Pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros institucijų bendravimas
Tinkamo pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų bendravimo trūkumas gali turėti įtakos į pacientą orientuotai sveikatos priežiūrai ir bendram sprendimų priėmimui. Svarbu skirti dėmesį pacientui ir sveikatos priežiūros specialistui suprantamo dialogo skatinimui.
Kontekstas
Tikėtina, kad pagerinus pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros institucijų bendravimą, bus užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir teikimo teisingumas. Tai gali padėti sustiprinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir išgelbėti žmonių gyvybes (pavyzdžiui, per visuomenės sveikatos krizes gerai parengta, aiški ir skaidri komunikacija sveikatos klausimais gali paskatinti laikytis rekomenduojamų visuomenės sveikatos priemonių). Aiški abipusė komunikacija suteikia žmonėms (grupėms ir bendruomenėms) galimybę priimti sprendimus. Tai reikalauja bendros kalbos, įskaitant žodžių ir sąvokų supratimą, vartojimą, galimybes klausti ir gauti to paties lygio atsakymus.
Sveikatos priežiūros teikėjo komunikacijos stilius yra susijęs su geresniu paciento supratimu apie savo sveikatą ir jos priežiūrą. Pacientų supratimas apie priežiūrą ir pasitikėjimas savo gebėjimais gali padidinti sveikatos priežiūros teikėjo komunikacijos poveikį.
Sveikatos valdžios institucijos turėtų ieškoti geriausių būdų pasiekti visus žmones, ypač tuos, kurie yra pažeidžiamose situacijose ir/ar sunkiai pasiekiami, pavyzdžiui, benamiai, asmenys patiriantys sunkumų dėl informacinių technologijų prieinamumo ar trūkstamų įgūdžių arba mobilumo apribojimų turintys asmenys.
Sunkumai, su kuriais susiduriama
Europoje vidutiniškai 15 proc. suaugusiųjų nurodo, kad jiems yra sunku suprasti informaciją, kurią suteikia gydytojas. 18 proc. suaugusiųjų nurodo, kad sunku įvertinti, ar gydytojo pateikiama informacija yra tinkama jų gyvenimo būdui. 28 proc. suaugusiųjų nurodo, kad jiems sunku suprasti paskirtų vaistų informaciniuose lapeliuose pateikiamą informaciją . Šie sunkumai rodo aiškų neatitikimą tarp asmenų turimų žinių ir gebėjimų ir sveikatos priežiūros sistemos paslaugų teikėjų bei sveikatos priežiūros institucijų bendravimo stilių. Taip pat, gydytojai gali pervertinti savo bendravimo įgūdžius. Didėjantis sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvis ir pačių gydytojų trūkumas visoje Europoje gali turėti įtakos asmenų, sveikatos sistemos paslaugų teikėjų ir sveikatos priežiūros institucijų bendravimo kokybei.
Komunikacijos sudėtingumas ir vienodo supratimo nebuvimas dėl skirtingų šnekamųjų kalbų arba dėl nesuprantamų žodžių vartojimo yra kliūtis veiksmingam paciento ir paslaugų teikėjo bendravimui.
Bendravimo sunkumai ypač išryškėja, kai pacientas turi bendravimo poreikių, į kuriuos reikėtų atidžiai atsižvelgti, todėl labai svarbu planuoti ne tik žodinį bendravimą, bet ir kitus bendravimo būdus.
Medicininiai terminai, rizikos sąvokos ir medicinos žargonas, vartojami sveikatos priežiūros specialistų arba išreikšti pacientams siūlomoje spausdintinėje medžiagoje, gali lemti, kad pacientai neteisingai interpretuos informaciją. Taip pat, dėl riboto laiko, skirto susitikimams, kai nėra vietos klausimams ir dialogui, pacientams gali kilti neaiškumų dėl pateikiamų gydymo nurodymų. Tai ypač realu tais atvejais, kai dėl specialių bendravimo poreikių (raidos sutrikimų, negalios) ar kai asmuo neturi pakankamai bendravimo su sveikatos priežiūros specialistais įgūdžių, todėl derėtų skirti papildomo laiko bendravimui.
Veiksmai
Aiškus bendravimas yra pagrindas, kad žmonės suprastų informaciją apie sveikatą ir imtųsi veiksmų. Nepriklausomai nuo sveikatos raštingumo lygio, svarbu, kad sveikatos priežiūros darbuotojai užtikrintų, jog pacientai supranta jiems teikiamą informaciją.
