmas ir konfucianizmas yra filosofijos. „Požiūrio į gyvenimą“ koncepcija apima juos visus.
Bazinės informacijos apie pagrindinius visame pasaulyje praktikuojamus tikėjimus galima rasti „United Religions Initiative“ (www.uri.org) ir „Ontario Consultants on Religious Tolerance“ (www.religioustolerance.org) tinklapiuose.
Šis užsiėmimas sukurtas remiantis užsiėmimu „Tikintieji“, pateiktu Europos ir Viduržemio jūros regiono jaunimo grupės sukurtame mokymų vadove „Mosaic“, kuris buvo išleistas bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Europos Tarybos jaunimo departamentu.