Sveikatos raštingumo politika, sistemų mobilizacija ir gebėjimų stiprinimas
Siekiant užtikrinti lygiateisę prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, daugiau pastangų turi būti skiriama sveikatos raštingumo kultūros skatinimui įtraukiant ir pažeidžiamus asmenis. Praktiškai tai reiškia viešosios politikos formavimą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Tam taip pat reikalingas tarpsektorinis bendradarbiavimas su kitomis suinteresuotosiomis šalimis (interesų grupėmis, koalicijomis, sąjungomis, tinklais ir t. t.) bei sveikatos priežiūros institucijų ir sistemų bei jų darbuotojų gebėjimų ir įgūdžių stiprinimas.
Sveikatos raštingumo viešoji politika
Sveikatos raštingumo viešinimo politika sparčiai auga. Vyriausybės visoje Europoje telkia jėgas sveikatos raštingumui didinti bendradarbiaudamos su nevyriausybiniais partneriais, tokiais kaip akademinė bendruomenė, pramonė ir NVO. Kelios Europos šalys, pavyzdžiui, Austrija, Norvegija, Portugalija ir Didžioji Britanija (Škotija), patvirtino nacionalinius sveikatos raštingumo veiksmų planus, kurie skatina įgyvendinti sveikatos raštingumo didinimo programas visoje šalyje.
Sveikatos raštingumo bendruomenių ir "ugdytojų" telkimas
Sveikatos raštingumo bendruomenių kūrimas yra pagrindinis sveikatos lygybės skatinimo elementas. Taip yra todėl, kad sveikatos raštingumas yra tarpsektorinis ir tarpdisciplininis dalykas. Glaudesnis bendradarbiavimas tarp sektorių ir disciplinų gali pagerinti informacijos perdavimą bei sveikatos raštingumo partnerysčių ir programų rezultatus. Formalios ir neformalios interesų grupės, koalicijos, sąjungos, tinklai, platformos, taip pat institutai, organizacijos ir asociacijos padeda diskutuoti, vertinti ir stiprinti sveikatos raštingumo gebėjimus įvairiais visuomenės lygmenimis (keletas pavyzdžių toliau).
Norint įgyvendinti sveikatos raštingumo ugdymą, reikalingi asmenys, kurie galėtų kurti ir skatinti šį poveikį. Tokie asmenys dažnai vadinami sveikatos raštingumo ugdytojais, kurie gali būti politikos, mokslo, praktikos ar pilietinės visuomenės atstovai. Organizacinių pokyčių šalininkų buvimas yra labai svarbus, tačiau jų poveikis labai priklauso nuo vadovybės paramos. Sėkmingam įgyvendinimui būtina valdymo struktūra ir kultūra, palaikanti sveikatos raštingumo naujoves ir kokybės gerinimą (pavyzdys bus pateiktas vėliau).
Sveikatos priežiūros institucijų ir sistemų gebėjimų stiprinimas
Sveikatos raštingumo institucijos ir sistemos tampa labiau orientuotos į žmones, kai visose savo veiklos srityse integruoja sveikatos raštingumą kaip tarpsektorinę ir kompleksinę vertybę ir strategiją. Žemiau pateikiami Jungtinių Amerikos Valstijų, Austrijos ir Australijos pavyzdžiai, kurie rodo kaip galima optimizuoti sveikatos raštingumą organizacijose ir bendruomenėse. Sveikatos raštingumo tyrimo priemonė (HLS) padeda įvertinti ir stebėti gyventojų ir organizacijų sveikatos raštingumo pažangą.
Sveikatos raštingumas kaip profesinis įgūdis - darbuotojų sveikatos raštingumo gebėjimų stiprinimas
Sveikatos raštingumas sukuria naujų darbo vietų galimybes ir kelia reikalavimus didinti specialistų kvalifikaciją, ugdant sveikatos raštingumą kaip profesinį įgūdį. Atsižvelgiant į bendrą sveikatos raštingumo tyrimų ir politikos formavimo augimą, sveikatos raštingumas tampa įgūdžiu ir kompetencija, kurios reikalauja sveikatos priežiūros institucijos ir sistemos.