Kad bendravimas tarp pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros institucijų būtų veiksmingas ir tinkamas, pacientai turi turėti pakankamai žinių apie savo sveikatos būklę ir gebėti susieti informaciją su savo kasdieniu gyvenimu. Sveikatos priežiūros specialistai ir įstaigos turėtų užtikrinti, kad jų komunikacija būtų aiški ir skaidri, atitiktų įvairių žmonių, įskaitant turinčius kognityvinių sutrikimų ar kalbos sunkumų, poreikius. Bendravimo gerinimui naudojamos priemonės: "Bendravimas visiems" (angl. Communicate for All), "Klausk manęs 3®" (angl: Ask Me 3®), "Mokau tave-mokyk mane" (angl. „Teach-Back“) ir paprastos kalbos principų taikymas.
Asmenims reikia:
Sveikatos sistemos atsakomybė:
informacijos apie tai, kad turi teisę į bendravimą pagal savo gebėjimą suprasti;
žinių apie savo sveikatos būklę ir atitinkamas sąvokas, gebėjimo suprasti, ką sako sveikatos priežiūros specialistai ir kas perduodama spausdintinėje medžiagoje;
gebėjimo aiškiai bendrauti (taip pat ir internetu) ir prašyti paaiškinimų;
gebėjimo įvertinti priežiūros tinkamumą ir nurodymų pritaikomumą iš asmeninės perspektyvos, taikyti nurodymus ir sprendimus praktiškai, kasdieniame gyvenime.
taikyti skaidrius ir atvirus bendravimo būdus, dėl neaiškumų, susijusių su rizika sveikatai;
sukurti bendravimo erdves, kuriose būtų atsižvelgiama į specialius pacientų bendravimo poreikius ir jų kultūrinę kilmę, pasirūpinti profesionaliais vertėjais arba, jei reikia, pasitelkti kultūrinius tarpininkus;
plėtoti skaitmeninių e. sveikatos svetainių ir paslaugų prieinamumą žmonėms, turintiems įvairių bendravimo poreikių, ir skirti laiko papildomiems susitikimams;
bendraujant vengti medicininių žargonų ir sudėtingų pacientams nesuprantamų žodžių;
rekomenduoti sveikatos priežiūros specialistams mokymus apie įvairius bendravimo su pacientais, turinčiais bendravimo poreikių, būdus, taip pat mokymus apie bendravimą skaitmeninėje aplinkoje.
To strengthen communication between patients and healthcare professionals and to promote mutual understanding.
Target group:
Patients
Informal caregivers
Healthcare professionals
Method:
Systematic promotion of three questions:
What is my main problem?
What should I do?
Why is it important for me to do this?
The campaign includes materials intended for citizens and professionals.
Outcome :
Increased patient participation.
Better understanding of the information received.
Improved exchanges during consultations.
Added value :
This initiative constitutes a national adaptation of the international “Ask Me 3” tool, but with large-scale national implementation involving public authorities, patient associations and healthcare professionals.
Myths About Living Wills: Providing Expertise to Reduce Misconceptions When Advising on Advance Directives (MyPatH) - Germany
Aim and objectives:
Misconceptions about advance care planning (ACP) documents, such as living wills and durable powers of attorney, prevent these tools from reaching their full potential. A significant lack of information persists among both counseling healthcare professionals and the general public. The overarching goal of the MyPatH project is to improve the provision of target-group-specific information on ACP documents to enhance overall health literacy.
Target group:
General population
Method:
The MyPatH project first identifies existing knowledge gaps regarding ACP documents among healthcare professionals across various disciplines and the general public. Building on these findings, needs-based information concepts and continuing education modules were developed for both target groups and evaluated regarding user acceptance and knowledge gain. In addition to low-barrier, small-group training sessions, the project utilizes e-learning formats designed for self-directed learning.
Outcome and added value:
Based on the identified knowledge gaps, the MyPatH project establishes measures to increase health literacy among the general public and healthcare professionals while countering common misconceptions. Initial information formats developed during the project will undergo continuous testing, optimization, and practical implementation. In the long term, these efforts aim to maximize the practical benefits of advance care planning documents.
Redesign of Invitations Letters for the National Breast Cancer and Colorectal Cancer Screening Programmes – Luxembourg
Aim and objectives:
To improve the clarity of invitation letters so that eligible individuals can easily understand how to participate in the screening programmes without needing to contact the Coordination Centre for Organised Cancer Screening Programmes for additional information.
To help improve participation rates in the programmes.
Target group:
The population eligible for the national screening programmes, namely women aged between 45 and 74 years insured by the National Health Fund (CNS) and resident in Luxembourg for the breast cancer screening programme, and people aged between 45 and 74 years, insured by the CNS and resident in Luxembourg for the colorectal cancer programme.
Method:
Recognising that many public health challenges are influenced by human behaviour, the Directorate of Health applies evidence-based approaches and methods to adapt policies, services, and communications to the real needs and contexts of the population. To this end, the Directorate of Health incorporates the concept of behavioural and cultural insights (BCI) into its activities, including to tailor communications to people’s needs and circumstances and thereby enhance the impact of its messages, particularly those relating to prevention and screening.