Sveikatos raštingumas turi būti įtrauktas į aukštojo mokslo ir podiplominių studijų programas. Atsižvelgiant į tai reiškia, kad reikia atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūros specialistų žinias, įgūdžius ir požiūrį, ypač dirbant su socialiai pažeidžiamais asmenimis ir turinčiais ribotą sveikatos raštingumo lygį. Šiuo požiūriu svarbus jautrumas kultūriškai skirtingiems žmonėms ir visuomenės grupėms. Taip pat naudinga integruoti sveikatos paslaugų naudotojų patirtį ir atsiliepimus bei sutelkti dėmesį į bendradarbiavimu grįstų sveikatos paslaugų kūrimą.
Geroji praktika
nugara
Gyventojų sveikatos raštingumo gerinimo strategija 2019-2023 m. - Norvegijos pavyzdys
Laura HENNINGER
Modified 2 Years ago.
Gyventojų sveikatos raštingumo gerinimo strategija 2019-2023 m. - Norvegijos pavyzdys
Tikslas ir uždaviniai:
Didinti Norvegijos gyventojų sveikatos raštingumą. Ji skirta sveikatos ir socialinių sričių specialistams, sprendimus priimantiems asmenims ir vadovams, taip pat pacientų organizacijoms ir kitoms suinteresuotoms grupėms. Strategijoje laikomasi tarpsektorinio bendradarbiavimą skatinančio požiūrio, ypač įtraukiant sveikatos ir švietimo sektorių.
Metodas:
skatinti sveikatos raštingumo koncepciją Norvegijos kontekste;
nustatyti tikslines priemones gyventojų sveikatos raštingumui gerinti;
pabrėžti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sveikatos raštingumo svarbą pacientų įsitraukimui į paslaugų teikimą;
plėtoti sveikatos ir socialines paslaugas, atsižvelgiant į darbuotojų sveikatos raštingumo gebėjimus;
nustatyti gyventojų sveikatos raštingumo lygį;
aprašyti iniciatyvas, kurios gali padidinti įvairių gyventojų grupių sveikatos raštingumą ir pateikti vykdomos veiklos pavyzdžių, kuri nėra įvardijama kaip sveikatos raštingumas nors galėtų būti;
atlikti sveikatos raštingumo tyrimus;
aprašyti, kaip sveikatos priežiūros institucijos sieks pagerinti gyventojų ir jų pogrupių sveikatos raštingumą.
Rezultatai:
Sveikatos priežiūros institucijos privalo įtraukti pacientus į bendrų ir informuotų sprendimų priėmimą, pavyzdžiui, klausiant "Kas jums svarbu?". Sveikatos raštingumas yra būtina sąlyga, siekiant gauti į pacientą orientuotas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pridėtinė vertė:
Sveikatos raštingumo strategija remia į pacientą orientuotos sveikatos sistemos viziją. Ji reiškia, kad pacientai ir vartotojai turi žinių, kompetencijų ir galimybių geriau rūpintis savo sveikata.
nugara
Vienos sveikatos raštingų ligoninių modelis - Austrijos pavyzdys
Laura HENNINGER
Modified 2 Years ago.
Vienos sveikatos raštingų ligoninių modelis - Austrijos pavyzdys
Tikslas ir uždaviniai:
Vienos modeliu siekiama dvejopo tikslo: sudaryti materialines sąlygas ir sveikatos priežiūros organizacijose sukurti darbo aplinką, kurioje žmonėms būtų lengviau naudotis informacija.
Tikslinė grupė:
Vienos Sveikatos raštingos organizacijos (V-HLO) savikontrolės priemonė - tai klausimynas, skirtas sveikatos priežiūros organizacijose dirbantiems kokybės vadovams. Klausimyno tikslas - nustatyti organizacijos stipriąsias ir silpnąsias puses sveikatos raštingumo srityje.
Metodas:
Vienos Sveikatos raštingos organizacijos savikontrolės įrankį sudaro devyni standartai ir 22 substandartai.