Outcome and added value:
Since the introduction of the redesigned invitation letters for colorectal cancer screening, the Coordination Centre for Organised Cancer Screening Programmes has noted a decrease in the number of requests for explanations or clarification regarding participation procedures, which previously accounted for more than half of all enquiries.
The impact on participation rates will be assessed after a two-year period, corresponding to the interval between two screening invitations.
Receptinių vaistų vartojimo raštingumo didinimas – Turkijos pavyzdys
„Pacientų mokymo apie vaistų vartojimą skyriaus“ įkūrimas yra vietinio sveikatos raštingumo projekto Şanlıurfa mokymo ir tyrimų ligoninėje, esančios Ş.Urfa provincijoje, pietryčių Anatolijos Turkijos regione, pavyzdys.
Tikslas ir uždaviniai:
Užtikrinti teisingą vaistų vartojimą ir efektyvius gydymo rezultatus ligoninėje gydomiems pacientams, kuriems paskirti vaistai.
Tikslinė grupė
Visi pacientai, įskaitant gydomus vaikus (ir jų tėvus).
Metodas:
Gydytojas, ištyręs pacientą, , esant indikacijoms, jam paskiria vaistus, kuriuos pacientas turi vartoti. Tuomet, pacientai nukreipiami į "Pacientų mokymo apie vaistų vartojimą skyrių", kuriame dirba slaugytojos, prižiūrimos farmakologo. Šiame skyriuje pacientai mokomi, kaip tinkamai vartoti jiems paskirtus vaistus. Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai skatinami lankytis šiame skyriuje, nes gydantis gydytojas gali išduoti "vaistų vartojimo ataskaitą", kuri leidžia skyriuje dirbantiems specialistas atnaujinti receptą paskirtiems vaistams, ir tai padeda sumažinti apsilankymų ligoninėje skaičių.
Rezultatai:
geresni pacientų sveikatos rezultatai;
sumažintas galimas šalutinis poveikis dėl neteisingo vaistų vartojimo;
sumažėjęs priėmimo į greitosios pagalbos skyrių, hospitalizavimo ir pakartotinių kreipimųsi skaičius.
Pridėtinė vertė:
Teisingas vaistų vartojimas sumažina sveikatos priežiūros išlaidas ir pagerina paciento sveikatos būklę.
Pacientų, sergančių vėžiu, informavimas – Prancūzijos pavyzdys
Tikslas ir uždaviniai:
Ši sistema, skirta informuoti pacientus, kuriems diagnozuotas vėžys, buvo įdiegta 2000-ųjų pradžioje kaip pirmojo Europos kovos su vėžiu plano (angl. A cancer plan for Europe) dalis. Šios priemonės tikslas yra sudaryti sąlygas geresniam ir lengvesniam informacijos pasiekiamumui ir plitimui pacientams ir jų šeimos nariams. Ši sistema skatina laikytis konkrečiai diagnozei siūlomos gydymo strategijos. Tai grindžiama aiškios ir tinkamos informacijos teikimu, atsižvelgiant į pacientus ir jų pageidavimus, taip suteikiant realią paramą.
Tikslinė grupė:
Sistema skirta visiems vėžiu sergantiems pacientams, pradedant nuo pirminės histologiškai patvirtinto vėžio diagnozės iki ligos recidyvo.
Metodas:
Sistema yra orientuota į sveikatos priežiūros įstaigoje vykstančius procesus. Ją sudaro keturi etapai:
paciento lydėjimas ir poreikių nustatymas;
nukreipimas ir (arba) galimybė gauti papildomą priežiūrą (ypač vaisingumo išsaugojimo atveju);
koordina paciento informavimas apie ligos diagnozę ir siūlomą gydymą;
vimas tarp gyvenamosios vietos, miesto ir sveikatos priežiūros įstaigos.
Pacientui pateikiami įvairūs dokumentai, padedantys orientuotis sveikatos sistemoje, pavyzdžiui, personalizuotos priežiūros galimybės, kurioje nurodomi gydymo etapai, atitinkamas grafikas, informacija apie palaikomąją pagalbą, naudingų kontaktų sąrašas.
Sistema grindžiama tarpdisciplinine priežiūra, kurioje pirmiausia dalyvauja gydytojai ir paramedikai. Nacionalinis vėžio institutas paskelbė rekomendacijas ir gaires, padedančias sveikatos priežiūros įstaigoms ir specialistams kurti šią sistemą. Atitinkami specialistai (tiek valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek privačiai praktikuojantys gydytojai) dalyvauja ad hoc tęstiniame mokyme.