9 Vienos Sveikatos raštingumo organizacijos 9 standartai ir 22 substandartai
Organizacija turėtų:
Organizacija:
1. Sukurti sveikatos raštingumo valdymo politikos ir organizacines struktūras
1.1. Supranta, kad sveikatos raštingumas yra organizacinė atsakomybė.
1.2. Garantuoja kokybės užtikrinimą sveikatos raštingumo srityje.
2. Kurti medžiagą ir paslaugas bendradarbiaujant su partneriais
2.1 Į medžiagos ir paslaugų kūrimą įtraukia pacientų atstovus.
2.2 Į medžiagos ir paslaugų kūrimą įtraukia darbuotojus.
3. Užtikrinti kvalifikuotą ir atsakingą personalą, bendraujantį su pacientais sveikatos temomis.
3.1 Užtikrina, kad personalas būtų apmokytas ir turėtų kompetencijų diagnostikos, gydymo, slaugos bei išrašymo klausimais.
3.2 Užtikrina, kad darbuotojai turėtų kompetencijų ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo srityje.
4. Užtikrinti palankią aplinką ir prieigą prie informacijos apie sveikatą.
4.1 Užtikrinamas kokybiškas ryšys internetu ir telefonu.
4.2 Pateikiama visa informacija, kurios reikia norint prisijungti prie organizacijos.
4.3 Prie įėjimo užtikrina tinkamą orientacinę pagalbą, kad pacientai ir lankytojai galėtų lengvai rasti kelią.
4.4 Turi lengvai suprantamą navigacijos sistemą ir ženklinimą.
4.5 Užtikrina, kad pacientai ir lankytojai galėtų gauti nemokamą informaciją apie sveikatą.
5. Taikyti sveikatos raštingumo principus bendraujant su pacientais.
5.1 Tiesioginis bendravimas su pacientais laikantis sveikatos raštingumo principų.
5.2 Rašytinė ir audiovizualinė medžiaga parengta pagal sveikatos raštingumo principus.
5.3 Organizacija skiria išteklių, kad prireikus užtikrintų vertimo pagalbą.
5.4 Bendravimas didelės rizikos situacijose grindžiamas sveikatos raštingumo principais.
6. Gerinti pacientų ir jų aplinkos sveikatos raštingumą.
6.1 Pacientams (ir juos lydintiems asmenims) padedama gerinti sveikatos raštingumą, kad jie galėtų savarankiškai kontroliuoti ligą.
6.2 Pacientams (ir juos lydintiems asmenims) padedama gerinti sveikatos raštingumą, kad jie galėtų gyventi vadovaujautis sveikos gyvensenos principais.
7. Gerinti darbuotojų sveikatos raštingumą
7.1 Darbuotojams padedama gerinti sveikatos raštingumą, susijusį su darbo veiksniais, turinčiais įtakos jų sveikatai.
7.2 Darbuotojams padedama gerinti sveikatos raštingumą, kad būtų užtikrintas sveikas gyvenimo būdas.
8. Prisidėti prie sveikatos raštingumo didinimo regione.
8.1 Sveikatos raštingumo palaikymas nuolatinės ir integruotos priežiūros srityje.
8.2 Prisideda prie regiono gyventojų sveikatos raštingumo ugdymo.
9. Dalintis patirtimi ir būti geros praktikos pavydžiu
9.1 Remia raštingų sveikatos priežiūros koncepcijų ir praktikos sklaidą ir tolesnį vystymąsi.
Rezultatai:
Priemonė tinka poreikių vertinimo atlikimui, siekiant padėti ligoninėms didinti informuotumą ir formuluoti atitinkamus veiksmus, kad jos galėtų dar labiau sustiprinti savo sveikatos raštingumą
Pridėtinė vertė:
Siekiant pagerinti sveikatos priežiūros kokybę, būtina stiprinti ligoninių gebėjimus atsižvelgti į gyventojų sveikatos raštingumo lygį. Vienas iš būdų ligoninėse parengti tinkamą, į sveikatos raštingumą atsižvelgiančią politiką ir strategijas - naudoti savęs vertinimo priemones, kurios didina informuotumą, padeda nustatyti veiksmų prioritetus ir sutelkia partnerius.