Sistema buvo plėtojama pagal Europos kovos su vėžiu planus, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įvairovę (didėjant vadinamosios "miesto" medicinos vaidmeniui) ir tam tikrų grupių, pavyzdžiui, vaikų ir protinę negalią turinčių asmenų, padėtį.
Rezultatai:
Pacientų, kuriems diagnozuota liga, informavimo sistema įdiegta visose sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose teisę teikti vėžio gydymo paslaugas. Jos organizavimas yra aprašytas Nacionalinio vėžio instituto gairėse ir yra vienodas visoje šalyje. Sistemos įgyvendinimas yra viena iš kertinių kokybės sąlygų, kurias turi taikyti visos su vėžio gydymu susijusios įstaigos.
Pridėtinė vertė:
Aiški ir tinkama informacija, atsižvelgiant į pacientus ir jų pageidavimus, o tai padeda užtikrinti realią tarpdisciplininę pagalbą. Didelis privalumas yra tai, kad ši sistema buvo pritaikyta visoje šalyje.
Privačia praktika užsiimančių gydytojų (visų specialybių) ir akušerių profesinis vertimas žodžiu šiaurės rytų teritorijoje – Prancūzijos pavyzdys
Tikslas ir uždaviniai:
Nepakankamos pacientų prancūzų kalbos žinios, gydytojų konsultacijų metu, yra kliūtis pacientams gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl buvo nuspręsta šiuos kalbos netolygumus spręsti suteikiant sveikatos priežiūros specialistams galimybę konsultacijų metus naudoti vertimo paslaugomis. Kalbinių kliūčių pašalinimas ne tik palengvina bendravimą, tačiau leidžia:
gerinti prevencijos, atrankinės patikros ir sveikatos priežiūros prieinamumą;
sumažinti nereikšmingų, nereikalingų ir brangiai kainuojančių tyrimų skaičių;
didinti asmens savarankiškumą ir stiprinti pagarbą jo teisėms (informavimui, konfidencialumui, laisvam ir sąmoningam sutikimui).
Tikslinė grupė:
Tai aktualu visiems šiaurės rytų regiono gyventojams, kuriems prancūzų kalba nėra gimtoji ir tame regione dirbantiems, privačia praktika užsiimantiems, gydytojams ir akušeriams.
Rezultatai:
Paciento kalbą mokantis vertėjas yra pasiekiamas per 5 minutes nuo sveikatos priežiūros specialisto prašymo, net ir iš anksto nesuplanuoto vizito atveju.
Pridėtinė vertė:
Galimybė naudotis profesionaliu žodinius vertimu padeda skatinti kokybišką sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą kitakalbiams ir jų integraciją į visuomenę. Vertimas telefonu, taip pat, padeda mažinti teritorinius ir regioninius sveikatos priežiūros prieinamumo netolygumus.
Duomenų vizualizavimas, pavyzdžiui, infografikos ir grafikų naudojimas, tapo prasmingu būdu pateikti medicininius duomenis, kurie turi įtakos sprendimų priėmimui kolektyviniu ir individualiu lygmeniu, taip siekiant didinti sveikatos raštingumą.
Tikslinė grupė:
Naudojant vaizdinius elementus ir paprastą kalbą, galima pasiekti, kad asmuo, turintis ribotus sveikatos raštingumo įgūdžius, suprasdamas taip pateikiamus duomenis pasieks reikiamų rezultatų.
Metodas:
Duomenų vizualizavimas apima duomenų taškų suskaidymą pagal laiką, vietą ir žmonėms žinomus elementus arba skaičių suasmeninimą / lokalizavimą, kad jie būtų lengviau įsisavinami ir prasmingi. Duomenų informacijos suvestinės gali būti veiksmingos vizualizacijos priemonės, skirtos duomenims iš kelių šaltinių sekti ir atvaizduoti (pvz., lentelės, skritulinės diagramos ir sudėtinės juostinės diagramos, linijinės diagramos ir plotų diagramos, histogramos, sklaidos diagramos, šilumos žemėlapiai ir medžių žemėlapiai). Jis taip pat gali būti derinamas su infografika, įskaitant piktogramas ir nedidelį tekstą, kad būtų parodytas vaizdinis pasakojimas.
Rezultatas:
Istorijų pasakojimas naudojant paprastus grafikus, lyginamąsias diagramas ir reprezentacines piktogramas dažnai padeda aiškiai išreikšti numanomą dalyką, kad pagerintų paciento ir gyventojų sveikatą.
Pridėtinė vertė:
Duomenų vizualizacija gali pagerinti supratimą ir analizę, taip pat įgalinti geresnį ir greitesnį sprendimų priėmimą.
Aim and objectives:
